Lucas 21

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ñacõari, gãjoa jairã gãjoa sãriajʉjʉre gãjoa ĩna sãñasere ĩañuju Jesús.
1 Jesu Tafaror Bar wanawanan siwar ya’aya ana efamaim mare ma sabuw kabay wairafih hina hai siwar tew wanawanan hibiwanen itih.
2 To ĩna yiñarone, sĩgõ, manajʉ rijaveorio, gãjoatii jʉatiine so sãsere ĩañuju. Mojoroaca vaja cʉtitiiri ñañuju ti.
2 Naatu kwafur babin yababan wairafin auman na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan biwan itin.
3 Tire so sãro ĩacõari, ado bajiro ĩ buerimasare gotiyuju Jesús: —Riojo mʉare gotiaja yʉ. Adio maioro bajigo, gãjerã rẽtoro sãmo so.
3 Naatu sabuw iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin, yababan wairafin ana siwar God bitin i sabuw etei natabirih.
4 Gãjoa jairã ĩna sãboajaquẽne, jairo rʉyacõaroja ĩnarema. Soma, so cʉose ñaro cõroacane sãcõamo —ĩnare yiyuju Jesús.
4 Anayabin sabuw afa i totobuyoy wairafih, imih hai siwar gagamin na’in hiyai, baise iti kwafur babin ana efanamaim abisa i isan yai inu’in i etei bai na ana siwar yai.”
5 Diore yirʉ̃cʉbʉoriavire ĩacõari, sĩgʉ̃ri ĩ buerimasa ado bajiro Jesúre ĩre yiyujarã: —Quẽnarivi ñaja. Gʉ̃ta quẽnase rãca quẽnaro quẽnoñuma ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩna cũre quẽne quẽnase ñaja —Jesúre ĩre yiyujarã ĩna. To bajiro ĩna yisere ajicõari, ado bajiro gotiyuju Jesús: —Adi vi mʉa ĩarivi ñaro cõrone cague vẽjajedicoarʉaroja. To bajiri adi viaye gajea gʉ̃ta joere jesabetirʉaroja —ĩnare yiyuju Jesús.
5 Jesu ana bai’ufununayah afa Tafaror Bar hiwowowab ana gewasin hi’itin, naatu kabay hitar hikikirum isan, na’atube siwar ta ta God isan hiyasairen bar hibi’abur hi’itah isan hio hibifofofor. Baise Jesu eo,
6 — ausente —
6 “Sawar iti etei kwa’itih kwa’o, mar boro kabay iti etei boro nihururuw nare narubar na’in, boro men ta iti hai efanamaim hina’inumih.”
7 Ado bajiro Jesúre ĩre sẽniĩañujarã ĩna: —¿Divato cagueroca ecoroti Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi? ¿No bajiro ti bajiro ĩacõari, “Jesús ejagʉagʉ yigʉmi”, yimasirãti yʉa? ¿No bajiro ti bajiro ĩacõari, “Adi macarʉcʉro jediato yaja”, yimasirãti yʉa? —Jesúre yisẽniĩañujarã ĩna.
7 Sabuw Jesu hibatiy hio, “Bai’obaiyenayan, mar i boro biy iti sawar hinamatar, naatu ina’inan i boro abisa namatar saise aki ana’itin ana so’ob veya i na tit?”
8 To bajiro ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare cʉdiyuju Jesús: —Roori ñarʉarãja mʉa, “Socarãne, gãjerã manire yitoroma” yirã. Jãjarã yitorã ñarʉarãma, “Yʉne ñaja ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃” yirã. To yicõari, “Adi macarʉcʉro ti jediroti cõñaja”, yitorʉarãma. To bajiro ĩna yiboajaquẽne, ĩnare ajitirʉ̃nʉbetirʉarãja mʉa.
8 Jesu iuwih eo, “Mata toniwa’an, men koko’aw na’atube hinifufuwimih. Anayabin orot moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinao, ‘Ayu i Keriso, naatu Veya i na kabom.’ Men kwani’ufnunih.
9 To bajicõari, mʉa tʉana to yicõari, gajeroana quẽne gãjerã rãca ĩna gãmerã sĩasere ajirʉarãja mʉa. Tire ajicõari, güibetirʉarãja mʉa. “Bajirʉaroja” Dios ĩ yiriarore bajirone bajirʉaroja. To bajiro ĩna gãmerã yiñaboajaquẽne, adi macarʉcʉro jediro me bajirʉaroja.
9 Hinabiyow tur kwananonowar men kwanabir, naatu yababan nara’at ef hinafofokar auman men kwanabir, anayabin sawar nati na’atube boro wan hinamatar, baise men kwananot mar yomanin i na kabom.”
10 Cojo sitana, gaje sitana rãca gãmerã sĩarʉarãma.
10 Naatu iban iuwih maiye eo, “Tafaram ta ta boro taiyuwih hinagam hiniyow na’atube bar merar ta ta boro taiyuwih hinagam hiniyow.
11 Bʉto sita saberʉaroja. To yicõari, cojo maca me ñioñarʉaroja. To bajicõari, cojo sita me gajeye rojose cõarʉcʉmi Dios, “Rojose tãmʉoato masa” yigʉ. Vecajʉre ĩaĩañamani güiose Dios ĩ yiĩose ñarʉaroja.
11 Iriyoy gagamih boro hinamatar, baimar kakafin, sawow yumatah ta ta tafaram wanawanan boro awan nakaratan, maramaim sawar itah birubir boro hinamatar.
12 To bajiro ti bajiroto rĩjoro, mʉare ñejecõari, rojose mʉare yirʉarãma masa. Dios ocare ĩna buerivijʉ ʉjarã rĩjorojʉa mʉare juaácõari, mʉare goti yirorʉarãma ĩna. To yicõari, mʉare tubiberʉarãma. Yʉ ocare mʉa gotimasiojare, macari ʉjarã rĩjorojʉa mʉare juaárʉarãma ĩna. To yi vanane, ʉjarã ñamasurã rĩjorojʉa mʉare juaejarʉarãma ĩna.
12 Wabu’umaim kwabowabow isan, hinarab hini’a’akir, hinabuw hinafatumi kwanan Kou’ay Bar hai ukwarih umahimaim hinayai, naatu i boro hinabuw kwanan dibur hinayariyi, tafaram ana aiwob na’atube orot gagamih nahimaim kwanatit hinibabatiy.
13 To bajiro mʉare ĩna yijare, yʉ oca quẽnasere ĩnare gotirʉarãja mʉa.
13 Imih nati’imaim kwanatitit, veya keboroban i nati, ayu mi’itube kwaitutumu kwabowabow i hai tur kwana’owen.
14 Mʉare ñejecõari, ʉjarã rĩjorojʉa mʉare ĩna juaároto rĩjoro, “¿No bajiro ñagõrãti yʉa?”, yitʉoĩarejaibetirʉarãja mʉa.
14 Naatu baibatiyimih hinabuw kwananan men bogaigiwas taiyuw was fafari isan kwananot kwaniyababanamih.
15 Mʉa ñagõrotijʉ ti ejaro, “Ado bajiro ñagõroti ñaja”, yimasirʉarãja. Mʉa ñagõjama, mʉa masise rãca me ñagõrʉarãja. Yʉ masise rãca ñagõrʉarãja. Yʉ masise mʉare yʉ cõajare, mʉa ñagõsere ajicõari, “Socarã yaja mʉa”, mʉare yibetirʉarãma mʉare ĩaterã —ĩnare yiyuju Jesús.
15 Anayabin ayu boro tur anit a not hinarerekab tur kwanao a kamabiy sabuw hinanonowar boro men karam a tur hinarukouw naatu bairi kwanibasamih.
16 —Mʉa jacʉa, mʉa bederã, mʉa yarã, mʉa rãcana quẽne, mʉare ĩsirearʉarãma ĩna. To bajiro ĩna yijare, sĩaecorʉarãja mʉa sĩgʉ̃ri.
16 Hinat, tamat, taituwa, a ofonah boro baba hinao, hinabuw orot gagamih umahimaim hinaya’i, baimakiy hinit naatu kwa afa boro hina’asbuni kwanamorob.
17 Yʉre ajitirʉ̃nʉrã mʉa ñajare, mʉare ĩaterʉarãma jãjarã masa.
17 Sabuw etei boro hinifa’ifai, anayabin ayu kwabi’ufnunu isan.
18 To bajiro mʉare ĩna yiboajaquẽne, ñie mʉare godocʉtirʉaroja. Dios ĩ ejarẽmose rãca ĩ tʉjʉ ejacõari, quẽnaro ñacõa ñarũgũrʉarãja mʉa.
18 Baise ukwarimaim arib ta boro men nakasiyomih.
19 Yʉre mʉa ajitirʉ̃nʉ tʉjabetijama, to bajirone bajirʉarãja mʉa.
19 Naatu kwa a batkikinamaim yawas boro kwanatita’ur kwanab kwanama gewas.
20 Jerusalén macajʉre surara ĩna gãnibiasere mʉa ĩajama, “Jerusalén maca ti jedirotirʉ̃mʉ cõñaro bajiaja”, yimasirʉarãja mʉa.
20 Baiyowayah sabuw Jerusalem hina’ar bebera’uh kwana’i’itin kwa i kwanaso’ob, Jerusalem rabin baitaiyin isan ana veya i kabom.
21 Jerusalén maca jedirotire Dios oca masa ĩna ucamasire ti gotirore bajiro bajirʉaroja. Rojose tãmʉoriarʉ̃mʉri ñarʉaroja. To bajiroti ti ñajare, Jerusalén maca tʉana, Judea sitana, Jerusalén macajʉ rudibeticõato ĩna. Gʉ̃tayucʉjʉajʉ guaro rudicoajaro ĩna. Jerusalén macana quẽne, guaro rudicoajaro ĩna.
21 Sabuw iyab Judea wanawanan tema’am boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen, sabuw iyab Jerusalem tema’am boro tafaram hinihamiy, sabuw iyab bar meraramaim tema’am boro men hinan Jerusalem hinatit.
22 — ausente —
22 Anayabin nati i baimakiy ana veya, saise abisa bukamaim hikirum inu’in nan niturobe.
23 To bajiro bajirirʉ̃mʉre bʉto rojose tãmʉorʉarãma masa, ĩ bojasere ĩna yibetire Dios ĩ ĩajũnisinijare. Rõmia macʉ sãñarã, ũjurã cʉorã quẽne, rojose tãmʉorʉarãma ĩna, ũmatĩmabetica yirã.
23 Nati ana veya’amaim baibin iyab yah auman naatu hai kek sosof auman bihir isan boro nafokar, yababan gagamin na’in boro iti tafaramamaim namatar naatu sabuw boro baimakiy hinab.
24 Sĩgʉ̃rire jasĩarʉarãma jud'io masa me ñarã. Gãjerãre, sĩaecomenare ĩnare ñejebatecoarʉarãma, gajerorijʉ. To yicõari, ĩna ye sita cʉorʉarãma jud'io masa me ñarã, “To cõrone rotitʉjarʉarãma” Dios ĩ yitʉoĩariarʉ̃mʉ ti ejaroto rĩjoro.
24 Sabuw afa boro ahay wan hinayen hina morob, afa boro hinabow hinan tafaram ta ta’amaim dibur hinaya. Naatu Eteni Sabuw Jerusalem boro hinarab nare tafan hinatet, naatu hinama hinakaif hai veya God bitih na’atube nan niturobe.
25 Jud'io masa me ñarã ĩna rotirirodo jedirijaʉ, muiju ʉ̃mʉagʉ, to yicõari, ñamiagʉ quẽne, ñocoa quẽne, bʉto güiose bajiĩorʉarãma. Tire ĩagüirʉarãma adi macarʉcʉroana ñajediro. Moa riaga bʉto jacase saberʉaroja. To bajiro ti bʉsisere ajigüicõari, no yimasibetirʉarãma ĩna.
25 “Maramaim veya, sumar, daman boro ina’inan yumatah ta ta hinamatar. Tafaram tutufin wanawan etei boro ayay hinabosair abisa namamatar isan, yabat boro namisir, gis nayen ana’itin boro birubir kakafin.
26 Õ vecayere nʉrʉobatorʉcʉmi Dios. To bajiro ti bajiro ĩacõari, “Adi macarʉcʉro jediato yaja” yitʉoĩacõari, bʉto güirʉarãma ĩna. Sĩgʉ̃ri ĩamecʉ vanane, rijavẽjarʉarãma ĩna.
26 Sabuw boro hai bir nara’at hinimamayay hinao, ‘Abisa tafaram wanawan emamatar.’ Anayabin maramaim sawar etei ti’inu’in hai efan boro hinasa’iren nanabin hinan.
27 To bajicõari, yʉ masise rãca, bʉto bususe rãca, oco bueri vatoajʉ adi macarʉcʉrojʉre Dios ĩ roticõacacʉ yʉ rujiadire ĩarʉarãma ĩna.
27 Imaibo Orot Natun sakukuw wanawanan ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit nanan hina’itin.
28 To bajiri, adi güiose ti bajisʉorore ĩacõari, tʉoĩatutuarʉarãja mʉa. Tʉoĩatutuacõari, ĩamʉorʉarãja mʉa, “Yucʉacane rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ mani vaborotire manire yirẽtobosagʉagʉ yigʉmi Dios” yimasirã ñari —ĩnare yigotiyuju Jesús, ĩ buerãre.
28 Sawar iti hinabusuruf hinamamatar ana veya’amaim, kwanamisir kwananuw ra’at, anayabin God ana sabuw baiyawasih isan ana veya i na rukabom.”
29 To yigajanocõari, gotimasiore queti gotiyuju quẽna: —Yʉcʉ́re tʉoĩaña mʉa.
29 Imaibo Jesu oroubon ta eo, “Ai fafou kwana’itin naatu ai afa auman kwana’itah.
30 Yucʉ́ gajecu bʉcʉamʉjacõari, jũ mameaja. Tire ĩacõari, “Mojoroaca rʉyaja cʉ̃ma ti ejaroti”, yimasiaja mani, jud'io masa.
30 Hiw ana veya natitit kwa boro kwanao, ai abeb ana veya na, ai rourih hina’abebemih.
31 Tire bajiro mʉare yʉ gotise ti bajisere ĩacõari, “Mojoroaca rʉyaja Diore rotibosagʉ, Jesús ĩ vadiroti”, yimasirʉarãja mʉa.
31 Imih ef i boro nati ta’imon, ana veya’amaim sawar iti na’atube hinamatar kwana’i’itah, kwa boro kwanaso’ob, God ana aiwob namih ana veya i na kabom.
32 Riojo mʉare gotiaja yʉ. Adirodo ñarã mʉa bajireajediroto rĩjoro, mʉare yʉ gotirore bajirone bajirʉaroja ti.
32 Anababatun a tur ao’owen sabuw iti tema’am boro moroboe hinama’am sawar iti hinamatar.
33 Adi macarʉcʉro ñaro cõrone, to yicõari, õ vecaye quẽne jedicoarʉaroja. To bajiboarine, yʉ ocama, jedibeti mʉorʉ̃gõcõarʉaroja.
33 Mar tafaram boro nasawar, baise ayu au tur i boro men nasawaramih.
34 To bajiri yʉ vadirotire masiritibesa. Idire mecʉose idimecʉcõari, yʉre mʉa masiritijama, quẽnabetoja. To bajicõari, gajeyeũni mʉa cʉose, to yicõari, gajeye mʉa cʉorʉa tʉoĩasere bʉto tʉoĩarã ñari, yʉre mʉa masiritijama, quẽnabetoja.
34 Mata toniwa’an, men aa tom namomon, naatu iti tafaram ana yawas isan a yababan nara’at, anayabin veya i boro naniyan meyemeye
35 “To cõrone ejarʉcʉmi” jãjarã masa ĩna yimasibetirĩmarone, tudiejarʉcʉja yʉ. To yʉ bajijare, masa ñajediro yʉre rudimasibetirʉarãma ĩna.
35 warasa na’atube nabuw kwana’oror. Sabuw iti tafaram wanawanan boro etei isah namatar.
36 To bajiro bajiroti ti ñajare, roori ñarʉarãja mʉa. To bajicõari, ado bajiro Diore sẽnirũgũrʉarãja mʉa: “‘Dios ĩ roticõacacʉ ĩ tudivadiroto rĩjoro, rojose tãmʉoroti ti ñaboajaquẽne, ĩre ajitirʉ̃nʉ tʉjabeticõari, õ vecajʉ ĩ rĩjorojʉa bojonemenane ejato’ yigʉ, yʉare ejarẽmoña”, ĩre yisẽnirũgũrʉarãja mʉa —ĩnare yigotiyuju Jesús.
36 Imih mata toniwa’an mar etei kwanayoyoban, saise fair kwanab sawar iti hinamamatar wanawanahimaim kwanahaiw kwan Orot Natun nanamaim kwanabat.”
37 Tocãrãcarʉ̃mʉrine Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ masare gotimasiorũgũñuju Jesús. Ñamirema ĩnare vaveocõari, Olivo vãme cʉti burojʉ cãnirũgũñuju.
37 Jesu veya etei Tafaror Baremaim na sabuw bi’obaibiyih, baise rabirab en Olive Oyawemaim inu’in.
38 Quẽna busurijʉ jãjarã masa ĩre ajirã sãjarũgũñujarã ĩna, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ.
38 Baise mar etei mar auman sabuw i tena Tafaror Baremaim eo tema tenonowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.