Atos 27
Ri c'ac'ac' Testamento pa kach'ab'al (CAKSNT) vs AAI
1 Y antok eꞌn chic chi ri Pablo y nicꞌaj chic ri icꞌo pa cárcel ncaꞌtak-el cꞌa Roma, ri cꞌo chupan ri nación Italia, xaꞌjach-el pa rukꞌaꞌ jun ache rubꞌinan Julio. Ri Julio capitán quichin cien soldados ri icꞌo chupan ri compañía Augusta rubꞌeꞌ.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Y xojꞌa riqꞌuin ri Pablo y cꞌo kiqꞌuin ri Aristarco ri patanak pa tanamet Tesalónica ri cꞌo Macedonia. Xojuoc-el chupan jun barco ri patanak pa tanamet Adramitio, y nakꞌax nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo chuchiꞌ ri mar ri icꞌo chupan ri Asia.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Chucaꞌn kꞌij xojbꞌaka pa tanamet Sidón. Y chireꞌ, ri Julio ri capitán xuꞌon jun favor cha ri Pablo, ruma xuꞌon permitir chi xꞌa quiqꞌuin ri ru-amigos chi xquito-pa.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Xojuoc chic el chupan ri barco, y xkayaꞌ can ri tanamet Sidón. Y antok oj-bꞌanak, xbꞌakacꞌuluꞌ jun nem cakꞌiekꞌ ri patanak, y rumareꞌ xojakꞌax jun lado ri isla rubꞌinan Chipre, ruma chireꞌ man can ta rubꞌiey cakꞌiekꞌ.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Y antok kakꞌasan chic nojiel ri mar ri cꞌo chiquivach ri Cilicia y ri Panfilia, xojbꞌaka pa tanamet Mira, ri cꞌo chupan ri lugar rubꞌinan Licia.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Y chireꞌ pa tanamet Mira, ri Julio ri capitán xbꞌarilaꞌ jun barco ri patanak pa tanamet Alejandría, y niꞌa cꞌa Italia. Y chupan chic ri barco reꞌ xojrucusaj-el.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Y qꞌuiy kꞌij ri akal xojꞌa. Y cuesta chi xojbꞌaka choch ri tanamet Gnido, ruma ri cakꞌiekꞌ chakavach patanak-ve y can nutzoliej chikij. Rumareꞌ xojbꞌaka choch ri Salmón, y xkayaꞌ vielta chirij ri isla rubꞌinan Creta chi xojakꞌax.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Y can cuesta oj-bꞌanak, kucꞌuan-el ri ruchiꞌ ri mar. Y antok xbꞌakilaꞌ ri lugar rubꞌinan Buenos Puertos, chireꞌ xojcꞌujie-ve-ka. Ri lugar reꞌ cꞌo cierca ri tanamet Lasea.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Y qꞌuiy tiempo takꞌax, rumareꞌ ya peligro chic ncaꞌa paroꞌ ri mar, ruma ya xakꞌax ri kꞌij richin ri ayuno. Y rumareꞌ ri Pablo ncaꞌruꞌon aconsejar ri i-cꞌuayuon quichin.
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 Jajaꞌ xuꞌej chica: Inreꞌ nitzꞌat vi xa nkuꞌa chic paroꞌ ri mar, man joꞌc ta ri barco niqꞌuis, xa niqꞌuis ri akaꞌn ri rucꞌuan, y xa xkojqꞌuis jeꞌ ojreꞌ, xchaꞌ.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Pero ri Julio ri capitán man xunimaj ta ri xuꞌej ri Pablo cha. Xa ja ri xuꞌej ri rajaf ri barco y ri xuꞌej ri ache ri cꞌuayuon richin ri barco, xa jareꞌ ri xunimaj.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Ruma chireꞌ man otz ta chi ncaꞌcꞌujie-ka pa ru-tiempo ri cakꞌiekꞌ, rumareꞌ jubꞌaꞌ ma quinojiel xquiꞌan pensar, chi más otz niquiyaꞌ can ri lugar reꞌ y a ver xa ncaꞌtiquir ncaꞌbꞌaka Fenice, ri puerto ri cꞌo jeꞌ chireꞌ Creta. Ruma ri Fenice cꞌo ri lado noreste y sudeste y chireꞌ nakakꞌasaj ri tiempo richin ri cakꞌiekꞌ.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Y antok xpa jubꞌaꞌ cakꞌiekꞌ ri patanak sur, ijejeꞌ xquiꞌan pensar chi otz nkuꞌa Fenice. Antok xojiel-el, xa joꞌc xkacꞌuaj ri ruchiꞌ ri mar richin ri Creta.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Pero cꞌa jubꞌaꞌ oc kojiel-el chireꞌ, xkacꞌul jun nem cakꞌiekꞌ ri niꞌeꞌx Euroclidón cha, ri patanak paroꞌ ri mar, jun cakꞌiekꞌ ri can qꞌuiy ruchukꞌaꞌ, y nalrutzꞌaja-riꞌ chirij ri barco ri pacheꞌ oj-bꞌanak-ve.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Y ruma altíra ruchukꞌaꞌ ri cakꞌiekꞌ, can xojrucꞌuaj y man nkojtiquir ta nkuꞌin chakavach, rumareꞌ xkayaꞌ lugar cha chi xojrucꞌuaj.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Xojakꞌax chirij jun isla rubꞌinan Clauda. Y chireꞌ manak más ruchukꞌaꞌ ri cakꞌiekꞌ, pero cuesta xuꞌon chika chi xkajotobꞌa-el ri lancha ri ruchiririen ri barco ri pacheꞌ oj-bꞌanak-ve.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Y antok ri lancha cꞌo chic chupan ri barco, ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco xquixim rij ri barco cha nimaꞌk tak caloꞌ chi xquitoꞌ jubꞌaꞌ. Y ruma quixiꞌin-quiꞌ, xaꞌquikasaj-ka ri nimaꞌk tak tziak, chi quireꞌ man xaꞌbꞌaka ta pacheꞌ man nem ta kajnak ri yaꞌ ri rubꞌinan Sirte, y xquiyaꞌ lugar chi xaꞌcꞌuax ruma ri cakꞌiekꞌ.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Y chucaꞌn kꞌij, ruma ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ cꞌa ja roch, mareꞌ xaꞌquicꞌak can pa yaꞌ ri akaꞌn ri rucꞌuan ri barco.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Y chi ruox kꞌij, ruma ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ cꞌa cꞌo ruchukꞌaꞌ, can xojtoꞌn ojreꞌ jeꞌ, chi xkacꞌak can nicꞌaj kax richin ri barco.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Y ruma cꞌa nem ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ ri nimiyuon kichin, y qꞌuiy yan kꞌij ri man katzꞌatuon ta ri kꞌij ni ri estrellas (chꞌumil), rumareꞌ joꞌc chic ri kacamic kayoꞌien; can man nkojcolotaj ta chic xkanaꞌ.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Y ruma qꞌuiy yan kꞌij ri man oj-viꞌnak ta, ri Pablo xpiꞌieꞌ chiquicajol quinojiel, y xuꞌej chica: Xinimaj ta jubꞌaꞌ ri xinꞌej chiva antok cꞌa ojcꞌo Creta, y man ta xojiel-pa, man ta xkaꞌan perder ri akaꞌn ri rucꞌamun-pa, y ri nicꞌaj kax richin ri barco.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Pero vacame niꞌej chiva: Man tixiꞌij-iviꞌ, ruma man jun xticon, joꞌc ri barco xtiqꞌuis can.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Ruma chakꞌaꞌ xucꞌut-riꞌ chinoch jun ángel ri rutakuon-pa ri Dios, ri Dios ri niꞌan ri rusamaj.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Y ri ángel reꞌ xuꞌej chuva: Pablo, man taxiꞌij-aviꞌ. Atreꞌ can nicꞌatzin ncabꞌaka pa tanamet Roma choch ri César. Y avuma atreꞌ, ri Dios xcaꞌrucol jeꞌ ri i-bꞌanak aviqꞌuin chupan ri barco, xinucheꞌx.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Rumareꞌ man tixiꞌij-iviꞌ, ruma inreꞌ can vataꞌn chi ri Dios can xkojrucol incheꞌl ri xuꞌej can ri ángel chuva.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Pero chuchiꞌ jun isla xkubꞌaka-ve, xchaꞌ ri Pablo chica quinojiel ri achiꞌaꞌ ri i-bꞌanak chupan ri barco.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Y caꞌyeꞌ semanas titiquir-pa ri cakꞌiekꞌ paroꞌ ri mar, y xojrucꞌuaj chupan ri mar Adriático. Y pa nicꞌaj-akꞌaꞌ, ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco xquinaꞌ chi cierca chic ojcꞌo-ve chi nikil ulief.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Y ijejeꞌ xcataj janeꞌ (jaroꞌ) kajnak ri yaꞌ, y xquitzꞌat chi treinta y seis metros ri kajnak. Y xojꞌin chic jubꞌaꞌ y xcataj chic y xa más cierca kajnak ri yaꞌ, joꞌc chic veintisiete metros.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Y ruma niquixiꞌij-quiꞌ chi ri barco nuquiraj-riꞌ choch abꞌaj, xaꞌquiya-ka pa yaꞌ cajeꞌ chꞌichꞌ i-al ri niꞌeꞌx ancla chica, chi quireꞌ ri barco man niꞌin ta más. Ri cajeꞌ anclas reꞌ chirij can ri barco xaꞌyoꞌx-ve. Ijejeꞌ nicajoꞌ ta chi nisakar-pa chaꞌnin.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco nicajoꞌ ncaꞌnumaj, rumareꞌ xquikasaj-ka ri lancha pa yaꞌ. Niquiꞌan cꞌa incheꞌl xa ja ri nicꞌaj chic anclas ri icꞌo choch ri barco ri ncaꞌquikasaj-ka.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Rumareꞌ ri Pablo xuꞌej cha ri Julio ri capitán y chica jeꞌ ri soldados: Xa xtiyaꞌ lugar chi ncaꞌnumaj ri ncaꞌcꞌuan ri barco, man jun chivach ixreꞌ ri xticꞌasieꞌ.
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Rumareꞌ xaꞌpa ri soldados xaꞌquikupij ri caloꞌ ri choj cha quiximuon-ve ri lancha choch ri barco, chi quireꞌ ticꞌujieꞌ can ri lancha.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Y antok ja nisakar-pa, ri Pablo xuꞌej cꞌa chica quinojiel chi caꞌvaꞌ. Quireꞌ ri xuꞌej jajaꞌ: Vacame nitzꞌakat caꞌyeꞌ semanas ri man ix-varnak ta, y man ix-viꞌnak ta jeꞌ.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Rumareꞌ niꞌej chiva vacame, chi quixvaꞌ chi nicꞌujieꞌ ivuchukꞌaꞌ. Ruma can xkojcolotaj konojiel, y man jun iveꞌ ri xtitzak can, incheꞌl ri xꞌeꞌx chuva.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Y antok ri Pablo ruꞌeꞌn chic ri tzij reꞌ chica, jajaꞌ xutzꞌom jun simíta, xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios chireꞌ chiquivach quinojiel, xuper y xucꞌux-ka.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Y quinojiel más xcꞌujieꞌ ruchukꞌaꞌ cánima, rumareꞌ ja xaꞌva-ka jeꞌ.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Y konojiel ri oj-bꞌanak chupan ri barco, oj doscientos setenta y seis.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Y antok ya i-viꞌnak chic otz, xquitzꞌom rucꞌakic ri trigo pa yaꞌ, chi quireꞌ nika-ka jubꞌaꞌ ralal ri barco.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Antok xsakar-pa, ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco man cataꞌn ta ri chica lugar xojbꞌaka-ve. Joꞌc xquitzꞌat chi cꞌo jutzꞌit mar acunak-oc chupan ri ulief, y jaꞌal ri ruchiꞌ. Rumareꞌ xquiꞌan pensar chi xa ncaꞌcovin niquicꞌuaj-apa ri barco chireꞌ.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Rumareꞌ xaꞌquikupij ri caloꞌ richin ri anclas, y ri anclas xaꞌa-ka chuxieꞌ ri mar. Y xaꞌquiquir can ri paletas ri ncaꞌcꞌuan richin ri barco. Cꞌajareꞌ xquijotobꞌaꞌ ri jun mamaꞌ tziak ri cꞌo choch ri barco, y ri cakꞌiekꞌ xutzꞌom runimic ri barco chuchiꞌ ri mar.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Y cꞌa naj ojcꞌo chi nikil ruchiꞌ ri mar, antok xbꞌakilaꞌ jun tanatic sanayeꞌ cꞌo chuxieꞌ ri mar, y chireꞌ xbꞌakꞌatie-ve ruxieꞌ rutzaꞌn ri barco. Can man xsiluon ta chic. Y ri rij ri barco can nikꞌaj bꞌanak, ruma ri mar can riqꞌuin nojiel ruchukꞌaꞌ nuquiraj-riꞌ chirij.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Rumareꞌ ri soldados xquiꞌan pensar chi ncaꞌquiquimisaj quinojiel ri priexa, chi quireꞌ man jun xtuꞌon nadar chi ninumaj-el.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Pero ri capitán man xrajoꞌ ta, chi quireꞌ nicolotaj ri Pablo. Xa xuꞌej chi ri janeꞌ (jaroꞌ) ncaꞌtiquir niquiꞌan nadar, caꞌa naꞌay chi ncaꞌiel-el chuchiꞌ ri mar.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Y ri nicꞌaj chic ri man ncaꞌtiquir ta, xuꞌej chica chi tiquitzꞌamaꞌ jujun tabla o chica-na ri i-kꞌajnak-el richin ri barco, chi quireꞌ man ncaꞌjiekꞌ ta. Y can quireꞌ xkaꞌan chi xojiel-el cꞌa chuchiꞌ ri mar, y man jun xcon.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.