Atos 5
Kitabu ka Kanu (BSP) vs AAI
1 Wərkun wəlɔma ɛnayi pacwe kɔ Ananiyas, kɔ wəran kɔn Safira, kɔ ŋancaməs antɔf ŋaŋan.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Kətəŋnɛ disrɛ kɔ wəran kɔn, k'Ananiyas embelər kəway ka antɔf ŋaŋɔkɔ k'ɛŋkɛrɛ kəway kələpəs nkɛ k'ɔŋkɔ pəbocər ki asom a Yesu dəntɔf.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Kɔ Piyɛr eyif kɔ: «Ananiyas, ake'sɔŋɛ ntɛ məwosɛ Sentani səsɔŋ am kəyembər Amera Ŋecempi mɔ? Məmbelər kəway ka dalɛ.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Ntɛ dalɛ dandɛ dɛnayɔnɛ dam mɔ, ak'ɛnasɔŋɛ ta məmɛŋkərnɛ di-ɛ? Ali ntɛ mənacaməs di mɔ, pəsam papɔkɔ, bafɔ pam pɛnayi ba? Akesɔŋ'am kəyɔ tantɛ-ɛ? Bafɔ afum ŋɔ məyembər de, mba Kanu!»
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Ntɛ Ananiyas ene moloku mamɔkɔ mɔ, k'ɛntɛmpɛnɛ, k'eŋgbiŋ kifir, k'efi. Kɔ kənesɛ kəpɔŋ kəsumpər akɔ ŋanane ti mɔ fəp.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 K'atɛmp ŋayɛfɛ kɔ ŋanɛpsər kɔ arɔfən, kɔ ŋaŋkɔ ŋawup.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Ntɛ dec maas dencepər mɔ, kɔ wəran ka Ananiyas ɛmbɛrɛ, ta ɛncərɛ tɔkɔ tɛnacepər mɔ.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Kɔ Piyɛr eyif kɔ: «Məlok'im ma kance: Kəway kaŋkɛ kɔ nəncaməs dalɛ ba?»
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Kɔ Piyɛr oloku kɔ: «Akesɔŋɛ ntɛ nəntəŋnɛ kɔ nəwak Amera ŋa Wəbɛ mɔ-ɛ? Məcərɛ a aŋɛ ŋawup wos əm mɔ, ŋayi nde dəkusuŋka, kəkekərɛ kɔ ŋander sɔ məna.»
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Gbəncana babɔkɔ k'ɛntɛmpɛnɛ kɔ wɛcək dəntɔf, k'eŋgbiŋ kifir. Kɔ atɛmp ŋambɛrɛ kɔ ŋambəp kɔ pəfi. Kɔ ŋaŋkekərɛ kɔ, kɔ ŋaŋkɔ ŋawup wos kəsək.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Kɔ kənesɛ kəpɔŋ kəsumpər kəloŋkanɛ ka alaŋ fəp kɔ akɔ ŋanane moloku mamɔkɔ mɔ.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Asom a Yesu ŋancyɔ mɛgbɛkərɛ kɔ mes mɛwɛy-wɛy mɛlarəm mmɛ mɛnayi afum dacɔ mɔ. Alaŋ fəp ŋanacəmɛ kəfo kin nde akɛr nŋɛ ancwe «Akɛr ŋa Sulemani» mɔ.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Afum alpəs ŋancnesɛ kənɔŋkəl ŋa, mba ŋancyekyekəs ŋa.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Kənay ka arkun kɔ aran aŋɛ ŋanalaŋ Wəbɛ mɔ, ŋancla oŋ kəla dəm.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Packɛrɛ atɔtamnɛ səpɔ fəp packɛrɛ ŋa dəyala kɔ dəsəpoko ntɛ tɔsɔŋɛ kɔ Piyɛr ender-ɛ, andulu ŋɔn gbəcərəm ŋɛtam kəbəp wəlɔma mɔ.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Kənay ka afum aŋɛ ŋanayi sədare nsɛ sənakɛl Yerusalɛm mɔ, ŋancyɛksɛ kəkɛrɛ Yerusalɛm atɔtamnɛ nde asom a Yesu ŋanayi afum aŋɛ yɔŋk yɛlɛc yɛnasɔŋ dotoŋkulu mɔ, fəp faŋan anataməs ŋa.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Wəloŋnɛ wəpɔŋ kɔ aSadisi aŋɛ ŋasol mɔ ŋayɛfɛnɛ kəraca.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Kɔ ŋantəp asom a Yesu waca kɔ ŋambɛr ŋa dəbili.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Pibi papɔkɔ disrɛ kɔ mɛlɛkɛ ma Wəbɛ Kanu meŋgbiti cumba ca bili babɔkɔ, kɔ mowurɛnɛ ŋa. Kɔ mɛlɛkɛ moloku ŋa:
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 «Nəkɔ kəlɔ kəpɔŋ, nəloku afum moloku kɔ mes fəp ma tɔkɔtɛnɛ ta doru dandɛ.»
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Ntɛ ŋane moloku mamɔkɔ mɔ, kɔ asom a Yesu ŋaŋkɔ bətbət suy nde kəlɔ kəpɔŋ, kɔ ŋancop kətəksɛ di afum.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Kɔ asɔdar ŋafɔ ŋakɔ afum aŋɛ ŋawur ŋambəp fɛ ŋa dəbili, kɔ ŋalukus. Kɔ ŋaŋkɔ ŋaloku ti abɛ aŋɛ ŋanasom ŋa mɔ, ŋacloku:
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 «Səŋkɔ səbəp cumba ca bili pacaŋ ci belbel, abum a ci ŋacəmɛ dəkəcəmɛ daŋan, mba səŋgbiti ali fum səmbəp fɛ bili disrɛ.»
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Ntɛ ŋane moloku mamɔkɔ mɔ, kɔ pəyi wəbɛ ka asɔdar a kəlɔ kəpɔŋ kɔ aloŋnɛ apɔŋ yamayama teta afum akaŋɛ, kɔ ŋayifnɛ cəke cɔ tes tantɛ tendeləpəsər-ɛ?
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Kɔ fum wəlɔma ende pəloku ŋa: «Afum aŋɛ nənabɛr dəbili mɔ ŋayi nde kəlɔ kəpɔŋ, ŋactəksɛ afum.»
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Asɔdar a kəlɔ kəpɔŋ kɔ wəbɛ kəŋan ŋaŋkɔ kəlɛk asom a Yesu, kɔ ŋaŋkɛrɛ ŋa pəforu disrɛ, bawo ŋananesɛ afum kəca-cas ŋa.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Ntɛ asɔdar ŋaŋkɛrɛ asom a Yesu mɔ, kɔ ŋancəmbər ŋa fɔr ya aboc kiti aSuyif kiriŋ. Kɔ wəloŋnɛ wəpɔŋ eyifət ŋa,
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 k'oloku: «Bafɔ sənamɔnɛ nu kətəksɛ sɔ afum teta tewe tantɛ ba? Nəlas Yerusalɛm mɛtəksɛ monu! Kɔ nəloku gbɛs a mɛnɛ nəloŋər su pəlɛc pa defi da fum wəkawɛ.»
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Piyɛr kɔ asom a Yesu ŋaloku: «Kəcəŋkəlɛ Kanu kəncepər ka afum!
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Kanu ka atem asu kənasɔŋɛ Yesu kəfɔtɛ dədefi, nwɛ nənacaŋ dəkətɔk yɛpəmpəl mɔ.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Kanu kəndəsərnɛ kɔ kəsək bawo nkɔn ɔyɔnɛ wəkiriŋ kɔ wəyac, ntɛ tɔŋsɔŋɛ pəsɔŋ aka Yisrayel kəsəkpər bəkəc ŋacəmɛ dɔpɔ da Kanu darəŋ, paŋaŋnɛnɛ ŋa kiciya kəŋan mɔ.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Səna səyɔnɛ atəŋnɛ a moloku kɔ mes mamɔkɔ fəp, səna kɔ Amera Ŋecempi nŋɛ Kanu kəsɔŋ aŋɛ ŋaleləs kɔ ŋawosɛ toloku tɔn mɔ.»
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Pənatɛlɛ aboc kiti aŋɛ ŋanccəŋkəl ŋa mɔ haŋ pəcepərər, kɔ ŋafaŋ kədif ŋa.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Mba wəFarisi wəlɔma ɛnayi ŋa dacɔ, pacwe kɔ Kamaliyel. Wətəksɛ sariyɛ ɛnayi, nwɛ afum fəp ŋanabɔtər mɔ. K'ɛyɛfɛ aboc kiti aSuyif dacɔ, k'oloku a pawurɛnɛ afum akaŋɛ kərɛsna,
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 k'oloku: «Arkun a Yisrayel! Nəkembərnɛ belbel ntɛ nəndeyɔ afum akaŋɛ mɔ.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Towon fɛ, Tudas ɛnadot banca, afum masar maŋkəlɛ (400) ŋanacɛk kɔ darəŋ. Mba anamələk kɔ, afum akɔ ɛnasolɛ mɔ fəp k'ambɛləs ŋa. Ali wəkin anasak fɛ.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Ntɛ tatɔkɔ tencepər mɔ, kɔ Yudas wəKalile ɛyɛfɛ tɛm ntɛ anclɔm afum a dɔtɔf mɔ. K'osolɛ sɔ afum alarəm. Nkɔn sɔ anamələk kɔ, aŋɛ ɛnasɛp kəkafəli kəcəmɛ kɔ darəŋ mɔ fəp, kɔ ŋasaməsər.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Ndɛkəl icloku nu, ta nəcɛpsər afum akaŋɛ, nəsak ŋa ŋakɔ. Kɔ pəyɔnɛ a mɛfaŋ, kɔ pəyɔnɛ fɛ ti mɔyɔ maŋan nda fum mɛŋyɛfɛ-ɛ, mendesɔlɛ.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Mba kɔ pəyɔnɛ a nda Kanu mɛŋyɛfɛ-ɛ, nəfɔdetam kəsɔlɛnɛ mi de! Nəkɛmərnɛ kədeyɛfərɛnɛ kɔ Kanu de!» Kɔ ŋane moloku mamɔkɔ Kamaliyel ɛnasɛp kəloku ŋa mɔ.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Kɔ ŋawe asom a Yesu, kɔ ŋasut ŋa, kɔ ŋamɔnɛ ŋa kətɔsɔlok-lokɛ tewe ta Yesu, kɔ ŋasak ŋa.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Kɔ asom a Yesu ŋawur ŋa aboc kiti aSuyif dacɔ. Kɔ pəmbɔt ŋa kətɔrəs kəŋan teta kəleləs ka tewe ta Yesu.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Dɔsɔk o dɔsɔk pəyɔnɛ nde kəlɔ kəpɔŋ ka Kanu kɔ pəyɔnɛ fɛ ti nde wɔlɔ waŋan, ŋanasak fɛ kəctəksɛ kɔ kəcam moloku mɔtɔt: A Yesu ɔyɔnɛ Krist, wəbɛ nwɛ Kanu kəyɛk-yɛk mɔ.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.