Mateus 27
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Busuro bero, bʉcʉrã, paia ʉjarã quẽne, ĩna jediro tudirẽjañujarã ĩna. To bajicõari, “Ado bajiro mani yijama, Jesúre sĩarʉarãma”, yitʉoĩañujarã ĩna.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 To bajiro yirã ñari, Jesús ãmorire siacõari ĩre ãmiasujarã ĩna, Pilato vãme cʉtigʉ ya vijʉ vana. Jud'io masa ʉjʉ ñamasugʉ̃, romano masʉ ñañuju Pilato. To bajiri ĩ ya vijʉ Jesúre ãmiejayujarã.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Judas, Jesúre ĩsirocacacʉ, “Jesúre sĩaroti ñaja” ĩna yisere ajicõari, “Rojose yibʉ yʉ”, yitʉoĩa sʉtiritiyuju. To bajigʉ ñari, bʉcʉrã, paia ʉjarã quẽne, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ñarãre, ĩnare ejacõari, gãjoatiiri treinta ñaritiiri ĩre ĩna ĩsiboarere ĩnare tʉocõañuju.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Gãjoatiirire ĩnare ĩsigʉ̃ne, ado bajiro ĩnare yiyuju ĩ: —Rojose yibʉ yʉ. Ñie rojose yibecʉrene mʉare ĩsirocacõañuja yʉ —ĩnare yiyuju. To bajiro ĩ yiboajaquẽne, ado bajiro ĩre cʉdiyujarã ĩna: —To bajiro yʉare mʉ yiboajaquẽne, no yibeaja yʉarema. Mʉre bajiroja —Judare ĩre yiyujarã ĩna.
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 To ĩna yisere ajicõari, ti vijʉ gãjoatiiri ĩ ĩsiecoboarere reabateyuju Judas. To yi, gajano vacʉne, yucʉ́jʉ mʉjacõari, ti rʉjʉjʉ misimare siatucõari, ĩ ãmʉare quẽne siatu, quedirocayo rijacoasuju.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ gãjoatiiri Judas ĩ reabaterere juarẽoñujarã ĩna, paia ʉjarã. Tire juarẽocõari, ado bajiro yiyujarã: —Adi gãjoa mani vaja yise sʉorine sĩgʉ̃re sĩaroana yaja. To bajiri Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi boarijaʉrire quẽnorʉarã, vaja yiroti gãjoa sãriajʉre sãbetiroti ñaroja —yiyujarã ĩna.
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 To bajiro yitʉoĩacõari, “Riri sotʉri vearimasʉ sitare vaja yito mani. Ti sita ñarʉaroja gajeroanare bajirearãre mani yujeroti sita”, yitʉoĩañujarã ĩna yuja.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 To bajiri ti sita vaja yirʉarã, “Jesúre sĩato mani” yirã, Judare ĩna ĩsiboare rãca ĩna vaja yire ñari, adirʉ̃mʉri quẽne, Ri'i Vese vãme cʉticõa ñaja.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 To bajiro ĩna yijama, tirʉ̃mʉjʉ Diore gotirẽtobosarimasʉ Jerem'ias ñamasir'i ĩ ucamasiriarore bajirone bajiyuju. Ado bajiro ucamasiñuju ĩ: “‘Ado cõro vaja cʉtiami sĩgʉ̃ ʉ̃mʉ’ yitʉoĩarã ñari, ĩre ĩsir'ire treinta gãjoatiiri ĩna vaja yiboarere juacõari, riri sotʉri vearimasʉ sitare vaja yirʉarãma ĩna, Israel ñamasir'i jãnerabatia. To bajiro ĩna yijama, Dios ĩ bojarore bajiro yirã yirʉarãma”, yiucamasiñuju Jerem'ias ñamasir'i.
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 — ausente —
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Ti sitana ʉjʉ ñamasugʉ̃, romano masʉ ñañuju Pilato vãme cʉtigʉ. To bajiri ĩ tʉjʉ Jesúre ãmiasujarã ĩna. Ĩre ĩna ãmiejaro ĩacõari, ado bajiro sẽniĩañuju Pilato: —¿Mʉne ñati jud'io masa ʉjʉ? —Jesúre yiyuju Pilato. To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdiyuju Jesús: —Mʉ yirore bajirone bajiaja yʉ —ĩre yiyuju.
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 To bajiro Jesús ĩ yisere ajicõari, bʉcʉrã, paia ʉjarã quẽne, “Rojose yigʉ ñaami Jesús” Pilatore ĩre ĩna yi ocasãboajaquẽne, ĩnare ñagõcʉdibesuju Jesús.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 To bajiro Jesúre ĩna yi ocasãsere ajicõari, Jesúre tudisẽniĩañuju Pilato: —¿To bajiro mʉre ĩna yisere ajibeati mʉ? —Jesúre yiyuju Pilato.
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 To bajiro ĩre ĩ yisẽniĩaboajaquẽne, ĩre cʉdibeticõañuju Jesús. Ĩ cʉdibetire ĩacõari, no yimasibesuju Pilato, ĩre bajiro bajigʉre ĩabetirũgũr'i ñari.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Tocãrãca cʉ̃ma, Pascua boserʉ̃mʉ jud'io masa ĩna quẽnojama, sĩgʉ̃, tubibe ecor'ire ĩna burotigʉre ĩnare bubosarũgũñuju Pilato.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Tubiberiavijʉ ñañuju sĩgʉ̃, masa jediro ĩna masigʉ̃ Barrabás vãme cʉtigʉ.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 To bajiri ĩ yirũgũriarore bajiro yigʉ, masa ĩna rẽjarore ĩacõari, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Pilato: —¿Ñimʉjʉare yʉ busere bojati mʉa? ¿Jesús Barrabás vãme cʉtigʉjʉare bugʉtique yʉ? Ĩre yʉ bubetijama, ¿“ ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõar'i ñaami Jesús” masa ĩna yigʉjʉare bugʉtique yʉ? —ĩnare yisẽniĩañuju Pilato.
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 “Jesúre ĩajũnisinirã ñari, yʉre ĩsima” yitʉoĩagʉ̃, to bajiro yiyuju Pilato, Jesúre burʉ.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Oca ĩna ñagõquẽnorijʉjʉ ĩ rujiro, ĩ manajo ĩre queti cõañuju: “Rojose ĩre yibesa. Ñie rojose yigʉ me ñagʉ̃mi. To bajiro ĩ yiecoroto rĩjoro güiose cãjiriamʉ yʉ”, ĩre yicõañuju, so manajʉre.
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Bʉcʉrã, paia ʉjarã quẽne ado bajiro tijʉ rẽjarãre masare, “Ado bajiro yiya”, ĩnare yirotiyujarã ĩna: —“Barrabájʉare bucõari, Jesújʉare sĩarotiya mʉ”, ĩre yiya mʉa —ĩnare yirotiyujarã ĩna.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Quẽna ado bajiro tudisẽniĩañuju Pilato: —¿Ñimʉjʉare yʉ busere bojati mʉa? —ĩnare yisẽniĩañuju. To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdiyujarã ĩna: —Barrabájʉare mʉ busere bojaja yʉa —yiyujarã ĩna, Pilatore.
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 To ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Pilato: —To yijama, ¿no bajiro yigʉti yʉ Jesúre, “ ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉja mʉ’ yigʉ, Dios ĩ cõar'i ñaami” masa ĩna yigʉjʉarema? —ĩnare yisẽniĩañuju. To ĩ yirone, ĩna ñaro cõrone ado bajiro ĩre avasãcʉdiyujarã: —¡Yucʉ́tẽrojʉ ĩre jajusĩaroticõaña mʉ! —ĩre yiavasã cʉdiyujarã ĩna.
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 To ĩna yijare, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Pilato: —¿Ñie rojose ĩ yire sʉori ĩre sĩarotigʉti yʉ? —ĩnare yiyuju Pilato. To ĩ yiboajaquẽne, quẽna bʉtobʉsa tudiavasãñujarã ĩna: —¡Yucʉ́tẽrojʉ ĩre jajusĩaroticõaña! —yiavasãñujarã ĩna.
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 To bajiro ĩna yijare, no yimasibetiboacʉ, ado bajiro tʉoĩañuju Pilato: “No bajiro yicõari, ĩre bumasibecʉja yʉ. Ĩna bojarore bajiro yʉ yibetijama, avasãtʉjabeticõari, rojose yijacarãma ĩna”, yitʉoĩañuju. To bajiro tʉoĩacõari, oco juarotiyuju ĩ. To yicõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju: —Mʉa ĩaro rĩjorojʉa yʉ ãmorire coeĩoaja yʉ, “Ãni rojose yibecʉre sĩarʉabeaja yʉma” yigʉ. To bajiri mʉa masune mʉa sĩarotijama, quẽnacõaroja. To bajiro mʉa yijama, mʉane sʉoye cʉtirʉarãja mʉa —ĩnare yiyuju ĩ.
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 To ĩ yisere ajicõari, masa ñajediro ĩre cʉdiyujarã: —Yʉa masiaja. ¡Yʉa, yʉa rĩa quẽne sʉoye cʉtirʉarãja, ĩre yʉa sĩarotijama! —ĩre yicʉdiyujarã ĩna.
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 To bajiro ĩna yijare, Barrabáre bucõañuju Pilato. Jesújʉarema, ĩ surarare ĩsiñuju, “Ĩre bajecõari, yucʉ́tẽrojʉ ĩre jajusĩato ĩna” yigʉ.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 To bajiri ĩna ya vijʉ Jesúre ãmiejayujarã surara mesa. Ĩre ãmiejacõari, ĩna jediro ĩre gãnibiarʉ̃gʉ̃ñujarã.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 To yicõari, “Ʉjʉre bajigʉ ñato” yirã, ado bajiro Jesúre yiyujarã: Jesús ĩ sudi sãñasere vejecõari, ʉjarã ĩna sãñarito ũnore, sũarivʉjorore ĩre sãñujarã.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 To yicõari, ĩ rʉjoa joere jotabedo ĩna suariabedone ĩre jeoyujarã. To yicõari, riojojacatʉaga ãmore, yucʉ́, ʉjʉ ĩ cʉoricʉre ĩre ĩsiñujarã. To bajiro ĩre yicõari, ĩ rĩjorojʉa gʉsomuniari tuetucõari, ado bajiro ĩre yiajatud'iyujarã: —Jud'io masa ʉjʉre mʉre quẽnarotiaja yʉa yuja —Jesúre yiyujarã ĩna.
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 To yirãne, gooco ĩre eoreatuyujarã ĩna. To yicõari, ĩ cʉoricʉre ẽmacõari, ĩ rʉjoare jayujarã ĩna.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 To bajiro ĩre yigajanocõari, ʉjarã ĩna sãñarito ũnore ĩna sãriarore ĩre veayujarã ĩna quẽna. To yicõari, ĩ sudijʉa ĩre sãñujarã quẽna. Ĩre sudi sãgajanocõari, yucʉ́tẽrojʉ jajusĩaroana ĩre ãmiasujarã.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Ĩre ãmivanane, sĩgʉ̃ Cirene vãme cʉti sitagʉ, Simón vãme cʉtigʉre bocacama ĩna. Ĩre bocacõari, “Jesús ĩ gaja vatijãire ĩre gajabosaya”, ĩre yi vacama ĩna.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 To yi vanane, Gólgota vãme cʉti burojʉ ejacama ĩna. “Rʉjoco Buro” yire ũni ñacajʉ “Gólgota” yire.
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Tojʉ ejacõari, ʉye ocore, sʉ̃ese rãca vʉocõari Jesúre ĩre iocama ĩna. “Ĩre jũnise jũni ruyubeticõato” yirã, yiboacama. Tire idiĩaboa yicõacami Jesús.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Yucʉ́tẽrojʉ Jesúre ĩre jajutugajanocõari, “Ñimʉjʉa ĩ sudire ĩ ʉjaro ĩarãsa mani” yirã, gʉ̃tarine reacũĩa ajeñacama.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 To yiajegajanocõari, ĩre code rujicama ĩna.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Jesús ĩ tuyaritẽrojʉre ĩ rʉjoa vecare ucaturiajʉ tuyacajʉ. “Ado bajiro ĩ yise sʉorine jaju ecoami” yiĩorijʉ ñacajʉ. Ado bajise goticajʉ: “Ãni ñaami Jesús, jud'io masa ʉjʉ”, yigoticajʉ ti.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Jesúrãca jʉarã, jaju ecocama. Gajeyeũni juarudirimasa ñacama ĩna. Sĩgʉ̃re ĩ riojojacatʉa, gãjire ĩ gãcojacatʉa ĩnare jajutucama ĩna.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Masa rẽtoana, ĩna rʉjoarire yure, yure yicama, “Jaju ecor'ire ĩre ĩateaja” yirã. To yicõari, ado bajiro ĩre ajatud'icama ĩna: —Ado bajiro yiboacajʉ mʉ: “Diore yirʉ̃cʉbʉoriavire caguerocamasiaja yʉ. To yicõari, idiarʉ̃mʉ tʉsatirʉ̃mʉne bʉajeocõamasiaja”, yiboacajʉ mʉ. To bajiri “Dios macʉ ñaja yʉ” mʉ yisocabetijama, mʉ yimasise rãca mʉ masune yucʉ́tẽrojʉre rujicoaya —ĩre yiajatud'icama ĩna.
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 — ausente —
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Bʉcʉrã, paia ʉjarã, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne, to bajirone Jesúre yiajatud'i ñacama ĩna. Ado bajiro yicama:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 —Gãjerãrema catiogʉ ñaboarine, ĩ masu rojose ĩ tãmʉoserema yirẽtomasibeami —yiajatud'icama. —Israel ñamasir'i jãnerabatia ʉjʉ ñaami. To bajiri yucʉ́tẽrojʉre rujicoadiato. To bajiro ĩ bajiro ĩacõari, “Ĩne ñaami”, yimasirʉarãja —yiajatud'icama.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 —“Dios macʉ ñaja yʉ. Yʉre ejarẽmorʉcʉmi”, yirũgũmi. To bajiri ĩ macʉne ĩ ñajama, ĩre ĩamaigʉ̃ ñari, ĩre yirẽtobosato Dios —yiajatud'icama ĩna.
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Jʉarã Jesúrãca yucʉ́tẽrojʉ jaju ecoriarã quẽne, to bajirone Jesúre yitud'icama.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Ʉ̃mʉrecaji ñarone, rẽtiacoacajʉ yuja. Idia hora rẽtiacajʉ.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 To cõro ti rẽtiatʉsatone, ado bajiro tutuaro avasãcami Jesús: —El'i, El'i, ¿lema sabactani? —yiavasãcami. “Dios, yʉ jacʉ, ¿no yigʉ yʉre cãmotadiati mʉ?” yire ũni ñacajʉ ti, ĩ avasãcati.
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Sĩgʉ̃ri tojʉ ñarã ĩ avasãsere ajicõari, ado bajiro yicama ĩna: —Diore gotirẽtobosarimasʉ El'ias ñamasir'ire jigʉ yami ĩ —yicama ĩna.
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 To bajiro Jesús ĩ yiavasãrone, sĩgʉ̃, Jesús tʉ ũmaejacõari, ʉye oco jiarere ñiabiacõari, yucʉ́ gajajʉ siatucõari, Jesús rise tʉjʉre ñumʉotuboacami.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 To bajiro ĩ yiboajaquẽne, ado bajiro yicama gãjerãjʉa: —Yibesa mʉ. Tone bajicõato. Rojose ĩ tãmʉosere yirẽtobosagʉ El'ias ñamasir'i ĩ ejasere ĩarãsa mani —yicama ĩna.
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Tutuaro avasãtʉsa, ʉsʉtadicoacami yuja.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Tirĩmarone Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi yotoria gasero vorujijedicoasuju ti. “Dios ĩ ñarisõa vãme cʉti sõare sãjamasibeama masa” yirã, ĩna yotoria gasero ñacajʉ. To yicõari, sita sabecajʉ. Gʉ̃ta quẽne caguevẽjacoacajʉ.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 To bajicõari, masare yujeriaviri quẽne jãnacoasuja. To bajicõari jãjarã rijariarã Diore ajitirʉ̃nʉriarã tudicaticoasuma.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Tudicaticõari, ti virire budicoasuma. Budiacõari, Jesús ĩ tudicatiro bero, Jerusalénjʉ Dios ĩ beseria maca ñamasuri macajʉre ĩna vacudisere ĩacama jãjarã masa.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Jesús yucʉ́tẽrojʉ ĩ tuyarore, codeñacama surara, ĩna ʉjʉ rãca. To bajiñarã, sita sabesere, gajeye güiose bajisere ĩacõari, bʉto güicama ĩna. To bajiri ado bajiro yicama: —Socabesumi. Dios macʉne ñaboayumi ãni —yicama ĩna.
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Galilea sitajʉ Jesúre sʉyavadicana rõmiri jãjarã sõjʉ ĩarʉ̃gõcama. Ĩna ñacama ĩre ejarẽmorũgũcana.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Ĩna rãca ñacamo Mar'ia Magdalena. Gajeo Mar'ia vãme cʉtigo quẽne ñacamo. Sone ñacamo Santiago, to yicõari, José jaco. Zebedeo ñamasicacʉ rĩa jaco quẽne ñacamo.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Rãioroto rĩjoro José vãme cʉtigʉ, Arimatea macagʉ Jesús rujʉrire ĩagʉ̃ ejayuju. Gãjoa jaigʉ ñacami. To bajicõari, Jesúre ajitirʉ̃nʉrũgũcacʉ ñacami.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 To ĩ bajiro bero, Jesús rujʉrire ãmirʉ, Pilatore sẽnigʉ̃ vasuju. Ĩre ĩ sẽnirore bajirone ĩre cʉdiyuju Pilato.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 To bajiro ĩ yir'i ñari, Jesús rujʉrire rujiogʉ vasuju. Ĩre rujiocõari, sudijãiri botiquẽnarijãirine ĩre gũmañuju.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 To yigajanocõari, masa yujeriavi gʉ̃tavi mame ĩ quẽnorotiriavijʉ ĩ rujʉrire cũñuju. To yicõari, ti vi sojere gʉ̃tane tũnuo bibecũ, vacoasuju.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 To bajiro ĩ yiñaro ĩañariarãjʉne masa yujeriavi rĩjorojʉa, Mar'ia Magdalena, gajeo Mar'ia quẽne, rujicõañujarã ĩna.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Gajerʉ̃mʉ ñañuju ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ. Tirʉ̃mʉne paia ʉjarã, fariseo masa quẽne, Pilatore ñagõrã vasujarã ĩna.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Ĩ tʉ ejacõari, ado bajiro ĩre yiyujarã ĩna: —Yʉa ʉjʉ, ajiya. Socarimasʉ ĩ yisocacatire masibʉjabʉ yʉa. “Idiarʉ̃mʉ tʉsatirʉ̃mʉne quẽna tudicatirʉcʉja yʉ”, yisocacami, ĩ sĩaecoroto rĩjoro.
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 To bajiri ĩ rujʉrire ĩna yujeriavi soje tʉre surarare coderoticõaña, “Ĩ buerimasa ĩ rujʉrire ãmirudiroma” yigʉ. Ĩ rujʉrire ĩna ãmijama, “Rijar'i ñaboarine, quẽna tudicaticoami”, yisocarʉarãma ĩna. Ĩ rijaroto rĩjoro, “Ĩ rotimʉorʉ̃gõrotire yigʉ, Dios ĩ cõacacʉ, jud'io masa ʉjʉ ñaja yʉ” ĩ yisocacati ti ñajare, quẽnabeaja. To bajiri, “Tudicaticoami” ĩna yisocajama, quẽnabetimasucõarʉaroja —Pilatore yiyujarã ĩna.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 To ĩna yisere ajicõari, ado bajiro cʉdiyuju Pilato: —Mʉare yʉ ĩsicanarene coderotiya mʉa —ĩnare yicʉdiyuju Pilato.
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 To ĩ yisere ajicõari, Jesús rujʉrire ĩna yujeriavire coderotiyujarã ĩna. To yicõari, gʉ̃ta sojere quẽnaro bibequẽnoñujarã ĩna, “Ĩ rujʉrire ãmirã ĩna jãnajama, ĩamasirãsa mani” yirã.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.