1 Coríntios 14

Uyojroner e Dios xeꞌ Tzꞌijbꞌabꞌir Tama e Onian Tiempo (CAA) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pues entonces casicbꞌanic más ut e Dios tuaꞌ aquetpa más chequer que ayan ucꞌunersiaj e Dios tamaron, pero caturbꞌanic cabꞌa ubꞌan tuaꞌ cachꞌami cacꞌampibꞌir nawalbꞌir tuaꞌ e Dios, pero xeꞌ más tuaꞌ caturbꞌa cabꞌa tuaꞌ cachꞌami jax cacꞌampibꞌir tuaꞌ uyubꞌion cachꞌami inteꞌ ojroner tuaꞌ e Dios y tuaꞌ casutpa cachecsu tunor era tut e inmojr ajcꞌupesiajobꞌ.
1 Yabow i ayawasamaim wan nama nabonawiy, naatu dogor wanawanan akok gagamin Anun Kakafiyin usar bai enan akisin kwananuwih kwanab, usar gewasin naatu au gagamin i God ana tur binan ana usar kwanab.
2 Pero tin e aꞌjcꞌuna ucꞌampibꞌir nawalbꞌir tuaꞌ oꞌjron tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ cano oꞌjron tamar, machi war upejca e winicobꞌ sino que e Dios, porque mamajchi uyubꞌi unata tucꞌa war che tunor e ojroner era. Y tunor e ojroner xeꞌ oꞌjron cocha era inteꞌ ajcꞌubꞌir umen Unawalir e Dios, pero aquetpa mucur tunor era tut e inmojr y tut tin e war oꞌjron era ubꞌan.
2 Orot yait menan botabir tur ta’amaim eo i men sabuw isah eo, baise God isan eo. Anayabin men yait ta so’ob tur boro nanowar naniyan nab, nati tur i Anun Kakafiyin ana fairane tur anababatun wa’iwa’irin eo.
3 Pero tin e uchꞌami inteꞌ ojroner tuaꞌ e Dios y asutpa uchecsu tunor era tut e inmojr ajcꞌupesiajobꞌ war utacre e inmojr era tuaꞌ achꞌiobꞌ tamar ucꞌupesiajobꞌ y war utꞌabꞌse uyalmobꞌ y war ucꞌunles uyalmobꞌ inteꞌ inteꞌ.
3 Baise orot yait God ana tur eo ebibinan i sabuw isah eo baibais, koufair, nuhifot ebitih.
4 Pues tin e axin oꞌjron tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ cano oꞌjron tamar, jax taca jaxir war uqꞌuecꞌojse ubꞌa tama uyalma. Pero tin e axin uchꞌami inteꞌ ojroner tuaꞌ e Dios y asutpa uchecsu tunor era tut e inmojr, war uqꞌuecꞌojse axanobꞌ tama ubꞌir e Dios tunor e inmojr hermanuobꞌ era tama e grupo ajcꞌupesiajobꞌ.
4 Yait menan botabir tur ta’amaim eo, nati i taiyuwin ebibais. Baise orot yait God ana tur eo ebibinan, i God ana sabuw tutufin etei ebibaisih.
5 Pues nen quisinic que tunorox uyubꞌiox ixojron ani tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ canuox ixojron tamar, pero nen más war incꞌani que tunorox uyubꞌiox ichꞌami ani inteꞌ ojroner tuaꞌ e Dios tuaꞌ ixsutpa ichecsu tunor era tut e inmojr. Pues más ayan ucꞌampibꞌir tuaꞌ iche cocha era que jay axin inteꞌ oꞌjron meyra tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ cano oꞌjron tamar. Pero ayan ucꞌampibꞌir e ojroner era jay ayan chi xeꞌ erer uchecsu tucꞌa war che tunor era tut e grupo ajcꞌupesiajobꞌ, porque tamar era erer atacarnobꞌ tunorobꞌ tuaꞌ aqꞌuecꞌo axanobꞌ tama ubꞌir e Dios.
5 Ayu au kok kwa etei mena tabotabir tur ta’amaim kwatao, baise au kok gagamin anababatun i binan ana usar kwatab, anayabin orot yait tur eo ebibinan ana baibais i gagamin. Orot menan ebobotabir i gewasin, baise orot ta nati kou’ay wanawanan tur nabotabir nao ekaleisia etei hinanowar saise boro nibaisih.
6 Pues niwermanuox, conda nen incꞌotoy tuaꞌ inwarajsiox, ¿tucꞌa nic tuaꞌ ibꞌijnu jay inxin impejcox tamar taca inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ canoen onjron tamar? Matucꞌa tuaꞌ inata ani lo que war inwareox. Pero ayan ucꞌampibꞌir tiut jay acay inwareox lo que arobꞌnen umen e Dios, o jay acay inchecsu tiut meyra lo que e Dios uchien innata, o jay inchecsu tiut lo que arobꞌnen umen e Dios, o jay inwajcꞌox inteꞌ canseyaj tuaꞌ e Dios. Pues ayan ucꞌampibꞌir jay inche cocha era.
6 Naatu taitu, ayu atan kwa ata binanawan ana veya, menau tabotabir tur ta’amaim atao’o na’at boro baibais atit? Baise tur boubuh, not so’ob boubuh, tur binan God biyanane, naatu God ana roube’aten tur ana bow anan, turobe boro imaim nibaisi.
7 Pues erer cabꞌijnu tama inteꞌ instrumento tuaꞌ e música. O erer cabꞌijnu tama inteꞌ flauta o tama inteꞌ arpa. Pues majax bꞌixir e instrumento era pero ayan ucꞌampibꞌir tut tin e unata alajbꞌa tamar. Pero jay ayan tin e machi unata alajbꞌa tamar, ma chequer tucꞌa lajbꞌar xeꞌ war alocꞌoy tamar, y nien ma chequer tucꞌa cꞌay war uche tamar. Y matucꞌa ucꞌampibꞌir tunor era.
7 Ef ta iti na’atube, ben hai sawar douduf na’atube hinirabirab, o fik na’atube hinababin kwanekwan orot benayan boro mi’itube naniyan nab naben gewas?
8 Y bꞌan ubꞌan cocha era conda ayan inteꞌ tzꞌojyir. Porque inteꞌ soldado unata que conda alajbꞌa inteꞌ winic tama e trompeta que e lajbꞌar era jax inteꞌ orden, y que jaxir ucꞌani tuaꞌ axin uche lo que arobꞌna tama e trompeta era. Pero jay e winic xeꞌ war alajbꞌa tama e trompeta machi unata tucꞌa war uche, entonces ma chequer tunor era tut e sian soldadobꞌ y machi unatobꞌ tucꞌa tuaꞌ uchiobꞌ. Jax taca war uyubꞌiobꞌ que ayan chi xeꞌ war alajbꞌa tama e trompeta.
8 Naatu orot yait tour men ebababin gewas, baiyowayah boro mi’itube hinaso’ob gewas hibobuna baiyow isan?
9 Y bꞌan anumuy ubꞌan tamarox conda war ixojron, porque jay ayan inteꞌ tijam xeꞌ war oꞌjron tacar inteꞌ xeꞌ machi unata oꞌjron tamar uyojroner, entonces ¿cocha tuaꞌ unata tucꞌa war che tunor era? Entonces war ani oꞌjron tor e icꞌar taca y matucꞌa ucꞌampibꞌir tunor uyojroner era porque ma chequer tut inteꞌ.
9 Ana itinin i ta’imon, o mena nabotabir tur ta sabuw men hisoso’obamaim kuo, sabuw boro mi’itube naniyan hinab o abisa isan kuo? O a tur asir isaroun me yan ere’er.
10 Y chequer que ayan meyra ojroner tama tunor or e rum coner, y que ayan ucꞌampibꞌir tunorobꞌ, y tin e war oꞌjronobꞌ tamar war unatobꞌ lo que war che inteꞌ inteꞌ ojroner axin.
10 Tafaram wanawanan tur i moumurih maiyow, naatu nati tur etei i hai yabih auman men ta yabin enamih.
11 Pero jay nen matucꞌa innata tucꞌa war che xeꞌ war arobꞌna tama inteꞌ ojroner motor que war inteꞌ winic taniut war oꞌjron, entonces jaxir aquetpa taniut bꞌan cocha inteꞌ ajnajtir winic y nen inquetpa bꞌan cocha inteꞌ ajnajtir winic tut jaxir ubꞌan.
11 Isan imih tur nidun anonowar naniyan men abaib ayu i touman orot amatar, nati orot tur oyan isan, naatu tur oyan auman ayu isou touman orot matar.
12 Y nox cocha war iyusre meyra tuaꞌ ichꞌami icꞌampibꞌir tuaꞌ Unawalir e Dios, turbꞌanic ibꞌa tuaꞌ ichꞌami icꞌampibꞌir lo que más axin utacre e grupo ajcꞌupesiajobꞌ tuaꞌ aqꞌuecꞌo axanobꞌ tama ubꞌir e Dios.
12 Imih o yait a kok gagamin i ayubit ana usar ta inab inabow, basit God kwi’fefeyan saise usar menatan o inab ekalesia inabibais boro nit.
13 Pues inteꞌ hermano xeꞌ ayan ucꞌampibꞌir tuaꞌ axin uchꞌami inteꞌ ojroner tuaꞌ e Dios y asutpa uyare e inmojr ajcꞌupesiajobꞌ pero tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ cano oꞌjron tamar ucꞌani tuaꞌ ucꞌajti meyra taca e Dios tuaꞌ uchꞌami ucꞌampibꞌir ubꞌan tuaꞌ acꞌotoy unata tucꞌa war che tunor e ojroner era tuaꞌ uyubꞌi uchecsu tunor era tut e inmojr hermanuobꞌ.
13 Ana’an iti isan sabuw iyab menah ebobotabir, gewasin hinayoyoban, saise tur koubuna isan ana usar auman hinab hinakubuna sabuw hinaso’ob.
14 Y jay nen inxin incꞌajti taca e Dios tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ canoen onjron tamar, entonces jax taca niwalma xeꞌ war ucꞌajti taca e Dios pero nijor matucꞌa unata tucꞌa war anumuy tama tunor era y mucur aquetpa tunor e ojroner era taniut.
14 Anayabin ayu mena’umaim ayoyoyoban, ayubu auman ibo eyoyoyoban, baise au not men kafa’imo so’ob ayu abisa ao’o.
15 ¿Tucꞌa tuaꞌ inche entonces? Pues nen cꞌani incꞌajti taca e Dios tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ canoen onjron tamar tama niwalma, pero cꞌani incꞌajti taca e Dios taca nijor ubꞌan tama niwojroner. Y cꞌani incꞌaywijres tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ canoen onjron tamar xeꞌ alocꞌoy tama niwalma, pero cꞌani incꞌaywijres tama niwojroner ubꞌan xeꞌ alocꞌoy tama nijor.
15 Ayu boro abisa anasinaf? gewasin ayu i boro ayubu airi anayoyoban, naatu au not auman airi anayoyoban, ayubu airi ew anatabor naatu au not auman airi anatabor.
16 Porque jay turet tama inteꞌ servicio y war atattzꞌi ucꞌabꞌa e Dios tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ canoet iyojron tamar xeꞌ war alocꞌoy tama awalma, entonces tin e turu tama awejtzꞌer xeꞌ matucꞌa unata tama tunor era machi uyubꞌi tuaꞌ uyare: “Amén”, o “Catattzꞌi ucꞌabꞌa e Dios”, tamar lo que war aware. Porque jaxir matucꞌa unata tucꞌa war che tunor e ojroner era.
16 Ayubimaim God ana merar iyi kubobora’ara’ah, orot ta boro mi’itube naso’ob airi God kwanabora’ara’ah, naatu boro mi’itube naso’ob nibasit. Anayabin nati orot i men so’ob o abisa’awat kuo’o.
17 Y bꞌajcꞌat galan war alocꞌoy tunor lo que war acꞌajti taca e Dios tuaꞌ atattzꞌi ucꞌabꞌa, pero xeꞌ turu tama awejtzꞌer machi axin achꞌiꞌ tama ucꞌupesiaj jay war ache tunor era tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma chequer tut jaxir.
17 Basit o i merarayow gewasin maiyow God kubitin dogor tutufin etei, baise taituwa nati na ebatabat men kubibais.
18 Pues nen inwajcꞌu gracias e Dios que nen más uyubꞌien onjron tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ canoen onjron tamar más que tunorox.
18 Ayu i God ana merar ayiy, anayabin ayu menau botabirin tur ta’amaim o isan kwa etei ana tabir.
19 Pero conda turen tama inteꞌ servicio más ani bueno taniut tuaꞌ inxin incansiox tama cinco ut ojroner xeꞌ aquetpa chequer tiut tuaꞌ uyubꞌien incanse e grupo ajcꞌupesiajobꞌ, que jay inxin inwareox este 10,000 ut ojroner tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ canoen onjron tamar xeꞌ ma chequer tiut.
19 Baise ekalesia hai kou’ay wanawanan ayu tur etei five akisin anao sabuw etei boro naniyan hinab naatu nibaisih, baise menau nabotabir tur 10,000 na’atube anao ana baibais i en.
20 Entonces niwermanuox, ira ibꞌijnu bꞌan cocha inteꞌ maxtac xeꞌ machi unata tin e imbꞌutz y tin e mabꞌambꞌan. Pero quetpenic bꞌan cocha inteꞌ maxtac tamar lo que mabꞌambꞌan porque inteꞌ maxtac machi war unata tucꞌa tunor era. Pero quetpenic bꞌan cocha inteꞌ nuquir winic tamar ibꞌijnusiaj porque inteꞌ cocha era war unata tin e imbꞌutz y tin e mabꞌambꞌan.
20 Taituwau, men kek hai notabe kwananot, men kek sosofabe kwanarerey kwanekwanemih, baise orot babin hai not kwanab tur kwanao.
21 Pues chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir tama uley e Moisés y che: “Cꞌani impejca e gente era tama intex ojroner, y cꞌani incꞌampes e gente xeꞌ tuaꞌ intex lugar tuaꞌ impejcobꞌ ubꞌan, pero nien tamar era machi tuaꞌ oꞌbꞌianobꞌ taniut”, che Cawinquirar.
21 Buk Atamaninamaim wanawanan ofafar iti na’atube hikirum,
22 Y tamar era erer cawira que e ojroner xeꞌ alocꞌoy tama tin e ayan ucꞌampibꞌir tuaꞌ oꞌjron tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ cano oꞌjron tamar aquetpa bꞌan cocha inteꞌ checsuyaj tuaꞌ ucꞌotorer e Dios tut tin e machi war acꞌupseyanobꞌ tama Cawinquirar, pero tin e war acꞌupseyanobꞌ machi war atacarnobꞌ. Pero e ojroner xeꞌ alocꞌoy tama tin e ayan ucꞌampibꞌir tuaꞌ uchꞌami inteꞌ ojroner tuaꞌ e Dios y tuaꞌ asutpa uchecsu tunor era tut e inmojr axin utacre tin e war acꞌupseyanobꞌ tama Cawinquirar, pero tin e machi war acꞌupseyanobꞌ tama Cawinquirar machi war atacarnobꞌ cocha machi war uchꞌamiobꞌ e ojroner era.
22 Menat ebobotabir i men sabuw baitumatumayah hai i’inan, baise sabuw iyab men tibitumatum hai i’inanen, naatu tur binan i sabuw iyab men tibitumatum isah, baise baitumatumayah isah.
23 Pero conda nox xeꞌ turox tama inteꞌ grupo ajcꞌupesiajox war imorojse ibꞌa tama inteꞌ servicio y jay tunorox acay ixojron tama inteꞌ inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ canuox ixojron tamar y jay tamar era oꞌchoy cora winicobꞌ xeꞌ matucꞌa unatobꞌ tama tunor era o jay oꞌchoy cora winicobꞌ xeꞌ machi acꞌupseyanobꞌ tama Cawinquirar ¿machi ca axin oꞌjronobꞌ ipater que nox cꞌapa tunor isasaꞌ?
23 Imih ekaleisia tutufin etei hinaru’ay, naatu sabuw etei menah nabotabir tur ta’amaim hinao’o, sabuw afa ufunane hina tema’am, naatu sabuw iyab men tibitumatum boro hinao, “Sabuw tibikoko’aw kwa’itih?”
24 Pero jay inteꞌ intiox war ichecsu inteꞌ inteꞌ ojroner xeꞌ ebꞌetbꞌir tari umen e Dios y tamar era oꞌchoy inteꞌ xeꞌ machi acꞌupseyan tama Cawinquirar o jay oꞌchoy inteꞌ xeꞌ matucꞌa unata tama tunor era, entonces jaxirobꞌ tuaꞌ acꞌotoy ucꞌupsiobꞌ tama uyalmobꞌ que jaxirobꞌ ayan umabꞌambꞌanirobꞌ y que ucꞌani tuaꞌ uyactobꞌ tunor era conda uyubꞌiobꞌ lo que nox war iware era.
24 Baise orot yait God ana tur eo ebibinan ufun orot baitumatum atin ma enonowar boro dogoron narusib. Anayabin tur abisa nonowar ana kakafih etei hina hibebeyan itan.
25 Y tamar era tunor lo que aquetpa mucur tama uyalmobꞌ e winicobꞌ era cꞌani aquetpa chequer tutobꞌ y tamar era axin acotuanobꞌ tuaꞌ uyujtzꞌiobꞌ ut e Dios y tuaꞌ axin uchecsuobꞌ que chequer que turu e Dios tacarox.
25 Ana not wa’iwa’irin ma’am etei tit irerereb naatu boro sun nayowen Regah nakwafir, bebeyanamaim naorereb nao, “Turobe God i kwa wanawananamaim bairi kwama’am!”
26 Pues entonces niwermanuox, lo que war anumuy jax era: Que conda imorojse ibꞌa tama inteꞌ servicio ayan tin e cꞌani ucꞌaywijres inteꞌ cꞌaywar, y ayan tin e ayan inteꞌ canseyaj xeꞌ cꞌani uchecsu tut e gente, y ayan tin e uchꞌami inteꞌ ojroner tuaꞌ e Dios que cꞌani uchecsu tut e gente, y ayan tin e ayan inteꞌ ojroner xeꞌ uchꞌami tuaꞌ e Dios que cꞌani uyare e gente pero tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ cano oꞌjron tamar, y ayanto tin e cꞌani uchecsu tucꞌa war che tunor e ojroner era. Pero tunor lo que achempa tama inteꞌ servicio ucꞌani tuaꞌ aquetpa inteꞌ tacarsiaj tut e ajcꞌupesiajobꞌ tama e grupo era tuaꞌ uyubꞌi axin achꞌiꞌ tunor uyalmobꞌ tamar Cawinquirar.
26 Taituwau, abisa ao yabin i iti, bora’ara’aten isan kwanaruru’ay ana veya, orot boro ew natabor, orot ta boro ni’obaibiyi, orot ta boro God ana tur naorerereb, orot ta boro menan nabotabir, orot ta boro nati tur nabotabir nakubuna kwananowar, naatu sawar iti etei i ekaleisia wowabin ra’at isan kwasisinaf.
27 Y conda ayan tin e acay uchecsu inteꞌ ojroner tuaꞌ e Dios tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ cano oꞌjron tamar, pues erer oꞌjron inteꞌ o chateꞌ o uxteꞌ, pero ma erer oꞌjron otronteꞌ este que acꞌapa oꞌjron inteꞌ. Y conda acꞌapa oꞌjron inteꞌ cocha era ucꞌani tuaꞌ achecsuna tut e gente umener o umen otronteꞌ lo que war che tunor e ojroner era tuaꞌ machi aquetpa mucur. Y bꞌan tuaꞌ achempa tama inteꞌ inteꞌ ojroner cocha era.
27 Menamaim omih orot rou’ab o tounu hinao naatu men tounu nanatabir, naatu tur i orot ta nao nasawar, imaibo ta nao, men auta’imon kwanarahimih, naatu orot ta i nati tur nabotabir nakubuna.
28 Pero jay mamajchi turu tama e servicio era tin e uyubꞌi uchecsu tucꞌa war che tunor e ojroner era xeꞌ chena tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ cano oꞌjron inteꞌ tamar, entonces tin e cꞌani ani uyajcꞌu e ojroner era machix tuaꞌ uyajcꞌu tama e servicio era sino que jaxir erer ucꞌajti tzꞌustaca taca e Dios cocha era o erer oꞌjron cocha era tama uyalma.
28 Baise koubuna’ayan orot nati’imaim men nama’am na’at, orot nati tur eo gewasin ekaleisia wanawanan boro awan nafot, i akisin God hairi’imo hinayoyoban.
29 Y bꞌan ubꞌan tama tin e uchꞌami inteꞌ ojroner tuaꞌ e Dios y cꞌani asutpa uchecsu tunor era tut e gente, erer oꞌjronobꞌ chateꞌ o uxteꞌ cocha era, pero e inmojr ajcꞌupesiajobꞌ xeꞌ turobꞌ tama e servicio era ucꞌani tuaꞌ ubꞌijnu uwirobꞌ jay tuaꞌ e Dios tunor lo que war aꞌrobꞌna era.
29 Orot rou’ab o tounu God ana tur hinabinan, naatu hinabibinan wanawanan, binanuyah afa nati tibibinan hai tur hinafufun gewas.
30 Y conda inteꞌ hermano war awawan war uyajcꞌu inteꞌ ojroner cocha era xeꞌ tuaꞌ e Dios, jay achecta otronteꞌ ojroner tuaꞌ e Dios tut otronteꞌ hermano xeꞌ turu tor e cꞌajn, entonces xeꞌ war awawan war oꞌjron bꞌajxan uyactic e ojroner era tuaꞌ aꞌchpa oꞌjron e inteꞌ.
30 Naatu nati tur inan wanawanan orot ta kou’ay wanawanan ma’am God ana tur ta boubun na isan birerereb ana veya, nati orot bat ebibinan awan nafot.
31 Y tamar era inteꞌ intiox xeꞌ ayan icꞌampibꞌir tuaꞌ ichꞌami inteꞌ ojroner tuaꞌ e Dios y tuaꞌ asutpa ichecsu tunor era tut e inmojr ajcꞌupesiajobꞌ erer ixojron inteꞌ intiox tuaꞌ ichecsu tunor lo que ajcꞌunox umen e Dios, pero inteꞌ inteꞌ tuaꞌ ixojron tuaꞌ uyubꞌi acanuobꞌ tunor e ajcꞌupesiajobꞌ y tuaꞌ uyubꞌi atꞌabꞌesna uyalmobꞌ inteꞌ intiobꞌ.
31 Anayabin kwa ta’ita’imon a veya ti’inu’in na’atube boro kwanabinan, saise sabuw etei boro roube’aten tur hinab hinaso’ob naatu koufair hinab.
32 Pero tin e war uyajcꞌu inteꞌ ojroner cocha era erer ucojco lo que ayan tama uyalma xeꞌ uche oꞌjron cocha era.
32 Dinab oro’orot iyab God ana tur hio tibibinan hai tur i hinakaif gewas.
33 Porque Cadiosir ucꞌani e orden y ucꞌani e jiriar tamaron y machi ucꞌani tuaꞌ aquetpa nutꞌur coit umen lo que war anumuy tama inteꞌ servicio.
33 Anayabin i men baibikwarisen ana Godamih, baise tufuw ana God.
34 Pues e ixictac machix tuaꞌ oꞌjronobꞌ tama inteꞌ servicio sino que ucꞌani tuaꞌ aquetpobꞌ tzꞌustaca. Pues bꞌan cocha chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir tama uley e Moisés que e ixictac ucꞌani tuaꞌ acꞌupseyanobꞌ tut uviejobꞌ.
34 Ekalesia wanawananamaim baibin i awah nafot hinama. Baibin isah men baibasit ema’am boro tur hinao, baise ofafar eo na’atube awah nafot orot babahimaim hinanutanub hinama.
35 Y conda ayan lo que majax chequer tut inteꞌ ixic ucꞌani tuaꞌ ucojco este que acꞌotoy tama uyotot tuaꞌ uyubꞌi tuaꞌ uviejo porque majax bueno jay ayan tin e war oꞌjronobꞌ conda war achecsuna uyojroner e Dios.
35 Sawar ta isan so’obamih baremaim a’aawah hinibatiyih, anayabin ekaleisia wanawanan baibin tur o isan i biya’ohow ema’am.
36 Entonces nox ucꞌani tuaꞌ ibꞌijnu que majax nox xeꞌ iwebꞌta tari uyojroner e Dios, sino que jax e Dios. ¿O war ca ibꞌijnu que jax taca nox xeꞌ war ichꞌami tunor uyojroner e Dios y que mamajchi más erer unata tucꞌa tunor era?
36 Kwanotanot God ana tur kwa akis biyamaim busuruf? Ai nati tur i kwa akis isa na?
37 Pues jay ayan tin e tijam xeꞌ war ubꞌijnuobꞌ que ayan ucꞌampibꞌir tuaꞌ uchꞌamiobꞌ inteꞌ ojroner tuaꞌ e Dios y tuaꞌ asutpa uchecsuobꞌ tut e gente otronyajr, o jay ayan tin e tijam xeꞌ war ubꞌijnuobꞌ que ayan ucꞌampibꞌir tuaꞌ abꞌijresnobꞌ umen Unawalir e Dios, entonces jax jaxirobꞌ xeꞌ ucꞌani tuaꞌ unatobꞌ que lo que war intzꞌijbꞌa tibꞌa era jax inteꞌ ojroner tuaꞌ Cawinquirar.
37 Orot yait enotanot i God ana dinab orot, naatu God biyanane ayubin ana usar bai ema’am, abisa kwa isa akikirum boro naso’ob, iti i Regah ana obaiyunen tur.
38 Pero jay ayan inteꞌ cocha era tijam xeꞌ machi cꞌani ubꞌijnu jay tuaꞌ e Dios lo que war intzꞌijbꞌa tibꞌa era, entonces nox ubꞌan ucꞌani tuaꞌ ibꞌijnu que e winic era majax tuaꞌ e Dios, y machi ixto tuaꞌ icꞌupse lo que axin uyareox.
38 Baise iti tur nanowar nakwakwahir, God boro ibo nakwahir ana tur men nanowar.
39 Pues entonces niwermanuox, turbꞌanic ibꞌa tuaꞌ ichꞌami inteꞌ ojroner tuaꞌ e Dios y tuaꞌ asutpa ichecsu tunor era tut e inmojr, y ira iware e gente que machi ixto tuaꞌ oꞌjronobꞌ tama inteꞌ ojroner xeꞌ ma tiaꞌ canuobꞌ oꞌjronobꞌ tamar.
39 Isan imih taituwau, dogor kwanabotawiy God ana tur kwanab gewas kwanabinan, naatu sabuw afa menah botabir teo men kwana’otanih.
40 Pero ucꞌani tuaꞌ achena bien tunor lo que anumuy tama inteꞌ servicio y ucꞌani tuaꞌ uwajpi bien inteꞌ inteꞌ punto tama tunor e servicio.
40 Baise kwana’itin gewas sawar etei i hai efamaim kwanasinaf naatu kakaf ana efamaim.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.