2 Coríntios 8

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yʉa mairã, gajeyere mʉare gotigʉ yaja: Adoana, Macedonia sitanare, Cristore ajitirʉ̃nʉrãre, Dios, ĩnare ĩamaicõari, quẽnaro ĩ yise sʉorine quẽnaro ĩna yicati queti mʉare gotigʉ yaja.
1 Taitu tuwai’inah, God ana manaw ana kabeber Kirisiyan sabuw tafaram Masedonia tema’am bi’obaiyih isan i a tur ao’owen kwanaso’ob.
2 Bʉto rojose tãmʉoboarine, variquẽnase rãca Diore ajitirʉ̃nʉcõa ñaama. To bajicõari, jairo gãjoa cʉomena ñaboarine, gãjerãre ejarẽmorʉarã, ĩna cʉose cõro juarẽoñuma.
2 I yababan kakafih ana routobon wanawanan hirun hin, aurih sawar en baise i hai yasisir i ra’at kwanekwan kabay hiyai.
3 Ĩna cʉoro cõro ĩsicama. Bajibeaja. “Ĩsiecorʉarãma ĩna” yiboariaro rẽtobʉsaro ĩsiecocama. Ĩacajʉ yʉ, to bajiro ĩna yiro.
3 Ayu a tur ao’owen, abisa hiya’iyai i doroh ana naniyan naatu kokomaim hiyai, baise kabay hiya’iy i tetebon.
4 Ĩnare yʉ sẽnibetiboajaquẽne, ado bajiro yʉre yicama: “Jerusalén macana Cristore ajitirʉ̃nʉrã maioro bajirãre bʉto ejarẽmorʉaja yʉa. To bajiri adi gãjoa yʉare juabosa vacõari, mʉa ĩsijama, bʉto quẽnarʉaroja”, yʉare yicama.
4 Aki hifefeyani men kikiminta atibaisih kabay turin atayai. God ana sabuw Judea tema’am isah.
5 Yʉa tʉoĩaboacato rẽtoro quẽnaro, ado bajiro yicama: “Mʉ bojarore bajiro yirʉaja yʉa”, Diore ĩre yisẽni gajanocõari, “Ĩ bojarore bajiro mʉare cʉdirʉarãja”, yʉare yicama.
5 Abisa hiya’iyai i men aki anot na’atube hitayai, baise gagaminaka hiyai! Wan i hai yawas Regah isan hiya’asair, imaibo God ana kokomaim na’atube hisinaf, hai yawas aki isai hiya’asair hibaisi.
6 To bajiri, “Adoana Macedonia sitana ĩna juarẽoriarore bajiro, mʉa, Corinto macana quẽne mʉa yijama, quẽnarʉaroja” yitʉoĩacõari, mʉare gãjoa juarẽorotisʉor'ire Titore tudivarotiaja yʉa. “Tojʉ vacõari, gãjoa ĩna juarẽorere juarẽojeoba mʉ”, ĩre yaja yʉa.
6 Imih Titus aifefeyan, iti bowabow i busuruf na’atuka nabow nan naatu kwa nibaisi iti yabow ana bowabow nabow nisawar.
7 Gãjerã Cristore ajitirʉ̃nʉrã rẽtobʉsaro ĩre ajitirʉ̃nʉrã ñaja mʉa. To bajiri ĩ ocare quẽnarobʉsa gotimasiaja. To bajicõari, ĩna rẽtobʉsaro yʉare mairã ñari, ĩna rẽtobʉsaro Dios ĩ bojarore bajiro yʉare ejarẽmo variquẽnarã ñaja. To bajiri, maioro bajirãre quẽne tʉoĩamaicõari, gãjerã ĩna cõase rẽtoro gãjoa mʉa cõajama, quẽnarʉaroja.
7 Baise bowabow tutufin etei kwa isa i karam. Kwa kwabitumitum, kwa a turamaim, kwa a ukwar rerekabamaim. Isan imih aki akokok kwanibaisi bairit yabow ana bowabow tanabow
8 To bajiro mʉare yʉ yijama, rotigʉ me yaja yʉ. “Tire ajicõari, maioro bajirãre gãjerã ĩna ejarẽmo variquẽnase rẽtoro ĩnare ejarẽmo variquẽnato mani” mʉa yirotire bojagʉ, adi sitana quẽnaro ĩna yicatire mʉare gotibʉ yʉ. To bajiro mʉa yijama, “Socarã mene maioro bajirãre mairã ñaja yʉa” yirã, yirãja mʉa.
8 Ayu men roufafar ta aya’iy. Baise mi’itube sabuw ani’obaiyih hai naniyan kabay ya’inamaim nama saise kabay hinayai Kirisiyan sabuw afa hinibaisih, ayu asisinaftobon ana so’ob gewas kwa a yabow i turobe.
9 Mani ʉjʉ, Jesucristo, ado bajiro quẽnaro manire ĩ yire ñajare, “Quẽnaro ĩnare ejarẽmoto mani”, yitʉoĩaroti ñaja mʉare: Manire ĩamaicõari, ĩ rijabosarere masiaja mʉa. Diorãca jediro cʉogʉ ñaboarine, manire ĩamaigʉ̃ ñari, adigodojʉre vadicõari, maioro bajigʉ ñacoasuju ĩ. To bajiro bajiyuju, Diorãca quẽnaro ñacõari, ñiejʉa manire rʉyabetirotire yigʉ.
9 Kwa ata Regah Jesu Keriso ana manaw ana kabeber i kwaso’ob. I isan sawar etei karam, baise kwa isa na akir orot matar saise i ana bai’akiramaim kwa boro niwa’ani kwanan totobuyoy wairaf kwanamatar.
10 Mʉare rotibetiboarine, quẽnaro mʉa ñarotire bojagʉ ñari, yʉ tʉoĩasere ado bajiro mʉare gotigʉ yaja yʉ: Rĩjoroaga cʉ̃mare quẽne, variquẽnase rãca ĩnare ejarẽmorʉa tʉoĩasʉoyuja mʉa. To yicõari, gãjoa juarẽosʉoyuja mʉa.
10 Ayu au not i iti na’atube anotanot, kwa iyab iti bowabow fai komur kwabusuruf kwabowabow ana gewasin boun kwanisawaren. Kwa baitinin ana bowabow i wan kwabusuruf kwabow, men bowabow sinaf akisin. Baise takokok tanasinaf namatar.
11 To bajiri, “Maioro bajirãre mani ejarẽmorʉa tʉoĩavariquẽnasʉocatore bajirone juarẽojeocõato mani”, yivariquẽnaña. Ĩna ĩsiro cõrone juarẽocõari, cõaña.
11 Iti bowabow kwabusuruf kwabowabow i kwanisawar, saise abistan kwakok sinaf isan kwa yayakitifuw i kwanasinaf namatar naatu abistan kwa aur ema’am i kwanayai.
12 “Jairo mani ĩsibetijama, ĩavariquẽnabecʉmi Dios”, yitʉoĩabesa. Jairo cʉorã, mojoroaca cʉorã quẽne, mani ĩsimasiro cõro mani ĩsivariquẽnajama, manire ĩavariquẽnagʉ̃mi Dios.
12 A naniyanamaim baitinin nama’am, o a siwar i God ebaib anayabin i aurin sawar karam, abistan i aurin sawar men kakaram i men abistan ta.
13 “Maioro bajirãre ejarẽmoña” yʉ yijama, “Cõajeocõaña” yigʉ me yaja yʉ. “Maioro bajirãre gãjoa cõajeocõari, maioro bajiya mʉa” yigʉ me yaja.
13 Aki men akokok afa isah aniwa’an naham naatu kwa isa aniwa’an nafokar, baise akokok roun roun na’abara’ah kwanibaibaisbonen.
14 “Cristore ajitirʉ̃nʉrã, nijʉane maioro bajirã manicõato” yigʉ yaja. Adirʉ̃mʉrirema mʉa ñaja jairo cʉorã. To bajiri, “Maioro bajirã ñaama ĩna” yire quetire ajicõari, gãjoa ĩnare mʉa cõajama, quẽnarʉaroja. To bajiri, ĩna quẽne, maioro mʉa bajise quetire ajicõari, mʉare ejarẽmorʉarãma. To bajiri ñiejʉa rʉyabetoja ĩnare, mʉare quẽne. To bajiro mani yijama, cojoro cõro cʉorã ñarʉarãja mani jediro.
14 Iti boun ana veya, kwa a mouramaim abistan hai kokok kwanibaisih, saise i hai mour ana veya kwa abistan kwakokok boro hinibaisi. Naatu nati kwa bairi wan kwayi anafofonin.
15 To bajiro mani yijama, Dios ocare masa ĩna ucamasire ti gotirore bajiro cʉdirã yirʉarãja mani. “To bajirone bajirʉaroja”, yiucamasiñumi Moisés, israelita masa ĩna juarẽoro bero, cojoro cõro cõĩacõari, ĩna ĩsibatomasire ñajare. Ado bajiro gotiaja: “Jairo juarẽoriarã ñaboarine, ĩna bojaro rẽtoro bʉjabeticama ĩna. Gãjerãma, mojoroaca juarẽoriarã ñaboarine, ĩna bojaro cõro bʉjacama”, yigotiaja Dios ocare Moisés ĩ ucamasire.
15 God ana tur Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, “Naatu orot babin yait masaw teten ebob naatu orot babin yait masaw kukuf ebob i hairi anafofonin tefafour.”
16 Mʉare tʉoĩamaicõari, bʉto yʉ ejarẽmorʉaro cõro mʉare ejarẽmorʉami Tito quẽne. “To bajiro tʉoĩato ĩ” yigʉ, yiyumi Dios. To bajiro ĩ yijare, “Quẽnaro yaja mʉ”, Diore ĩre yaja yʉ.
16 Ayu God ana merar ayiy! Iti not ta’imon ayu anotanotabe Titus kwa isa enotanot.
17 “Corinto macanare quẽna mʉ ejarẽmogʉ̃ vajama, quẽnarʉaroja” yʉa yisẽniĩasere ajicõari, bʉto variquẽnami Tito. Mʉare bʉto ejarẽmorʉagʉ ñari, “Yʉre mʉa sẽniĩaroto rĩjorojʉne, yʉ masu yʉ tʉoĩase rãca, ‘Yucʉne varʉcʉja’ yitʉoĩamʉ yʉ”, yʉare yimi.
17 Anayabin aki Titus i men abifefeyan akisin fanai bai enanamih, baise i taiyuwin ana kokomaim auman kwa nibaisimih enan.
18 Tito rãca varocʉre, yʉa maigʉ̃re cõaja yʉa. Ĩ ñaami, manire bajirone Cristore ajitirʉ̃nʉgʉ̃. Ĩre ajitirʉ̃nʉrã jediro, “Cristo oca quẽnasere quẽnaro gotirẽtobumasigʉ̃”, ĩna yirʉ̃cʉbʉogʉ ñaami.
18 Naatu aki ai of ta i aiyun hairi tenan, ekaleisia sabuw etei i wabin tebobora’ah, anayabin tur gewasin eo ebibinan isan.
19 Cristo ocare quẽnaro gotirẽtobugʉ rĩ me ñaami. Adoana, Macedonia sitana, Cristore ajitirʉ̃nʉcõari rẽjarũgũrã, “Gãjoa manire juabosarãre ejarẽmorʉcʉmi” yirã, ĩna besecacʉ quẽne ñaami. Ti gãjoa, maioro bajirãre yʉa ĩsiroti sʉorine, “Maioro bajirãre quẽnaro ejarẽmo variquẽnarã ñaama, Cristore ajitirʉ̃nʉrã”, yitʉoĩarʉarãma masa. To yicõari, mani ʉjʉ Jesucristore rʉ̃cʉbʉorʉarãma.
19 Aki iti bowabow asisinaf, baise bowabow ta auman ekaleisia sabuw hirubin aki bairi anan nibaisi yabow ana bowabow anabow isan. Iti bowabow isan i Regah wabin abora’ara’ah, naatu sinafumaim abi’obaiyih.
20 “Pablo mesa ĩna masune ĩna yireajare, gãjoa ejabetoja” ĩna yigõjarotire bojamena ñari, yʉare baba cʉtirocʉre ĩre bojacajʉ yʉa quẽne.
20 Aki a siwar kwaya’iy akakaif gewasin men aniwa’an kakaf orot babin isai tur hina’omih.
21 “Quẽnaro yama” Dios ĩ yiĩavariquẽnase rĩ mere bojaja yʉa. Masa quẽne, to bajise ĩna yiĩavariquẽnasere bojaja.
21 Anayabin aki bowabow i mutufurin gewasin anabow isan i akokok, men Regah matanamaim akisin, baise sabuw matahimaim auman.
22 To bajiri, gãjire cõaja yʉa, Tito mesa rãca. Cristore ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñari, mani yʉ ñaami ĩ quẽne. Ĩre ĩamasirã ñari, “Quẽnaro yigʉ ñaami”, ĩre yimasiaja yʉa. Cojoji rʉyabeto quẽnaro ejarẽmo variquẽnarũgũami. To bajicõari, “Corinto macana quẽnaro cʉdiama ĩna” Tito ĩ yisere ajicõari, bʉtobʉsa mʉare ejarẽmorʉami.
22 Isan imih aki ata of tabo arubin bairi tenan, mar moumurin maiyow ef afa’ane arutubun a’itin i ebi’o’orot, i ekokok kwanekwan kwa nibaisih, anayabin kwa tafamaim i fair ebaib.
23 To bajiri Tito, to yicõari, ĩ babarã jʉarã ñaama, mʉa tʉjʉ yʉa cõarã. Jẽre Titore ĩre masirãja mʉa. Ĩ ñaami yʉ baba, “Cristore quẽnaro ajitirʉ̃nʉato” mʉare yigʉ, yʉ rãca moarũgũgʉ̃. Gãjerã jʉarã, Titore baba cʉti vana, Jesucristore ajitirʉ̃nʉrã ñari, mani yarã ñaama ĩna quẽne. “Quẽnaro yirã ñaama” adi macariana ĩna yiĩarã, mʉa tʉjʉ ĩna cõarã ñaama. Quẽnaro ĩna yise sʉorine Cristore quẽnabʉsaro rʉ̃cʉbʉoama masa, adi macariana.
23 Titus i ayu au of naatu ayu bowturou, ayu airi kwa anibaisi anabow, boun it tuwat na’atube. Iti orot rou’ab i ekalesia hirubin naatu Keriso wabin isan i tebobora’ara’ah.
24 Mʉa tʉjʉ ĩna ejaro, quẽnaro ĩnare yiba. “Cristore ajitirʉ̃nʉrãre ĩamairã ñaama Corinto macana” yaja yʉa, adi macarianare Tito mesare cõarãre. To bajiri ĩnare quẽnaro mʉa yijama, “Riojo yama Pablo mesa”, yirʉarãma ĩna.
24 Isan imih a yabow kwani’inuw iti oro’orot hina’itin saise ekaleisia hinasu’ubih gewas naatu hinaso’ob aki gewasinawat asisinaf imih kwa isa ao abi’o’orot.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.