João 10

Ri c'ac'ac' Testamento pa kach'ab'al (CAKSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Can ketzij, ketzij cꞌa ri niꞌej chiva: Ri man ntuoc ta pacheꞌ cꞌo-ve ri ruchiꞌ ri quicoral ri ovejas y xa nijotieꞌ chirij ri coral chi ntuoc; ri nibꞌano quireꞌ xa alakꞌuon y nalakꞌ pa tak bꞌay.
1 “Turobe a tur ao’owen, bobaituw hai fur ana etawanamaim orot men imaim narun, baise nakayam ef ta’ane narun, nati orot i bainowan mowan.
2 Pero ri ntuoc chuchiꞌ ri coral, jareꞌ ri pastor quichin ri ovejas.
2 Orot yait etawanamaim erur, i bobaituw kaifenayan.
3 Y ri ache ri nichajin ruchiꞌ ri coral, nujak-pa ruchiꞌ ri coral choch ri ache ri nichajin quichin ri ovejas, y ri ovejas can cataꞌn chic rukul ri nichajin quichin. Jajaꞌ ncaꞌrayuoj, nuꞌej ri quibꞌeꞌ y ncaꞌralasaj-pa.
3 Orot fur kaifenayan boro etawan isan nabotawiy naatu bobaituw boro orot fanan hina’inan naatu ana bobaituw ta’ita’imon wabih naso’oben na’afih hinanowar naatu nabotaitih ufun hinatit.
4 Antok ri chajiniel i-ralasan chic el quinojiel ri ru-ovejas, niꞌa naꞌay chiquivach, y ri ovejas ncaꞌa chirij. Ri ovejas quireꞌ niquiꞌan, ruma cataꞌn ri rukul ri nichajin quichin.
4 I ebotaitih ufun tetitit anamaramaim, i wan ebi’iyon, naatu ana bobaituw ti’ufunun bairi tenan anayabin i fanan hiso’ob.
5 Pero ri man cataꞌn ta roch, man ncaꞌa ta chirij; xa ncaꞌnumaj choch, ruma man cataꞌn ta rukul.
5 Baise fanan ta boro men hini’ufunun, anayabin i fanan men hi’inan imih boro hinabihir.”
6 Ri Jesús xuꞌej ri jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) reꞌ chica ri achiꞌaꞌ fariseos, pero ijejeꞌ man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) ri chica xuꞌej chica.
6 Jesu iti kawen turamaim eo, baise tur ana naniyan i men hibaimih abistan isan eo’o.
7 Y ri Jesús xchꞌoꞌ chic jun bꞌay y xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ fariseos: Inreꞌ can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva: Inreꞌ ri Ruchiꞌ ri coral ri pacheꞌ ncaꞌuoc-ve ri ovejas.
7 Imih Jesu tur ibanak eo maiye, “Turobe a tur ao’owen, Ayu i etawan bobaituw isah.
8 Quinojiel ri xaꞌcꞌujieꞌ naꞌay chinoch inreꞌ y xquiꞌej chi i-takuon-pa ruma ri Dios, pero xa man quireꞌ ta, xa i-junan quiqꞌuin ri alakꞌomaꞌ y xa incheꞌl ri ncaꞌlakꞌ pa tak bꞌay. Pero ri ovejas man xaꞌa ta chiquij ijejeꞌ.
8 Sabuw afa wan hinan i bainowah naatu bokwanekwaneyah, baise bobaituw men tainih isah hirub fanah hinowaramih.
9 Inreꞌ ri Ruchiꞌ ri coral. Ri xtuoc viqꞌuin inreꞌ, can xticolotaj y ntiel y ntuoc y xtiril nojiel ri nicꞌatzin cha.
9 Ayu i etawan, yait ayu wanawana’umaim run enan boro yawas nab, boro hinarun hinatit fotan gewasin hinagatur.
10 Antok nalka ri alakꞌuon, joꞌc nalakꞌ, niquimisan y nuqꞌuis can paroꞌ nojiel. Pero inreꞌ xipa chi niyaꞌ ri cꞌaslien; jun cꞌaslien ri man jubꞌaꞌ ta oc.
10 Bainowan tenan i bain, asbunin naatu gurusin akisin hinot tenan; Ayu anan i boro yawas gewasin hinab hinama boro men abistan ta isan hiniyababan.”
11 Inreꞌ ri Utzulaj Chajiniel quichin ri ovejas. Ri Utzulaj Chajiniel, can nuyaꞌ rucꞌaslien pa qui-cuenta ri ru-ovejas.
11 “Ayu i bobaituw gewasu. Bobaituw Kaifenayan gewasin ana bobaituw isah ana yawas ebi’inuw.
12 Pero man quireꞌ ta nuꞌon ri xa man ketzij ta chajiniel, ruma xa tajuon. Jajaꞌ xa man cajaf ta ri ovejas, y antok nutzꞌat chi nipa ri utif, xa jajaꞌ ri ninumaj-el y ncaꞌruyaꞌ can ri ovejas. Y ri utif ncaꞌrucꞌuaj ri ovejas, y ri nicꞌaj chic niquiquiraj-el-quiꞌ.
12 Bobaituw kaifenayan orot ta men karam bobaituw nakaifen naatu i men nowan. Imih anamaramaim haru tuwetuwenih nan na’i’itin, i boro bobaituw nihamiyih nabihir. Naatu haru tuwenituwenih boro bobaituw bairi hiniyow naatu hina’abargiyih nanabin hinabihir.
13 Jun ri nituoj chi ncaꞌruchajij ri ovejas xa ninumaj. Quireꞌ nuꞌon, ruma man jun ru-cuenta chica ri ovejas.
13 Orot boro nabihir anayabin i orot ta hibai na ma ekakaifen, imih bobaituw isah i men enotanot gagamin.
14 Inreꞌ ri Utzulaj Chajiniel, y vataꞌn quivach ri nu-ovejas, y ijejeꞌ jeꞌ cataꞌn noch inreꞌ.
14 Ayu i bobaituw kaifenayan gewasu. Au bobaituw asu’ubih naatu i ayu hisu’ubu.
15 Quireꞌ jeꞌ nubꞌanun riqꞌuin ri Nataꞌ. Jajaꞌ rataꞌn noch inreꞌ, y inreꞌ vataꞌn roch jajaꞌ. Y inreꞌ niyaꞌ nucꞌaslien pa qui-cuenta ri nu-ovejas.
15 Tamai ayu susu’ubu na’atube, ayu Tamai asu’ub naatu au yawas bobaituw isah ai’inuw.
16 Y man joꞌc ta reꞌ nu-ovejas icꞌo, xa icꞌo jeꞌ nicꞌaj chic ri man icꞌo ta vaveꞌ chupan va jun coral va. Can nicꞌatzin chi ncaꞌncꞌam-pa, y ijejeꞌ xtiquiꞌan ri xtinꞌej chica. Richin quireꞌ xa jun xtiquiꞌan y jun oc Chajiniel xtichajin quichin.
16 Bobaituw afa ayu nowau i men iti fur wanawanan tema’am. I auman anabuwih hinan hinarun. I auman ayu fanau hinanowar, nati’imaim i boro bobaituw ta’imon naatu kaifenayan ta’imon.
17 Ri Nataꞌ Dios nquirajoꞌ ruma inreꞌ niyaꞌ ri nucꞌaslien pa qui-cuenta ri nu-ovejas, y nicꞌujieꞌ chic jun bꞌay ri nucꞌaslien.
17 Tamai ebiyabuwu anayabin ayu au yawas ani’inuw, saise yawasu anama maiye.
18 Ri nucꞌaslien man jun xtimajo chuva, ruma ri nucꞌaslien xa inreꞌ mismo ri nquiyoꞌn. Pa nukꞌaꞌ inreꞌ cꞌo-ve chi niyaꞌ y pa nukꞌaꞌ jeꞌ inreꞌ cꞌo-ve chi nicꞌujieꞌ chic nucꞌaslien. Quireꞌ ri ruꞌeꞌn-pa ri Nataꞌ chuva, xchaꞌ ri Jesús.
18 Men yait ta ayu au yawas nabosair, baise ayu taiyuwu au kokomaim au yawas anayara’iy. Ayu au fair ema’am anayara’iy naatu au fair ema’am anabora’ah maiye. Iti obaiyunen i Tamai biyanane abai.”
19 Y jun bꞌay chic ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas man junan ta xquiꞌan-ka pensar chirij ri tzij ri xaꞌruꞌej ri Jesús.
19 Iti tur hinonowar anamaramaim Jew sabuw tarsibih maiye.
20 Iqꞌuiy chiquivach ijejeꞌ xquiꞌej chirij ri Jesús: La xa chꞌuꞌj. Xa itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin, y ixreꞌ, ¿karruma ntivaxaj ri nuꞌej?
20 Sabuw moumurih maiyow hi’o, “I demon hitounbubur ema’am naatu ebikoko’aw. Aisim ana tur kwanonowar.”
21 Y ri nicꞌaj chic xquiꞌej: Jun ri cꞌo itziel espíritu riqꞌuin, man nuꞌej ta utzulaj tak tzij incheꞌl ri xaꞌruꞌej ri Jesús. ¿Nicovin came jun ri cꞌo itziel espíritu riqꞌuin nuꞌon chica ri muoy chi ncaꞌtzuꞌn? ncaꞌchaꞌ.
21 Baise sabuw afa hi’o, “Tur iti na’atube men karam orot demon hinatounbubur ema’am nao’omih. Mi’itube demon orot matan fim nabotawiy?
22 Pa ru-tiempo jobꞌ nakꞌax ri namakꞌej rubꞌinan Dedicación, ri pa tanamet Jerusalén.
22 Nati rarabkokou wanawanan Tafaror Bar ana hiyuw wabin Koksouwen i Jerusalemamaim hibogaigiwas.
23 Ri Jesús nibꞌiej chupan ri templo, chuchiꞌ jun corredor ri rubꞌinan Richin ri Salomón.
23 Naatu Jesu Solomon ana efan awan ta Tafaror Bar wanawanan imaim bat reremor.
24 Ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xaꞌbꞌaka riqꞌuin ri Jesús, xquimol-quiꞌ chirij y xquiꞌej cha: ¿Karruma nasach kajaluon? Xa atreꞌ ri Cristo, taꞌej chika.
24 Jew hai ukwarih hiru’ay hi’arbebera’uh hi’u, “Mar bai’ab boro inabotani anama anakaifi? O Keriso na’at, bebeyanamaim ku’o anowar.”
25 Y ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Nuꞌeꞌn yan chiva y man iniman ta. Nojiel ri samaj ri ncaꞌnꞌan, pa rubꞌeꞌ ri Nataꞌ Dios ncaꞌnꞌan-ve. Y ri samaj reꞌ, jareꞌ niꞌeꞌn in chica inreꞌ.
25 Jesu iyafutih eo, “Ayu kwa a tur aowen, baise kwa men kwaitumatum. Ina’inanen ayu Tamai wabinamaim asisinaf i ayu isou eo’orereb.
26 Pero ixreꞌ man nquininimaj ta, ruma ixreꞌ man ix nu-ovejas ta; can incheꞌl ri xinꞌej yan chiva.
26 Baise kwa men kwabitumatum anayabin kwa men ayu au bobaituw.
27 Ri nu-ovejas cataꞌn nukul, y ncaꞌa chuvij, y inreꞌ vataꞌn quivach ijejeꞌ.
27 Ayu au bobaituw asu’ubih imih fanau hinowar tebi’ufnunu.
28 Inreꞌ niyaꞌ chica ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta y man jun chiquivach xtisach ta can. Y man jun xtitiquir xcaꞌralasaj-el pa nukꞌaꞌ.
28 Ayu yawas wanatowan abitih; naatu boro men ta nakasiy; men ta ayu umou’umaim nabosair.
29 Ri Nataꞌ Dios ri xaꞌruyaꞌ chuva inreꞌ, cꞌo más ru-poder chiquivach quinojiel y man jun xtitiquir xcaꞌralasaj-el pa rukꞌaꞌ jajaꞌ.
29 Tamai ayu bow bitu i ra’at etei natabirih, imih ayu Tamai umanamaim men yait ta nabosairen.
30 Inreꞌ y ri Nataꞌ, joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús.
30 Tamai naatu Ayu airi i ta’imon.
31 Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas, xaꞌbꞌaquisicꞌaꞌ chic pa abꞌaj chirij ri Jesús chi niquiquimisaj.
31 Ibanak maiye Jew sabuw kabay hibow hitarabimih,
32 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Can qꞌuiy utzulaj tak samaj ri i-nubꞌanun chivach, ruma ri poder ri ruyoꞌn-pa ri Nataꞌ chuva. ¿Chica chiquivach ri utzulaj tak samaj ri nubꞌanun ri man nika ta chivach, y rumareꞌ ntivajoꞌ nquiniquimisaj cha abꞌaj? xchaꞌ ri Jesús.
32 baise Jesu sabuw isah eo, “Ayu Tamai biyanane ina’inan gagamih moumurih maiyow ai’obaiyi. Anayabin iti isan ayu kabayamaim kwanarabu.”
33 Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xquiꞌej cha ri Jesús: Ojreꞌ man ruma ta jun utzulaj samaj ncatkacꞌak cha abꞌaj. Ojreꞌ ncatkacꞌak ruma naꞌej chi at Dios. Ruma jun ache ri niꞌeꞌn quireꞌ, xa nuyokꞌ rubꞌeꞌ ri Dios, xaꞌchaꞌ.
33 Jew hiya’afut hi’o, “Aki men nati isan kabayamaim anarabi, baise o God kubi’i’iyab, anayabin o i orot maiyow, naatu taiyuw God kurarouw.”
34 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Chupan ri i-ley ri tzꞌibꞌan can, ri Dios nuꞌej: Inreꞌ nuꞌeꞌn chi ixreꞌ can ix dioses.
34 Jesu iyafutih eo, “Kwa a Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum ema’am, ayu ao’o kwa etei i god?
35 Jajaꞌ xuꞌej dioses chica ri choj cha xuya-ve ri ruchꞌabꞌal, y man jun modo niꞌeꞌx chi man ketzij ta nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can.
35 I etei god narouw na’a’afih na’at, tur God i menane na naatu Buk Atamaninamaim hikikirum men hina’astu’ub.
36 Xa quireꞌ xuꞌej ri Dios, ¿karruma ixreꞌ ntiꞌej chi inreꞌ xinyokꞌ rubꞌeꞌ ri Dios, ruma xinꞌej chi inreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios? Y inreꞌ ri xirucha-pa chi xirutak-pa choch-ulief.
36 Ayu Tamai yasairu i nowanamih amatar naatu irubinu naatu iyafaru ana iti tafaramaim atitit i boro mi’itube? Mi’itube ayu God bai’i’iyabin kwarouw kwa’o’o, anayabin ayu God Natun arouw ao’omih?
37 Y xa man niꞌan ta ri ruꞌeꞌn-pa ri Nataꞌ Dios chuva, man nquininimaj ta.
37 Ayu Tamai sisinafube men ana sisinaf bibaitutumu.
38 Pero xa niꞌan ri ruꞌeꞌn-pa ri Nataꞌ Dios chuva, mesque man nquininimaj ta inreꞌ, pero tinimaj nojiel ri ncaꞌnꞌan chivach, richin quireꞌ ntivatamaj y ntinimaj chi ri Nataꞌ Dios cꞌo viqꞌuin y inreꞌ incꞌo riqꞌuin jajaꞌ, xchaꞌ ri Jesús chica ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij.
38 Baise ayu ata sinaf kwa men kwatabitutumu na’at, karam nati ina’inanen kwata’itah kwataso’ob imaim kwatitumatum, ayu i Tamai wanawanan, naatu Tamai i ayu wanawanau.”
39 Ijejeꞌ can xcajoꞌ ta xquitzꞌom ri Jesús, pero xa man xaꞌtiquir ta chic, ruma xꞌa chiquivach.
39 Ibanak maiye bain rabinamih hiwa’an, baise i umahine soratait tit.
40 Y ri Jesús xakꞌax chic apa jucꞌan ruchiꞌ ri río Jordán, ri lugar pacheꞌ ri Juan el Bautista xaꞌruꞌon bautizar ri vinak naꞌay; y chireꞌ xcꞌujie-ve-ka.
40 Naatu Jesu ibanak matabir maiye Jordan rabon rounane, marasika John sabuw imaim bapataito bitih efan imaim tit naatu Jesu imaim ma.
41 Y iqꞌuiy vinak xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús chireꞌ. Y ri vinak reꞌ niquiꞌej: Can ketzij chi ri Juan el Bautista man jun milagro xuꞌon, pero nojiel ri tzij ri xaꞌruꞌej can chirij ri ache va, can ketzij, ncaꞌchaꞌ ri vinak.
41 Naatu sabuw moumurin maiyow hina biyan hitit, naatu hi’o, “John ina’inan men ta sinaf a’itin, baise John iti orot isan eo’o i turobe.”
42 Y iqꞌuiy vinak ri xquinimaj ri Jesús chupan ri lugar reꞌ.
42 Efan nati’imaim sabuw moumurin maiyow Jesu hitumitum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.