Romanos 11
Yipma Genesis and New Testament (BYR) vs NVI
1 Sarevɨdaaꞌnyɨ dara dɨvanɨge. Gotɨyai gannyaraavɨ gewɨ mena marakakei dɨngaka! Arɨkewɨnyɨ. Sareꞌ dareꞌnesɨ. Nɨmɨ kwainyɨ Kɨraazɨtɨyarɨ lɨmwadɨnyainyɨ aꞌmwe Yɨzɨrelɨyainyɨra. Nɨmɨ Evɨraamɨmɨre yɨsiwiainyɨ avaaitawejɨꞌnyɨ. Bejaminɨmɨre yɨsavaaꞌnyɨ.
1 Pergunto, pois: Acaso Deus rejeitou o seu povo? De maneira nenhuma! Eu mesmo sou israelita, descendente de Abraão, da tribo de Benjamim.
2 Gotɨyai sɨnnawɨ aꞌmwe sahwaraavɨ mena yawɨranganakeraavɨ gewɨ mena marakakera mɨꞌ. Yagaala Yɨlaajareꞌ Gotɨyare bukuyavɨ dɨnɨkeꞌ sarɨmɨ myawɨryadɨvɨꞌ daa! Yɨlaajai Gotɨyarɨ Yɨzɨrelɨya sahwaraavɨna kotɨya jaꞌneraavɨ wɨdakelyɨ. Dara dɨnɨꞌ
2 Deus não rejeitou o seu povo, o qual de antemão conheceu. Ou vocês não sabem como Elias clamou a Deus contra Israel, conforme diz a Escritura?
3 “Naangeigɨ, pɨropetɨya gɨmɨnyɨ guꞌneva wɨjɨwaakadɨvɨsaraavɨ sahwara mena tamakeꞌ. Gɨmɨre kwaraanya kayaaꞌnanyanna bulɨmakaawoyaraavɨ dɨka nasɨꞌnyaꞌnengɨ kayaaka mena lɨkayɨgalasɨꞌneꞌ. Sarevɨ gɨmɨreinyɨ gaveinyɨ kuna mwaaihe. Nabaai nɨmɨnyɨna ‘Tamakaana!’ dadɨvɨꞌ bɨrɨbɨryaꞌ kuna yɨvanɨgaꞌ.”
3 "Senhor, mataram os teus profetas e derrubaram os teus altares; sou o único que sobrou, e agora estão procurando matar-me".
4 Sara wɨdaka kɨrɨꞌ Gotɨyai be yagaala jaꞌnawɨdakavaka! Sai dara daꞌ “Nɨmɨ nɨnnyara pwarana pwarana aꞌmwe sevenɨ taawɨzanɨyaraavɨ (7,000) yɨvaineinyɨ nyɨlɨmwadɨvɨsare. Sahwara gotɨya kwaasɨya Baaꞌaalɨyarɨ kwadaai gɨlɨna myeva mɨdɨdɨvɨtara mɨꞌ. Pwara kwalaalya kwalaalyara sara mi.”
4 E qual foi a resposta divina? "Reservei para mim sete mil homens que não dobraram os joelhos diante de Baal".
5 Sarevɨdaaꞌnyɨ nabaai dahaakɨgaasɨ Juya yɨta pimagɨnya maalɨkevaaꞌ lɨmwadɨvɨꞌ mwaaihaꞌ. Sahwaraavɨ Gotɨyai gannya yanga gaimwangeburɨ dahɨlakakera mena yɨmaꞌnesare.
5 Assim, hoje também há um remanescente escolhido pela graça.
6 Gannya yanga gaimwangeburɨna Jizaazarɨ lɨmwangeburɨna sahwaraavɨ dahɨlakaꞌ. “Sahwara wawɨnya yadɨvɨsanna,” kunya myawɨryaka dahɨlakaꞌ. Yɨ kumɨ wawɨnya yadɨvɨꞌ yadaapi Gotɨyai sahwaraavɨ dahɨlakajɨ kwajɨ yɨ yanga gaimwangeꞌ wana yuna yanga gaimwanga nebulyaꞌ mimaꞌnyɨ kyadɨka!
6 E, se é pela graça, já não é mais pelas obras; se fosse, a graça já não seria graça.
7 Sarevɨdaaꞌnyɨ yɨ nabaai nemɨ gara daazɨwo? Yɨzɨrelɨya kwalaalyara dɨragɨnna bɨrɨbɨrya yɨvanɨgata saꞌ, yɨ saꞌ mamaaryesasɨ. Kɨrɨꞌ Gotɨyai aꞌmwe pwaraavɨ dahɨlakaka sarera maaresasɨ. Yuya pwara Gotɨyai kumɨre sɨmunyavɨ tihɨralɨmwagarakere.
7 Que dizer então? Israel não conseguiu aquilo que tanto buscava, mas os eleitos o obtiveram. Os demais foram endurecidos,
8 Gotɨyare bukuyaꞌ dara dɨnɨkabaaibɨsasɨ.
8 como está escrito: "Deus lhes deu um espírito de atordoamento, olhos para não ver e ouvidos para não ouvir, até o dia de hoje".
9 Yɨ Devitɨ kwalyɨ Gotɨyarɨ sahɨrɨꞌna dara wɨdakelyɨ
9 E Davi diz: "Que a mesa deles se transforme em laço e armadilha, pedra de tropeço e retribuição para eles.
10 Kumɨre tɨnnyarɨ jɨhɨnyaꞌ dɨvwaakya!
10 Escurençam-se os seus olhos, para que não consigam ver, e suas costas fiquem encurvadas para sempre".
11 Sarevɨdaaꞌnyɨ nɨmɨ dɨvanɨge. Gotɨyai “Sahwara yɨnahu walayɨdɨhwakɨꞌnaraawɨpɨka!” kadaꞌ mudavesara daaka! Kɨraazɨtɨyarɨ “Aala,” dɨvanɨgasara yunegaaꞌnannera daaka! Arɨkewɨnyɨ. Aawa. Sahwara tuta tewaanyavɨ kyagalyaꞌmaveꞌ yɨ dazahɨrɨvɨ Gotɨyai ajɨmya yuyangɨya pwaraavɨ padaihasamaaꞌmanɨkelyɨ. “Yɨzɨrelɨyara tewaanya davwi wangabɨka! Aꞌmwe ajɨmya yuyangɨyaraavɨna wabarɨnna yapɨjɨ Kɨraazɨtɨyarɨ lɨmwabɨka!” yawɨraka sara yaꞌ.
11 Novamente pergunto: Acaso tropeçaram para que ficassem caídos? De maneira nenhuma! Ao contrário, por causa da transgressão deles, veio salvação para os gentios, para provocar ciúme em Israel.
12 Sahwara tusaꞌ yagalyaꞌmaveta sahɨrɨvɨ Gotɨyai Kwaakevakɨya pwaraavɨ yuna kuna naanga naanga wɨgaimwadelyɨ. Yɨ Yɨzɨrelɨyara Kɨraazɨtɨyarɨ malɨmwagyeta sahɨrɨvɨ Gotɨyai ajɨmya yuyangɨyaraavɨ yuna kuna naanga naanga wɨgaimwadelyɨ. Sareꞌ naangesɨ. Yɨ sara yajai Yɨzɨrelɨya yuyabanyara Gotɨyaryawɨnna ayɨna kabapi Kɨraazɨtɨyare yuyara tewaanna nawɨꞌnyaanga mwaaibɨnere. Yɨ sareꞌ naanga wavɨlavadesɨ.
12 Mas se a transgressão deles significa riqueza para o mundo, e o seu fracasso, riqueza para os gentios, quanto mais significará a sua plenitude!
13 Aꞌmwe ajɨmya yuyangɨyarajɨyaihi, dahaaꞌ sarɨmɨnyɨ yɨhɨthɨvanɨge. Sarɨmɨ ajɨmya yuyangɨya pwaihɨrɨne wawɨnya yaꞌneinyɨ Apozelɨyainyɨ Gotɨyai nyɨmaryasaabakeinyɨ. Sarevɨ yadɨnya davɨne yayaꞌ munyaba makidɨ yɨvanɨge.
13 Estou falando a vocês, gentios. Visto que sou apóstolo para os gentios, exalto o meu ministério,
14 Wawɨnya dazavɨ nɨmɨre avaaikwaaꞌnakera Yɨzɨrelɨyaraavɨ dɨhaaꞌbwarɨdeꞌna sarɨmɨnyɨ wabarɨnna yamaaryaꞌnevɨna tewaanya nyɨvuꞌnɨvanɨꞌ. Sarevɨ Gotɨyalyɨ tewaanya yeꞌmwannamwaaihata savɨ Yɨzɨrelɨyaraavɨdaaꞌnya pwara Naangerɨ lɨmwabɨzara sahwaraavɨ padaihasamaaradeꞌna wawɨnya dazaꞌ munyaba makidɨnyainyɨ.
14 na esperança de que de alguma forma possa provocar ciúme em meu próprio povo e salvar alguns deles.
15 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Gotɨyai Yɨzɨrelɨyaraavɨ marasɨꞌnaka, yɨ dazavɨ sahwai aꞌmwe Kwaaka yuyawɨ pɨvakaavɨyaraavɨdaaꞌnyara gamɨjɨ avaaizɨmunyaꞌna yeꞌmwannayɨmaꞌneꞌ. Yɨ nabaai Gotɨyai Yɨzɨrelɨyaraavɨ ayahi maarajaꞌ yɨ dazaꞌ kwalaalyara baryara ayɨna dɨkaasaꞌbɨsaꞌ daaka!
15 Pois se a rejeição deles é a reconciliação do mundo, o que será a sua aceitação, senão vida dentre os mortos?
16 Bɨretɨya naanga yavɨkaryeva gɨrɨkula maalɨkejɨꞌ Gotɨyarɨ wɨjaaveꞌ. Yɨ gɨrɨkula maalɨka sajɨꞌ Gotɨyarejɨꞌ warajazɨꞌ yɨ gɨrɨkula naanga kɨrɨsɨ Gotɨyaresɨ. Nabaai yɨsare pwipula sa Gotɨyare waraja yɨ yɨtaanya kɨnɨjɨ sa avaala Gotɨyarengɨ. (Yɨ sareꞌ daresɨ. Juyaraavɨre Ne sɨnnawɨnyara Gotɨyarera mwalyaasavɨ, yɨ sahwaraavɨna dɨvi kwɨyakwalaangera Gotɨyarera mwaaibɨnerera.)
16 Se é santa a parte da massa que é oferecida como primeiros frutos, toda a massa também o é; se a raiz é santa, os ramos também o serão.
17 Gotɨyai wawɨnyavɨya yɨta wolivɨyare yɨtaanya pɨnɨ Yɨzɨrelɨyarabɨsangɨ lɨvɨꞌmwagaka yɨ marasɨꞌnaka gɨmɨnyɨ pɨvaakɨyaigɨnyɨ yɨꞌdaryawɨnya wolivɨya yɨtaanyaꞌgɨnyɨ gɨmaaraka yɨtaanya pɨnɨngɨ tɨnnyawɨ gɨmɨnyɨ kagyeꞌmwagakaꞌ dahaaꞌ gɨmɨ tewaanya mwaaihɨ. Sarevɨ wolivɨya mɨnaryaꞌ wolivɨyare yɨpwipulyavɨreꞌ maaꞌmanɨgɨ.
17 Se alguns ramos foram cortados, e você, sendo oliveira brava, foi enxertado entre os outros e agora participa da seiva que vem da raiz da oliveira,
18 Sarevɨ yɨtaanya nebulyaꞌnanyangɨna gɨmɨre yayaꞌ munyaba mamakɨlyadɨ bɨraiyagaala madangadɨnna! Yɨ gɨmɨ bɨrala dangadɨzaꞌ nayaa padaꞌgalayawɨꞌna ja! Gɨmɨ yɨpwipulyavɨ mɨnaryaꞌ wɨjaavadɨnyaꞌ mɨꞌ. Aawa. Pwipula sahɨrɨꞌ gɨmɨnyɨ gɨzaavadeigɨnyɨ.
18 não se glorie contra esses ramos. Se o fizer, saiba que não é você quem sustenta a raiz, mas a raiz a você.
19 Sarevɨdaaꞌnyɨ gɨmɨ dara dɨthatheꞌ “Yɨtaanya daza Gotɨyai lɨvɨꞌmwagakengɨ. Nabaai sahwai ‘Kumɨreba pɨvaakɨyarɨ yeꞌmwagakɨma!’ daka nɨmɨnyɨna lɨvɨꞌmwagaꞌ.”
19 Então você dirá: "Os ramos foram cortados, para que eu fosse enxertado".
20 Yo, nawɨꞌnyasɨ. Sare kɨrɨvɨ Yɨzɨrelɨya sahwara Naangerɨ lɨmwadɨvɨtara mɨꞌ. Yɨ da sahɨrɨsavɨ mena lɨvɨꞌmwagasɨꞌnadengɨ. Yɨ gɨmɨ Naangerɨ lɨmwadɨnyaꞌna sareꞌna nayaa daaꞌmanɨgɨnyaigɨnyɨ. Sare kɨrɨvɨ mala nayaa jɨwannana! Gɨmɨ pihadɨka minna! Aawa. Gɨmɨ lɨka nayaa jɨ!
20 Está certo. Eles, porém, foram cortados devido à incredulidade, e você permanece pela fé. Não se orgulhe, mas tema.
21 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Gotɨyai yɨtaanya nebulyaꞌnanya kunnya kaavɨlyavɨ mɨwɨꞌnɨkengɨ yɨvainyɨna yakai mɨꞌ. Yɨ sasare sahɨbaaibɨꞌ gɨmɨ kwaigɨnyɨjɨ yɨvainadei mɨꞌ.
21 Pois se Deus não poupou os ramos naturais, também não poupará você.
22 Yɨthaa! Sarevɨdaaꞌnyɨ Gotɨyai tewaanna bwiwanga gyazavɨjɨ gamɨre sɨnna tɨka saburɨjɨ nayaa dɨvadaꞌgalangana! Pwaraavɨneꞌ daresɨ. Gamɨrebwi mena yagalyaꞌmavesaraavɨ sahwai sɨnna tɨka wɨdaꞌdelyɨ. Gɨmɨnyɨneꞌ daresɨ. Gɨmɨ gamɨre tewaanna bwiwanna gyazavɨ kuna mwaaidɨzaigɨ, Gotɨyai tewaanna gɨvwiwamanɨꞌ. Gamɨre tewaanna bwiwanga gyazavɨ mamwaalyɨ yɨjaꞌ gɨmɨ kwaigɨnyɨjɨ gɨthawaasadelyɨ.
22 Portanto, considere a bondade e a severidade de Deus: severidade para com aqueles que caíram, mas bondade para com você, desde que permaneça na bondade dele. De outra forma, você também será cortado.
23 Nabaai yɨtaanya sɨnnawɨnya pɨnɨ daza, yɨ kumɨ malɨmwagyaburɨ kuna mamwaalyɨ yɨpɨjaꞌ yɨ Gotɨyai wawɨnyavɨya yɨsavɨ ayɨna maryeꞌmwagathengɨ. Sareꞌ dareꞌnesɨ. Gotɨyai dɨragɨnnakei sahwaraavɨ yɨnɨga wiꞌna ayɨna maryeꞌmwagannelyɨ.
23 E quanto a eles, se não continuarem na incredulidade, serão enxertados, pois Deus é capaz de enxertá-los outra vez.
24 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Gɨmɨ kwaigɨ yɨꞌdaryawɨnyare wolivɨya yɨtaanyaigɨ mwaalagɨnyaigɨnyɨ. Yɨ Gotɨyai gɨthawaasaka wawɨnyavɨya wolivɨya nawɨꞌnyɨkɨ gɨmaryeꞌmwagaꞌ. Yɨta sɨꞌ yune gɨmɨriꞌna mɨꞌ. Sareꞌ nebulyaꞌnanyaꞌ warɨkeꞌ yɨ nabaai pɨbwi naanga nebulyaꞌnanyaꞌ waradesɨ. Wolivɨya nawɨꞌnyɨkɨre yɨtaanya daza ayɨna maarɨna yajai kunnya yɨta sɨkɨ ayɨna maryeꞌmwagakannelyɨ.
24 Afinal de contas, se você foi cortado de uma oliveira brava por natureza e, de maneira antinatural, foi enxertado numa oliveira cultivada, quanto mais serão enxertados os ramos naturais em sua própria oliveira?
25 Nyaꞌmweihi ajɨmya pɨnɨngɨyaihi, sareꞌ dareꞌnesɨ. “Gotɨyai nebulyaꞌ yoimavajalɨkurakya davɨ sarɨmɨ sɨmumaayaihi kuna mamwaaibɨnera!” yawɨrena yɨhɨthɨvanɨge. Sarɨmɨnyɨna yawɨꞌnadɨvɨꞌ dara nadɨpɨka! “Nemɨ sɨmunya kɨnɨnnakeinera. Juyara sɨmumaayarera.” Gotɨyai nebulyaꞌ yoimavajalɨkurakya dazaꞌ yɨ daresɨ. Yɨzɨrelɨyaraavɨ yunegaaꞌ sɨmunyaꞌ tihɨralɨmwagata yadera mɨꞌ. Yunegaaꞌ “Naangerɨ malɨmwagaanna!” dɨpɨꞌdera mɨꞌ. Yɨ aꞌmwe ajɨmya yuyangɨyara Naangeryawɨnna mena wɨlaabapɨjɨ wɨlaabɨpɨjara yuyaraavɨ Gotɨyai yawɨrakera kalɨmwagapɨjɨ
25 Irmãos, não quero que ignorem este mistério, para que não se tornem presunçosos: Israel experimentou um endurecimento em parte, até que chegasse a plenitude dos gentios.
26 yɨ sare saburɨ dazagaaꞌ Gotɨyai Yɨzɨrelɨya yuyaraavɨ padaihasamaaradere. Gotɨyare bukuyaꞌ dɨnɨkabaaibɨꞌ
26 E assim todo o Israel será salvo, como está escrito: "Virá de Sião o redentor que desviará de Jacó a impiedade.
27 Sara kyojɨ nayaa Gotɨyainyɨ yɨdeinyɨ.
27 E esta é a minha aliança com eles quando eu remover os seus pecados".
28 Yagaala tewaanyaꞌ bule wɨjaavanɨgasavɨna sahwaraavɨna Gotɨyai yawɨꞌna “Nɨmɨre yɨkamaangera mwaaihaꞌ.” Sareꞌ sarɨmɨnyɨ mena yɨhɨgaimwagakeꞌnanyɨ. Kɨrɨꞌ Gotɨyai dahɨlakakevɨna sɨnnawɨnya kwɨyakwalaangeraavɨna yawɨrakeꞌna Gotɨyarɨ sahwaraavɨna kale wivanɨkerera.
28 Quanto ao evangelho, eles são inimigos por causa de vocês; mas quanto à eleição, são amados por causa dos patriarcas,
29 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Gotɨyai gamɨre wɨgaimwanga yanga wɨjaayangɨnajɨ gamɨre jaka wɨjɨvwaramaasavɨnajɨ sɨmunya mudɨkebwi yawɨramaaradei mɨꞌ.
29 pois os dons e o chamado de Deus são irrevogáveis.
30 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Sɨnnawɨ sarɨmɨ Gotɨyarɨ galazekɨvaleva nabaai dahaaꞌ Yɨzɨrelɨyara galazekɨvaimanɨgasavɨ sarɨmɨ kaleꞌna gaimwanga tewaanyaꞌ maꞌmwaatabaaibɨꞌ
30 Assim como vocês, que antes eram desobedientes a Deus mas agora receberam misericórdia, graças à desobediência deles,
31 sarɨmɨ kaleꞌna gaimwanga tewaanyaꞌ maaꞌmanɨgasavɨ nabaai dahaaꞌ kumɨ kaleꞌna gaimwanga tewaanyaꞌ maaryaꞌnera sahwarajɨ mena galazekɨvalesare.
31 assim também agora eles se tornaram desobedientes, a fim de que também recebam agora misericórdia, graças à misericórdia de Deus para com vocês.
32 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Galazekɨvala saburɨ kalavuzaꞌ Gotɨyai aꞌmwe yuyaraavɨ Juyarajɨ ajɨmya yuyangɨyarajɨ saraavɨ yɨrakere. Gamɨre kaleꞌna gaimwanga tewaanyaꞌ wɨjaayaꞌne yuya kwaraavɨ sara yakere.
32 Pois Deus colocou todos sob a desobediência, para exercer misericórdia para com todos.
33 Ai! Gotɨyai yuyaraavɨ yangeꞌna wiadele! Gotɨyai sɨmunya naangaanga kɨnɨnnakele! Yuyangɨne yunebanna yawɨrakadele! Yɨ saalaalyavɨ kewewɨnɨ yɨnɨgwalaawɨkebɨsalyɨ. Gamɨ yawɨbwasaburɨ kaavɨlyaꞌ aꞌmweina mabɨramaari yaanneine. Gamɨre ya saburaavɨ kaavɨlyaꞌ myawɨranganyɨ yaanneine. Wana yuna aawa nebulyasɨ.
33 Ó profundidade da riqueza da sabedoria e do conhecimento de Deus! Quão insondáveis são os seus juízos, e inescrutáveis os seus caminhos!
34 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Gotɨyare bukuyaꞌ dara dɨnɨꞌ
34 "Quem conheceu a mente do Senhor? Ou quem foi seu conselheiro? "
35 “Aꞌmwerɨ gɨlyɨvɨsa ayahi wɨrɨvɨkɨryaꞌnenna
35 "Quem primeiro lhe deu, para que ele o recompense? "
36 Aawa. Sai yuyangɨneꞌna aaya kaavɨlyalyɨ. Yɨ sahwai yuyangɨ wakyaakengɨ. Gamɨre dɨragɨnyavɨ yuya yɨnɨkengɨ. Gamɨnyɨ yɨlaaya yaꞌne yuya yɨmaꞌnakengɨ. Nemɨ yuyagaaꞌ yuyagaaꞌ gamɨnne yayaꞌ munyaba naanga nayaa makɨlaana! “Byaannakeigɨ!” wɨdaana! Naanga sahɨrɨsɨra.
36 Pois dele, por ele e para ele são todas as coisas. A ele seja a glória para sempre! Amém.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.