Hebreus 10

Ri c'ac'ac' Testamento pa kach'ab'al (CAKSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ri ley ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés, man ja ta reꞌ ri utzulaj tak kax ri xtuyaꞌ ri Cristo. Ruma ri ley reꞌ joꞌc rumuchꞌuchꞌil nojiel ri utzulaj tak kax reꞌ. Y rumareꞌ ri chicop ri xaꞌyoꞌx choch ri Dios juna-junaꞌ incheꞌl nuꞌej ri ley, man xaꞌtiquir ta xaꞌcalasaj-el ri qui-pecado ri vinak chi xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Dios.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Xa ta sak xuꞌon ri cánima cuma ri chicop ri xaꞌyoꞌx, man ta ncaꞌquiyaꞌ chic jun bꞌay, y niquinaꞌ ta chi manak chic qui-pecado.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Pero ruma xa juna-junaꞌ ncaꞌquiyaꞌ ri chicop choch ri Dios, nalka pa quiveꞌ chi ri qui-pecados man alanak ta el quiqꞌuin.
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 Ruma ri quiquiqꞌuiel ri tuora y ri achij tak cabras man ncaꞌtiquir ta nicalasaj pecados.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Rumareꞌ, antok ri Cristo xpa vaveꞌ choch-ulief, xuꞌej cha ri Dios:
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 Ri chicop ri ncaꞌquimisas chi ncaꞌparox chavach, man nika ta chic chavach; quireꞌ jeꞌ ri chicop ri ncaꞌquimisas chi ncaꞌyoꞌx chavach ruma qui-pecado ri vinak.
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Rumareꞌ inreꞌ xinꞌej: Dios, inreꞌ xipa chi niꞌan nojiel ri navajoꞌ atreꞌ,
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Naꞌay, ri Cristo xuꞌej cha ri Dios: Atreꞌ man navajoꞌ ta chic chi ncaꞌyoꞌx chicop y nicꞌaj chic kax chavach. Ri chicop ri ncaꞌquimisas chi ncaꞌparox chavach, man nika ta chic chavach; quireꞌ jeꞌ ri chicop ri ncaꞌquimisas chi ncaꞌyoꞌx chavach ruma qui-pecado ri vinak. Quireꞌ xuꞌej ri Cristo, mesque nojiel reꞌ bꞌeꞌn can chupan ri ley ri xyoꞌx cha ri Moisés.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Después ri Cristo xuꞌej: Dios, inreꞌ xipa chi niꞌan nojiel ri navajoꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri Cristo cha ri Dios. Y quireꞌ xqꞌuis ri naꞌay pacto y pa rucꞌaxiel xcꞌujieꞌ can ri cꞌacꞌacꞌ pacto.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Ri Jesucristo can xuꞌon ri nrajoꞌ ri Dios, antok xcon choch ri cruz chi xuꞌon sak cha ri kánima. Y joꞌc jun bꞌay xuyaꞌ ri ru-cuerpo chi xcon y rakalien richin nojiel tiempo.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Ri sacerdotes ri icꞌo vaveꞌ choch-ulief can kꞌij-kꞌij ncaꞌquiyaꞌ chicop choch ri Dios ruma qui-pecados ri vinak. Pero ri niquiꞌan ijejeꞌ man nitiquir ta nralasaj-el qui-pecados ri vinak.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Pero ri Cristo joꞌc jun bꞌay xcon, y rumareꞌ xaꞌan perdonar ri ka-pecados. Y antok xcꞌastaj, xbꞌatzꞌuyeꞌ pa ru-derecha ri Dios chicaj.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Y chireꞌ cꞌo-ve, royoꞌien hasta cꞌa xcaꞌyoꞌx chuxieꞌ rakan quinojiel ri itziel ncaꞌtzꞌato richin.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 Ruma joꞌc jun bꞌay xcon, ri Cristo xuꞌon chika chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios richin nojiel tiempo. Chi quireꞌ xuꞌon sak cha ri kánima.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Y quireꞌ jeꞌ nuꞌej ri Espíritu Santo chika, antok nuꞌej:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 Xtalka ri kꞌij antok xtinꞌan jun cꞌacꞌacꞌ pacto quiqꞌuin ri vinak.
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 y xuꞌej jeꞌ:
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Y rumareꞌ can kꞌalaj chi manak chic nicꞌatzin chi ncaꞌyoꞌx chicop choch ri Dios ruma ri pecado, ruma ya xꞌan perdonar.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Hermanos, vacame cꞌo cheꞌl nkojuoc pacheꞌ cꞌo-ve ri Dios chicaj, chupan ri Lugar Santísimo, ruma ri Jesús xcon y xꞌin ruquiqꞌuiel kuma ojreꞌ.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Can xujak ri jun cꞌacꞌacꞌ y cꞌaslic bꞌay chakavach, antok jajaꞌ xcon choch ri cruz. Xkꞌachꞌitaj pa nicꞌaj y caꞌyeꞌ xiel ri tziak ri choj cha jachuon-ve rupan ri templo. Mareꞌ vacame man jun chic nikꞌato kabꞌiey chi nkubꞌaka cꞌa riqꞌuin ri Dios.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Y ri Jesús jareꞌ ri Namalaj Sacerdote ri cꞌo pa kaveꞌ ojreꞌ ri oj ralcꞌual chic ri Dios,
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 rumareꞌ ojreꞌ ri kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo, man takaxiꞌij-kiꞌ nkujiel-apa riqꞌuin ri Dios; xa riqꞌuin nojiel kánima nkujiel-apa riqꞌuin, y can ta sak chic ri kánima chi quireꞌ man jun itziel kiqꞌuin y can ta chꞌajuon chic otz ri ka-cuerpo riqꞌuin ri sak yaꞌ.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Y ojreꞌ ri kaꞌeꞌn chica ri vinak chi kayoꞌien ri xtuyaꞌ ri Dios chika, can siempre riqꞌuin nojiel kánima kayoꞌiej reꞌ, y man riqꞌuin ta cacaꞌ kacꞌuꞌx. Ruma ja ri Dios ri bꞌanayuon prometer chika, y jajaꞌ can nuꞌon-ve ri nuꞌej.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Y kacanuj cheꞌl nakatola-kiꞌ konojiel chi quireꞌ nakatamaj nakajo-kiꞌ más, y chi quireꞌ más nakarayij nakaꞌan ri otz.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Man timalij icꞌuꞌx chi ntimol-iviꞌ pa rubꞌeꞌ ri Dios, man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan nicꞌaj chic ri man nicajoꞌ ta chic ncaꞌlka iviqꞌuin antok ntimol-iviꞌ. Pa rucꞌaxiel, xa nicꞌatzin chi ntimol-iviꞌ, chi quireꞌ ntiyaꞌ ruchukꞌaꞌ ivánima chibꞌil-iviꞌ. Y jareꞌ ri más nicꞌatzin ruma ivataꞌn chi ya nalka ri kꞌij antok xtipa chic jun bꞌay ri Ajaf.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Ruma quinojiel ri cataꞌn chic ri ketzij y quiniman chic riqꞌuin cánima, y niquiyaꞌ can ri Dios, xa man jun chic cꞌa xticon pa qui-cuenta chi ncaꞌrucol chupan ri qui-pecados.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Joꞌc chic quiyoꞌien ri kꞌij antok xcaꞌan juzgar ruma ri Dios y xcaꞌbꞌaka chupan ri kꞌakꞌ pacheꞌ xcaꞌbꞌaka-ve ri iru-enemigos ri Dios.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Incheꞌl jun vinak ri man nrajoꞌ ta nunimaj ri ley ri xyoꞌx cha ri Moisés, y xa icꞌo icaꞌyeꞌ o iyoxeꞌ ri niquiꞌej chi xuꞌon chꞌoꞌj, man tijoyovax roch; can tiquimisas.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Y xa quireꞌ, ¿man ntiꞌan ta came pensar ixreꞌ chi más nem ri castigo ri xtika pa quiveꞌ ri niquixakꞌ ri rubꞌeꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios, y man jun rakalien niquiꞌan cha ri ruquiqꞌuiel, ri xbꞌano chi xcꞌachoj ri cꞌacꞌacꞌ pacto ri xuꞌon ri Dios kiqꞌuin, y ri xbꞌano sak cha ri quicꞌaslien, y niquiꞌan chi man jun rakalien ri Espíritu Santo ri ruyoꞌn ri favor pa kaveꞌ?
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Y ojreꞌ kataꞌn chi ri Ajaf Dios ruꞌeꞌn can: Inreꞌ nquibꞌano castigar, y inreꞌ jeꞌ xquiyoꞌn rucꞌaxiel chica ri niquiꞌan pecado. Y chupan jeꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri Ajaf xtuꞌon juzgar ri rutanamit. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Juyeꞌ oc roch ri nika pa rukꞌaꞌ ri cꞌaslic Dios.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Talka pan iveꞌ ri sufrimiento ri xikꞌasaj antok ri icꞌaslien cꞌajaꞌ oc ticꞌujieꞌ pa sakil. Can altíra xiꞌan sufrir, pero can xicochꞌ.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Ruma ixreꞌ can ketzij chi xicochꞌ nojiel ri sufrimiento ri xikꞌasaj y ri tzij ri xꞌeꞌx chiva, y ri vinak can jaꞌal xaꞌcaꞌy chivij. Y man joꞌc ta reꞌ xiꞌan, ixreꞌ can xixuoc jeꞌ cachꞌil nicꞌaj chic ri niquiꞌan sufrir.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Xijoyovaj quivach ri xaꞌyoꞌx pa cárcel ruma rubꞌeꞌ ri Dios. Y antok xmaj ri kax ivichin, man xibꞌisuoj ta xiya-el, ruma xixquicuot xiya-el. Ruma ivataꞌn chi xtiyoꞌx jun herencia chiva chicaj ri richin nojiel tiempo y reꞌ más otz choch ri bꞌayomal ri richin ri roch-ulief.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Rumareꞌ man tichup ri icukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Ruma cꞌo jun utzulaj kax ri nucꞌam-pa chiva.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Can ticꞌujieꞌ i-paciencia, chi quireꞌ ntiꞌan ri nrajoꞌ ri Dios, y xa quireꞌ xtiꞌan, can xtiyoꞌx chiva ri ranun prometer ri Dios.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej:
37 Anayabin,
38 Ri choj chic rucꞌaslien, can xticꞌujieꞌ riqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx viqꞌuin.
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Pero ojreꞌ man ojcꞌo ta chiquicajol ri niquiyaꞌ can ri Dios ri xa cꞌa chupan ri castigo ncaꞌbꞌaka-ve. Ojreꞌ xa ojcꞌo chiquicajol ri quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios; rumareꞌ kataꞌn chi nkojcolotaj.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.