Atos 15

Yipma Genesis and New Testament (BYR) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Aꞌmwe Juya pwara Kwaaka Juthɨyadaasara Aadɨyokɨna bɨna yeva neyaꞌmweraavɨ dana wɨjɨwaakɨna yeꞌ “Ne Mozɨzai kɨlaaka dayaꞌna kɨwɨnya wɨjaakevɨ mi yɨpɨjaꞌ Gotɨyai mavadaihasamaari yɨhyannelyɨra.”
1 Chegaram a Antioquia alguns homens da Judeia e começaram a ensinar aos irmãos: “A menos que sejam circuncidados, conforme exige a lei de Moisés, vocês não poderão ser salvos”.
2 Sara wɨjɨwaakɨna kyeꞌ Polɨjɨ Baanavaazalyɨ saraai maanga wɨdɨna kyagi maanga wɨdadaapɨjɨ Kɨraazɨtɨyarera dɨnyɨna yeꞌ “Jeruzaalemɨna Polɨjɨ Baanavaazalyɨ nemɨre Aadɨyokɨ mwaalya pwarajɨ kwawapɨjɨ Wɨdaasaderajɨ aꞌmwe naangerajɨ yɨwaarata daꞌ nayaa dɨzavadaꞌgalyideihɨlyɨra.”
2 Paulo e Barnabé discordaram deles e discutiram energicamente. Por fim, a igreja decidiu enviar Paulo e Barnabé a Jerusalém, acompanhados de alguns irmãos de Antioquia, para tratar dessa questão com os apóstolos e presbíteros.
3 Sarevɨdaaꞌnyɨ Kɨraazɨtɨyare kusɨlaanyavɨyara kudaaseꞌ kaanna wɨna yeva tɨnnyaba Kwaaka Pɨnɨzɨyajɨ Kwaaka Samerɨyajɨ sabanyaai neyaꞌmweraavɨ wɨdɨna “Pɨba pɨba ajɨmya yuyangɨyara sɨnnawɨnyaraavɨrebwi bikwalyɨna yeva Naangerɨ lɨmwamanɨgaꞌ.” Sara wɨdɨna kyeꞌ aꞌmwera yɨlaaya naanga yɨna yeꞌ.
3 A igreja, portanto, enviou seus representantes a Jerusalém. No caminho, eles pararam na Fenícia e em Samaria para visitar os irmãos e contaram que os gentios também estavam sendo convertidos, o que muito alegrou a todos.
4 Yɨlaaya naanga yɨna yadaapɨjɨ Jeruzaalemɨna yɨꞌmavaawɨna kyeꞌ kumɨjɨ Jeruzaalemɨna mwaalya Kɨraazɨtɨyare kusɨlaanyavɨyarajɨ Apozelɨyarajɨ aꞌmwe naangerajɨ yɨlaaya yɨna yeva ata bwaꞌnyɨna kyeꞌ Aadɨyokɨdaasara “Gotɨyai wɨgaimwanna kaneyaꞌ sana sana yoinera,” wɨjɨwaakɨna yeꞌ.
4 Quando chegaram a Jerusalém, foram bem recebidos pela igreja, pelos apóstolos e presbíteros, e relataram tudo que Deus havia feito por meio deles.
5 Wiꞌna wɨjɨwaakɨna kyeꞌ Perɨzɨyara Naangerɨ lɨmwadɨvɨsara pwara daavɨna yeva wɨdɨna yeꞌ “Menyara kɨlaaka daꞌnɨpɨjaraavɨ ‘Ne Mozɨzare Kɨwɨnyaꞌ jɨla!’ duzidesɨra.”
5 Contudo, alguns dos irmãos que pertenciam à seita dos fariseus se levantaram e disseram: “É necessário que os convertidos gentios sejam circuncidados e guardem a lei de Moisés”.
6 Savɨneꞌna pɨgaaꞌ Wɨdaasaderajɨ aꞌmwe naangerajɨ yagaala savɨ yawɨbwataꞌnera yɨkabɨna yeꞌ.
6 Os apóstolos e presbíteros se reuniram para decidir a questão.
7 Yɨkabɨna yeva yɨwaaraꞌnyɨna yɨwaaraꞌnyɨna yeva kuna dɨdaapi Pitai daavɨna yaka wɨdaꞌ “Nyaꞌmweihi, sɨnnawɨ nɨmɨdaasɨ ajɨmya yuyangɨyaraavɨ yagaala tewaanyaꞌ kude sahwara kadɨka wɨꞌneva Naangerɨ lɨmwagesaꞌna Gotɨyai nyɨdahɨlakakeꞌ yawɨꞌmwaava.
7 Depois de uma longa discussão, Pedro se levantou e se dirigiu a eles, dizendo: “Irmãos, vocês sabem que, há muito tempo, Deus me escolheu dentre vocês para falar aos gentios a fim de que eles pudessem ouvir as boas-novas e crer.
8 Gotɨyai aꞌmweraavɨre sɨmunyangɨ yawɨrangadei ‘Ajɨmya yuyangɨya kwaraavɨjɨ maarɨdeinyɨ,’ daka gannya Kurya Tewaanyarɨ nejaavakabaaibɨꞌ Menyaraavɨna yanga wɨjaavaꞌ.
8 Deus conhece o coração humano e confirmou que aceita os gentios ao lhes dar o Espírito Santo, como o deu a nós.
9 Nemɨnyɨna geꞌ myakeꞌ kumɨnyɨna geꞌ myaꞌ. Aawa, kumɨ sara Gotɨyarɨ kuꞌnalɨmwageꞌ Gotɨyai kumɨre sɨmunyangɨ gɨrɨkita duimwagasɨꞌnaꞌ.
9 Não fez distinção alguma entre nós e eles, pois purificou o coração deles por meio da fé.
10 Sarevɨdaaꞌnyɨ sarɨmɨnyɨna Gotɨyarɨ kale wiwaka. Sahwarɨ yaamɨjɨ beꞌna yɨvanɨgava? ‘Kɨwɨnya naange jɨla!’ dadɨvɨꞌ taanga Menyaraavɨre egweyaba wakɨna wakɨna yadɨvɨtabaaibɨsasɨra. Kɨgaaꞌ taanga saꞌ Ne sɨnnawɨnyarajɨ nemɨjɨ nayaa mamakwɨyɨ yaawoinera. Mudɨkeraavɨna beꞌna wakɨvanɨgava! Saꞌ aawa.
10 Então por que agora vocês provocam a Deus, sobrecarregando os discípulos gentios com um jugo que nem nós nem nossos antepassados conseguimos suportar?
11 Nemɨ dara yawɨralɨmwamanɨgo. Naangei Jizaazai nemɨ yuyainaavɨna yanga negaimwagakevɨ nevadaihasamaaraꞌ. Savɨne nayaa wɨꞌnɨvanɨgoꞌ Gotɨyai nemaaꞌmwakeine. Nabaai Menyara yanga wɨgaimwanga saburɨna Gotɨyai avaaina wɨvadaihasamaaꞌmanɨkere.”
11 Cremos que todos, nós e eles, somos salvos da mesma forma, pela graça do Senhor Jesus”.
12 Sagaaꞌ kwala bwaꞌnaanyaꞌ kave mwaaidapɨjɨ Baanavaazalyɨ Polɨjɨ saraai wɨjɨwaakɨna, Gotɨyai gannya dɨragɨnyaꞌ kujaavaꞌ wɨjɨwaainyaꞌnejɨ atɨka maruꞌnasajɨ ajɨmya yuyangɨyaraavɨreba yagɨlyaꞌna wɨjɨwaakɨna yagi. Wɨjɨwaakɨna yadaakɨlyɨ yuyara kadɨka nayaa wɨꞌnyɨna yeꞌ.
12 Todos ouviram em silêncio enquanto Barnabé e Paulo lhes relatavam os sinais e maravilhas que Deus havia realizado por meio deles entre os gentios.
13 Kadɨka wɨꞌnyɨna kyeꞌ dɨvidaaꞌnyɨ Jemɨzai yuyaraavɨ wɨdaꞌ “Nyaꞌmweihi, nɨmɨre dɨwɨjaꞌ dɨnyuꞌnyɨla!
13 Quando terminaram de falar, Tiago se levantou e disse: “Irmãos, ouçam-me!
14 Sɨnnawɨ sagaaꞌ Gotɨyai ajɨmya yuyangɨyaraavɨna kale kwiaꞌ sahwaraavɨ gamɨre yayaꞌ kɨnɨnnakera yɨmaꞌnyaꞌneraavɨ gamɨnyɨneraavɨ maarakeꞌna Saaimonɨ Pitai mena nejɨwaakɨwaꞌ.
14 Pedro lhes falou sobre como Deus visitou primeiramente os gentios para separar dentre eles um povo para si.
15 Sara nejɨwaakɨwakeꞌ pɨropetɨyara Gotɨyarɨ wɨꞌnawɨjɨwakyaasara sara yɨdayaaꞌ. Savɨna Gotɨyare bukuyaꞌ dara dɨnɨkabaaibɨsasɨ.
15 E isso está em pleno acordo com o que disseram os profetas. Como está escrito:
16 Naangei nedɨwaꞌ ‘Dɨvi yagalaawɨna yaꞌmujɨ
16 ‘Depois disso voltarei e restaurarei a tenda caída de Davi. Reconstruirei suas ruínas e a restaurarei,
17 “Dahaaꞌ aꞌmwe yɨvainera Naangeinyɨ nyɨbɨramaapɨka!
17 para que o restante da humanidade busque o Senhor, incluindo os gentios, todos os que chamei para serem meus. O Senhor falou,
18 Sara nedɨwaꞌ Naangei kɨgaakuna danejɨwaainakela.”
18 aquele que tornou essas coisas conhecidas desde a eternidade’.
19 Jemɨzai yagaala pɨrɨꞌ wɨdaꞌ “Saꞌ dɨnɨkevɨna daꞌ yawɨꞌmanɨgesɨra. Ajɨmya yuyangɨyara Ne sɨnnawɨnyaraavɨrebwi mipɨjara Gotɨyarebwi lɨmwagapɨjɨ sahwara navɨka mwaaibɨka! ‘Juyainaavɨne Ne Mozɨzare Kɨwɨnya jɨla!’ madaannera!
19 “Portanto, considero que não devemos criar dificuldades para os gentios que se convertem a Deus.
20 Aawa. Pɨkarɨyɨkwiavɨ dara yavɨkaryaana! Sarɨmɨ tewaanna yɨvanɨgasaihɨlyɨ. Yagaala maalɨkeꞌ yɨhɨthaana! Aꞌmwera yɨkunaabudɨkeꞌna jɨlɨkyaawaryaraavɨ karamapɨjɨ mɨwɨta kɨmaaka sa manɨnna! Nabaai, Nyɨlyarɨjɨ Lawerɨjɨ yɨsaraavɨjɨ sazangɨne mɨwɨta manɨnnera! Ata maralɨmwanna minna! Jɨlɨkyaawaryaraavɨ gɨraaꞌdɨwannɨke tawanake manɨnna! Tawe manɨnnera! Gaveꞌna sara yavɨkaryaana!
20 Ao contrário, devemos escrever a eles dizendo-lhes que se abstenham de alimentos oferecidos a ídolos, da imoralidade sexual, da carne de animais estrangulados e do sangue.
21 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Kɨgaakuna Juyaraavɨre Kwazaakegaaꞌ yuyagaaꞌ Lotuangengɨ Ne Mozɨzare Kɨwɨnya wɨjɨwaakɨna wɨjɨwaakɨna yadɨvɨꞌ dahaasagaaꞌ anga yuyangɨ gamɨre yagaalyaꞌ wɨdadɨvɨsaꞌneꞌna yavɨkaryaana!” wɨdaꞌ Jemɨzai.
21 Pois essas leis de Moisés são pregadas todos os sábados nas sinagogas judaicas em todas as cidades há muitas gerações”.
22 Sagaaꞌ Wɨdaasaderajɨ naangerajɨ Kɨraazɨtɨyare kusɨlaanyavɨya yuyarajɨ dɨnyɨna “Tewaanyasɨ. Aadɨyokɨna nemɨjɨyaraarɨ dahɨlakawaajɨ Polɨjɨ Baanavaazalyɨ wɨdasaana!” Dɨnyɨna yeva Juthaazai yaya pɨrɨꞌ Baazavaazai woꞌnɨkelyɨ Saailaazalyɨ saraarɨ dahɨlakɨna yeꞌ. Dahɨlakɨna yesaraarɨna neyaꞌmwera wɨdadɨvɨꞌ “Aꞌmwe nemaremwaaidisaraai tewaanyaraalyɨra.” Dahɨlakɨna yeva pɨkarɨyɨkwiavɨ yavɨkarina yɨna yeva wɨdaasɨna yeꞌ.
22 Então os apóstolos e presbíteros e toda a igreja em Jerusalém escolheram representantes e os enviaram a Antioquia da Síria, com Paulo e Barnabé, para informar sobre essa decisão. Os homens escolhidos eram dois líderes entre os irmãos: Judas, também chamado Barsabás, e Silas.
23 Yɨkwia saꞌ yɨdaꞌnɨꞌ
23 Esta foi a carta que levaram: “Nós, os apóstolos e presbíteros, e seus irmãos em Jerusalém, escrevemos esta carta aos irmãos gentios em Antioquia, Síria e Cilícia. Saudações.
24 Dara wɨꞌnɨvanɨgo. Nemɨrera pwara kaanna waweva Menyaihɨrɨ yɨhɨtheta yagaala sanna Menyaihi sɨmunya kwalaalya yawɨꞌna kyeꞌ kale yɨhyaꞌ. Sara wɨꞌnona yɨhɨthɨvanɨgo. Yagaala saꞌ yɨhɨthɨwaꞌdaasaraavɨ mudaasɨwaꞌdo.
24 “Soubemos que alguns homens, que daqui saíram sem nossa autorização, têm perturbado e inquietado vocês com seu ensino.
25 Dahaasagaaꞌ yɨkabɨna yona yagaala daꞌ jawɨbwarakɨwo, yuyaina. ‘Tewaanyasɨ,’ dona aꞌmwe sɨduꞌnakeraarɨ dahɨlakona sarɨmɨnyawɨnna saraarɨ wɨdasaade. Saraalyɨ Baanavaazalyɨ Polɨjɨ saraavɨ wɨdasaadera. Baanavaazalyɨ Polɨjɨ saraarɨna yɨlaaya nevuꞌnɨvanɨkeraalyɨra.
25 Portanto, depois de chegarmos a um consenso, resolvemos enviar-lhes alguns representantes com nossos amados irmãos Barnabé e Paulo,
26 Anga yuyangɨ Baanavaazalyɨ Polɨjɨ saraai Kɨraazɨtɨyai Jizaazai Naangere yagaala wɨjɨwaakagɨlyaraai balyaꞌna lɨka myadisaraalyɨ. Saraarɨ wɨdasaadera.
26 que têm arriscado a vida pelo nome de nosso Senhor Jesus Cristo.
27 Sarevɨdaaꞌnyɨ nabaai, sarɨmɨnyawɨnna Juthaazalyɨ Saailaazalyɨ saraarɨ, sɨduꞌnakeraarɨna yɨhɨthɨworaarɨ wɨdasaadera. Saraai yagaala avaalyaꞌ jɨthawakɨwoꞌ yɨhɨzɨwaakikaderaalyɨ.
27 Estamos enviando Judas e Silas para confirmarem pessoalmente o que aqui escrevemos.
28 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Kurya Tewaanyalyɨ nemɨjɨ mena yawɨꞌna yobwi taangayabwi mɨꞌ. Aawa. Daazabwi davwi dɨmɨdɨnyɨla!
28 “Pois pareceu bem ao Espírito Santo e a nós não impor a vocês nenhum peso maior que estes poucos requisitos:
29 ‘Aꞌmwera yɨkunaabudɨkeꞌna jɨlɨkyaawaryaraavɨ karamapɨjɨ mɨwɨta sa manɨnna! Nyɨlyarɨjɨ Lawerɨjɨ yɨsaraavɨjɨ dazangɨne wapaaya manɨnna! Tawe manɨnna! Jɨlɨkyaawarya gɨraaꞌdɨwanna yɨpɨja manɨnna! Ata malɨmwadɨnna! Kayaaꞌnanya sangɨ myaꞌgɨzɨ tewaanya jɨtheigɨnyɨ.’ Miꞌna yɨhɨthɨwo.” Pɨkarɨyɨkwiaꞌ sara yavɨkarinɨkesɨ.
29 abstenham-se de comer alimentos oferecidos a ídolos, de consumir o sangue ou a carne de animais estrangulados, e de praticar a imoralidade sexual. Farão muito bem se evitarem essas coisas. “Que tudo lhes vá bem.”
30 Sarevɨdaaꞌnyɨ wɨdaasesara kaanna wɨna yeva Anga Aadɨyokɨna yɨꞌmavaawɨna kyeꞌ Naangerera kwala bwaꞌnaanya yuyarajɨ yɨkabɨna kyeꞌ pɨkarɨyɨkwiaꞌ wɨjaavɨna yeꞌ.
30 Os mensageiros partiram de imediato para Antioquia, onde reuniram os irmãos e entregaram a carta.
31 Wiꞌna wɨjaavɨna kyeꞌ aꞌmwera paazɨyaꞌ tɨnna maranganna yeva yagaala nawɨꞌnyaꞌna yɨlaaya yɨna yeꞌ.
31 Houve grande alegria em toda a igreja no dia em que leram essa mensagem animadora.
32 Yɨlaaya yɨna kyeꞌ Juthaazalyɨ Saailaazalyɨ saraai Gotɨyarɨ wɨꞌnawɨjɨwaakadisaraai kuna wɨjɨwaakɨna yagɨla kɨryaꞌmweraavɨ sɨmunya dɨragɨnyaꞌ wivaimwanna yagi.
32 Então Judas e Silas, ambos profetas, encorajaram e fortaleceram os irmãos com muitas palavras.
33 Wivaimwanna yagɨla mwaalɨna mwaalɨna kyagi kɨryaꞌmwera kɨrɨmɨnyɨna yɨlaaya yeva wɨdeꞌ “Ayahi kwaamuꞌnanyaburɨ yɨhɨthaasesaraayawɨnna dɨwideihɨlyɨra.”
33 Permaneceram ali algum tempo, e depois os irmãos os enviaram em paz de volta à igreja de Jerusalém.
34 Sara wɨdɨna kyeꞌ Saailaazai yawɨraka “Dava mwaalɨdeinyɨ,” mwaalɨna kyaꞌ Juthaazai gavei ayɨna wɨna yaꞌ.
34 Silas, porém, resolveu permanecer ali.
35 Anga Aadɨyokɨ Polɨjɨ Baanavaazalyɨ mwaaidakɨlyɨ saraalyɨ pwara kwalaalyarajɨ Naangere yagaala wɨdeva wɨjɨwaakɨna yeꞌ.
35 Paulo e Barnabé ficaram em Antioquia. Eles e muitos outros ensinavam e pregavam a palavra do Senhor naquela cidade.
36 Dɨvi yɨrɨka pɨnɨngɨ Polɨ Baanavaazarɨ wɨdaꞌ “Anga yuya gazabazaba Naangere yagaalyaꞌ wɨdolyabanna Neyaꞌmweraavɨ angyɨrɨꞌmaata yakadera. Tewaanna dahamwaaihava? Wanganakadera.”
36 Algum tempo depois, Paulo disse a Barnabé: “Voltemos para visitar cada uma das cidades onde pregamos a palavra do Senhor, para ver como os irmãos estão indo”.
37 Sara kudaꞌ Baanavaazai wɨdaꞌ “Maakɨyai Jonɨjɨ wawaadera.”
37 Barnabé queria levar João Marcos,
38 Polɨ wɨdaꞌ “Aawa, kɨgaaꞌ Maakɨyai Jonɨjɨ kwawo yunewɨnna wawɨnya yuya myada Kwaaka Paabɨlɨya saba naarɨmɨnyɨ nehyagalyaꞌmavaꞌ. Nehyagalyaꞌmavakeꞌna dahaaꞌ sahwai kaanya mwawannelyɨra.”
38 mas Paulo se opôs, pois João Marcos tinha se separado deles na Panfília, não prosseguindo com eles no trabalho.
39 Sara kudaꞌ saꞌna maanga dɨnyɨna yagɨla yosɨnna yagi. Baanavaazai Maakɨyai Jonɨmɨ maaraka sɨpɨyavɨ Ahuꞌmanna Saaipɨraazɨna wɨna yaꞌ.
39 O desentendimento entre eles foi tão grave que os dois se separaram. Barnabé levou João Marcos e navegou para Chipre.
40 Wɨna yadaasɨ Polɨ Saailaazarɨ dakɨlakɨna kyaꞌ kɨryaꞌmwera wɨdeꞌ “Gotɨyai kɨrɨmɨjɨ wawojɨ yanga yɨhɨgaimwagori kave maremwaaina yɨhyathelyɨra.”
40 Paulo escolheu Silas e partiu, e os irmãos o entregaram ao cuidado gracioso do Senhor.
41 Miꞌna kudeꞌ Kwaaka Sɨrɨyanajɨ Kwaaka Sɨlɨzɨyanajɨ wawaka Kɨraazɨtɨyare kusɨlaanyangɨ wɨjɨwaakɨna yada sɨmunya dɨragɨnya wɨjɨwakadaasɨ dɨragɨnya maaresare.
41 Então ele viajou por toda a Síria e Cilícia, fortalecendo as igrejas de lá.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.