Filemom 1

Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 O Filemon, e Pol. E Kristus Yesus aqa wau tamo. E aqa anjam mare mare laqnem deqa jeu tamo naŋgi na e ojsib tonto talq endi waibeb unum. Aqo gago was Timoti wo anjam endi neŋgreŋyosim inoq qariŋyonum. Ni gago Kristen was bole. Ni iga koba na wau qujai.
1 Ayu Paul, Keriso Jesu wabinamaim ana dibur ama abowabow, Tai Timothy airi akirum,
2 Aqo aiyel anjam endi ni qa ti gago jaja Apia qa ti Arkipus qa ti Kristen tamo uŋgasari kalil ino talq di loueqnub qaji naŋgi qa ti qariŋyonum. Arkipus a iga koba na qoto tamo bulosim Qotei aqa wau ojeqnum.
2 naatu rubui baitumatumayan babin Aphia auman ana merar ayiy, na’atube Arsipas ata of tur gewasin isan etatafafar, naatu ekaleisia nati abaremaim etei hai merar ayiyi.
3 Gago Abu Qotei wo Tamo Koba Yesus Kristus wo naŋgi aiyel niŋgi qa are boleinjrimqa niŋgi lawo na soqniy.
3 Manaw kabeber naatu tufuw Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
4 E gaigai ijo Qotei biŋiyoqnsim ni qa pailyeqnum.
4 Philemon, matan fufur au yoyobanamaim o anunuhi, naatu au God ana merar ayiy.
5 E ni qa anjam endegsi queqnum, ni na Tamo Koba Yesus tulaŋ qalaqalaiyoqnsim a qa ino areqalo siŋgilateqnum. Osim ni na Qotei aqa segi tamo uŋgasari kalil naŋgi dego qalaqalainjreqnum.
5 Anayabin o God ana sabuw isah kubiyabow naatu a baitumatum Regah Jesu wanawananamaim ibukikin kuma’am isan ana tur i anonowar.
6 Ni iga ti beterosim koba na Yesus qa gago areqalo siŋgilateqnum deqa e endegsi Qotei pailyeqnum, “O Abu, ni na Filemon iga ti aqaryaigimqa iga powo bole osim iŋgi bole bole Kristus a iga egeqnu qaji di geregere poigwas.”
6 Ayu ayoyoyoban o a bowabow nati kubowabow i nigewasin inabow, saise sawar gewasih Keriso wanawananamaim tenan hai yabih etei boro inaso’ob.
7 Od, was, e qalieonum, ni na Qotei aqa segi tamo uŋgasari kalil naŋgi qalaqalainjroqnsim naŋgo are tulaŋ siŋgilatetnjreqnum. Ino kumbra dena ijo are latetbeqnaqa e areboleboleibeqnu.
7 O a yabowamaim ayu yasisir gagamin na’in itu naatu koufair itu, anayabin o asinafumaim God ana sabuw dogoroh ibora’ah maiye.
8 O Filemon, e qalieonum, ino kumbra kalil bole. Deqa e ni kumbra bei yqajqa mermitqa ni ijo anjam daurye. E Kristus aqa ñam na ni siŋgila na mermqa kere.
8 Isan imih ayu Keriso wabinamaim tur fokarin ata’uwi naatu atiyuni sawar abisa sinafumih itasinaf.
9 Ariya e ni tulaŋ siŋgila na mermqasai. Aqo ombla qalaqalaiyo kumbra dauryeqnum deqa e ni lawo na mermqai. E Pol. E Kristus Yesus aqa wau tamo. E aqa anjam mare mare laqnem deqa jeu tamo naŋgi na e ojsib tonto talq endi waibeb unum.
9 Baise yabow ana efamaim o abifefeyani, ayu Paul, naatu ayu i regah, na’atube Keriso Jesu abibinanumaim dibur ama’am.
10 E tonto talq endi sonamqa ino kaŋgal tamo Onesimus a ni uratmosiq ulaŋosiq Rom qure endeq bosiq e itbej. E itbonaqa e Yesus aqa anjam minjnamqa a are bulyosiq Yesus qa aqa areqalo siŋgilatej. Deqa bini a ijo aŋgro bul unu. Deqa e ni mermqai, ni a kumbra bole osoryime.
10 Ayu o isa ao abifefeyan natu Onesimus isan, ayu dibur ama’am ana veya i na ayu natu matar, Paul ma Onesmuis ana fef ekikirum|alt="Paul with paper, pen and Onesimus" src="CN02091B.TIF" size="span" loc="Phm 10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10"
11 A nami kaŋgal tamo bolesai soqnej deqa a ni qa wau bole yosaioqnej. Ariya bini a kaŋgal tamo bolequja unu deqa a ni qa wau bole yoqnqa kere. A e qa dego wau bole yoqnqa kere.
11 Onesimus marasika airi kwama’am i ana bowabow isan i’it furuw, baise boun i orot bowayan orot gewasin matar, boro o nibaisi na’atube ayu nibaisu.
12 Ariya endego e Onesimus qariŋyonum a inoq olo bqo. Deqa e a qa are ugeibqo. Di kiyaqa? E a tulaŋ qalaqalaiyeqnum deqa.
12 O isa abiyafar maiye, ana itinin i ayu dogorou o isa enan.
13 E Yesus aqa anjam bole qa waueqnum deqa e tonto talq endi unum. Ariya ijo are koba endegsi unu. E Onesimus olo osiy a e ombla tonto talq endi sosim a na e aqaryaiboqnqas. A ino kaŋgal tamo unu deqa a na e aqaryaibqas di ni na dego e aqaryaibqam.
13 Ayu akokok kwanekwan i boro atabotan, ayu tur gewasin isan dibur ama’am i boro o efan ayu tibaisu ata ma.
14 Ariya e Onesimus qariŋyonum inoq olo bqo. E endegsi are qalonum. Ni na e aqaryaibqa are soqnim ni ino segi areqalo na e odbosim Onesimus olo ijoq qariŋye. E siŋgila na ni mermqasai.
14 Baise ayu men akokok o a baibasit ufunane atasinaf, en baise wan i boro o dogor tutufin etei inibasit, saise men inanot ayu o sinaf isan ao’okikinimih.
15 Bole, Onesimus a bati truquyala ni uratmej. E are qalonum, Qotei a segi na gam gereiyonaqa Onesimus a ni uratmej. Di kiyaqa? Ni na a olo osim niŋgi ombla bati gaigai sqajqa deqa.
15 Ana’an ta Onesimus o biyamaim tit nabin mar kafai ma, saise tamatabir tan biya tatitit boro airi wanatowan kwatama.
16 Onesimus a ino kaŋgal tamo segi sai. A ino Kristen was bole. A ijo Kristen was dego. Deqa e a tulaŋ qalaqalaiyeqnum. A ino kaŋgal tamo bolequja. A ni ombla Tamo Koba beteryejunub. Deqa e qalieonum, ni a olo tulaŋ qalaqalaiyoqnqam.
16 Naatu boun i men bowayan akisin, en baise bowayan gewasin anababatun matar, tai baitumatumayan, ayu dogorou ana yasisir, naatu o dogor ana yasisir gagamin anababatun. Bowayan orot gewasin o isa naatu ata Regah isan.
17 Ni e ombla Yesus aqa wau tamo unum edegosim Onesimus osim geregereiyoqne. Ni e osim geregereibeqnum dego kere.
17 Imih ayu o bow turau inarouw inanotanot na’at, basit ana merar inay inab. Ayu au merar itay itabubuwu na’atube.
18 Onesimus a une bei ni emej kiyo? A ino silali bei nami yaimosiq olo ni emqajqa mermosiqa bunuqna ni emosai kiyo? Degamqa ni na merbimqa e kamba silali di keretosiy ni olo emqai.
18 O isa sawar kakafin ta nasisinaf na’at, o sawar ta asir nab men nabibaiyan na’at, basit i wabin inabosair ayu wabu’umaim inakirum, boro anibaiyan.
19 E Pol. Anjam endi e ijo segi baŋ na neŋgreŋyonum. Ni e merbimqa Onesimus a ino silali bei yaimej qaji di e na kamba olo ni emekritqai. Ariya ni que. Nami e Yesus aqa anjam ni mermonam qusim are bulyem. E ino qunuŋ qa aqaryaimem. Deqa e ni endegsi mermqa kere, ni na kamba olo ino segi ŋambile e ebekritime. Ariya e degsi ni mermqa uratonum.
19 Ayu Paul iti tur i ayu taiyuwu umau’umaim akirum abiyafar. Ayu boro wan anay anibaiyan. Iti i boro men atao itanowar, en baise o ayawas tutufin etei ayu isou ibowabow ana bit i biyou ema’am.
20 O ijo was Filemon, ni que. Aqo ombla Tamo Koba Kristus aqa tamo unum deqa ni aqa ñam na olo Onesimus ijoq qariŋyosim dena ijo are boletetbe.
20 Taiu, baitumatumayan akokok ata Regah Keriso wabinamaim mi’itube o biyane baibais ta atab, Keriso wanawananamaim dogorou itakumamat koufair atab.
21 E qalieonum, ni ijo anjam endi dauryqam. Osim ijo anjam endi buŋyosim olo Onesimus ijoq qariŋyqam. Utru deqa e anjam endi neŋgreŋyonum.
21 O abosiyasiyar isan i ayu abitumatum, naatu fef iti akirum o isa abiyafar, aso’ob o boro abisa ao tafanamaim inasinaf.
22 Ijo anjam qujai bei agiende. E are qalonum, Qotei a nuŋgo pailyo qusim gam waqtetbimqa e nuŋgoq olo bqai. Deqa Filemon, e ino talq di ŋeiqajqa warum bei ni na gereiyetbe.
22 Naatu akokok nanawan bar awan ta ayu isou inayabuna, anayabin ayu abitumatum God boro a yoyoban nanowar, naatu boro niyunu isa anan maiye.
23 Aqo Epafras wo ombla tonto talq endi unum. Epafras a dego Kristus Yesus aqa wau tamo. A Yesus aqa anjam mare mare laqnej deqa jeu tamo naŋgi na a ojsib tonto talq endi waiyeb unu. A na ni kaiyeimqo.
23 Epaphras a merar eyiy, i ayu airi Keriso Jesu wabinamaim dibur ama’am.
24 Mak na Aristarkus na Demas na Luk na naŋgi qolqe dego ni kaiyeimonub. Naŋgi e koba na wau qujai.
24 Au ofonah bairi ai bowabow ta’imon etei’imak a merar tiyiy na’atube, Mark, Aristakus, Demas naatu Luke.
25 Tamo Koba Yesus Kristus a niŋgi qa are boleiyosim nuŋgo qunuŋ geregere taqatoqneme. Bole.
25 Ata Regah Jesu Keriso ana manaw ana kabeber wanawanamaim bairi kwanama.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Filemom 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.