Mateus 25
Blackfoot Matthew (BLA_CMS) vs AAI
1 SPOTS' IM ĭstsĭn'naiisĭnni aketum'anĭstsiau ke'pix ake'kuax, anniks'isk mat'tuyixk ot'anakimatsuauĕsts, ki itsux'iau mŏkota'tsemŏsau annŏk' ai'akokemiuŏk.
1 “Nati ana veya’amaim mar ana aiwob itinin i boro baibitar nah ten biyah numin tabin boubun itinamih hai ramef hibow hinan na’atube.
2 Ki nĭs'itsix mokŏk'iau, ki nĭs'ĭtsix mat'tsapsiau.
2 Baibitar five i not wairafih, naatu baibitar five i men not wairafih.
3 Anniks'isk mat'tsapsixk nito'tsĭmiau ot'anakimatsuauĕsts, ki, mattotŭkkiu'axau okke'anakĭmatsĭs:
3 Baibitar men not wairafih hai ramef hibow, baise karisin men ta hirirabar hibaimih.
4 Ki mokŏk'ixk ipok'iotscmiau otanakimatsuauĕsts okke'anakĭmatsis, kos'ĭx itsŭp'pitŭkkiau.
4 Baibitar five not wairafih hai ramef hibow naatu kibubumaim karisin hirirbaren hibow auman hin.
5 Annŏk' ai'akokkemiuŏk otai'sŭmsi, ikŏnai'okano'piiau ki ikŏnai'okax.
5 Tabin boubun ana orot men saise na, baibitar isan hima hikakaif matah fot hi’inurir hi’in.”
6 Ki itŭt'sikiikokoi ikum'iŭstutsip, sat'sik, ak'okemiuă ai'puksipu; Sŭksĭk' kŏkotatsemŏssuai.
6 “Fainaiwan sabuw fanah sibisib hinowar, ‘Tabin boubun ana orot enan kwana kwa’itin.’”
7 Itŭmokŏnaipuau'iau am'ox ake'kuax, ki ikŏn'itaisŭppasuyĭnŭkiau otanakimatsuauĕsts.
7 “Imaibo baibitar ten hi’inu’in himisir, hai ramef matah hibobaituturen naatu hito’aben.
8 Ki mat'tsapsix an'ĭstsiauax mokŏk'ix, kok'ĭnan kitŏk'keanakĭmatsuai; tŭk'ka, nitan'akimatsĭnanĕsts ŭk'aiitsĭnikaiau.
8 Baibitar men not wairafih turahinah not wairafih isah hio, ‘A karisin turin kwaibaisi, aki ai ramef temomorob.’”
9 Ki mokŏk'ix an'ĭstsiauax, Sa; matakakauo'ats ksĕstŭn'un: Is'tapuk aumŭts'kotŭkkix kŏk'opumattosuai.
9 “Baise baibitar five not wairafih hiyafutih hio, ‘Men karam boro kwa turin anit naatu aki turin anab. Gewasin boro kwanan sabuw biyahimaim kwabo isa kwanatobon.’”
10 Ki otsakiaitapposau mŏk'opumattosau, aiakokemi ito'to; ki anniks'isk sopuiap'ĭstotosĭxk ipok'sipimiauaie okkem'sĭnni: ki ai'okip.
10 “Basit baibitar karisin tobonamih hinan ufut, tabin boubun ana orot natit, baibitar five hibobuna hima’am bairi hin tabin ana yasisir wanawanan hirun etawan hitufabon.”
11 Sako'okhtsi mat'tsapsix nokŭt'otoiau ki an'iau, Nin'a, nin'a, kauai'pĭxĭkĭnan.
11 “Men manin baibitar five hina hitit hi’afririy ‘Regah, Regah, etawan kubotawiy arun!’”
12 Ki an'ĭstsiuax, kitau'mŭnĭstopuau kimats'ksĭnopuauats.
12 “Baise orot efatait eo, ‘Anababatun a tur ao’owen, ayu men aso’ob kwa iyab.’”
13 Ŭn'nikaie mokŏkĭk', tŭk'ka, kimats' ksĭnipuauats annik' ksĭstsiku'ĭk ki annik' itai'ksĭstsikumiopik Nin'au okku'i otai'akĭtotopik.
13 “Isan imih mata to niwa’an kwanama, anayabin veya o sumar men kwa so’ob, mar biy boro iti sawar hinamatar.”
14 Spots'im ĭstsĭn'naiisĭnni netum'anĭstsiu nĭn'au annŏk' piuo'ŏk, ki ninikŏt'tsiuax otap'otomokix, ki ikotsiu'ax otsinan'ĭsts.
14 “Maramaim mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Orot ef yok bainanawan isan bobobunabuna ana veya; ana akir wairafih e’afih hina ana sawar kaifen isan faramih.
15 Ki tuks'kai ikotsiu'aie nĭsĭtsi'i itawk'pumaupix ki stsĭk'i na'tokai, ki stsĭk'i nituks'kai; ki kŏnai'tappix itanistokotsiu'ax manĭst'okotsĭstutsipiau; ki itau'matto.
15 Hai so’ob ana fofoninamaim orot ta ana kabay 5,000 itin, orot ta 2,000, orot ta 1,000. Imaibo i ana nanawan busuruf in.
16 Annŏk' ikuyiu'ok nĭsĭtsi'i itawk'pumaupix itsĭs'tapu, ki itau'mŭtskotŭkkiu, ki ikuyiu' stsĭk'ix nĭsĭtsix itawk'pumaupix.
16 Akir wairafin 5,000 baib in banikamaim yari’iy in bowabow, 5,000 tafan hiya’abar bai.
17 Ki netoi annŏk' ikuyiu'ŏk na'tokŭmi, ikuyiu' stsĭk'ix na'tokŭmĭx.
17 Akir wairafin bairou’abin i na’atube sinaf. Kabay 2,000 bai in imaim ma bikukumiyaw 2,000 tafan hiya’abar bai.
18 Ki annŏk' ikuyiu'ŏk nituks'kŭmi itsĭs'tapu, ki itatŭn'akiu ksŏk'kum, ki ai'ksasattomaie otsĭn'aim otsĭxkĭmim'iaie.
18 Baise akir wairafin ta ana kabay 1,000 baib i mutufor in hub bai regah ana kabay hub iwan taunafut in.
19 Otai'sŭmmosi, am'ox ap'otŭkkix otsĭn'aimoauai itoto'yiĭnai, ki ipokoks'tŭkimiuax.
19 “Hima manin maiyow, imaibo akir wairafih hai orot ukwarin matabir na tit, naatu hai bowabow nuteteyan itah.
20 Ki annŏk ikuyiu'ŏk nĭsĭtsi'i itawk'pumaupix ito'to ki ito'tsĭpatopiau stsĭk'ix nĭsitsix itawk'pumaupix, ki an'iu, Nin'a, kit'okŏk nĭsitsi'i itawk'pumaupix: Sat'sĭt nitokuinan' matsĭs'ĭtsix.
20 Naatu akir wairafin kabay 5,000 baib na run ana regah nanamaim eo, ‘Regah o 5,000 itu, baise ayu abowabow tafanamaim 5,000 abaib i iti kubai.’”
21 Otsĭn'aim an'ĭstsiuaie, kitŏkhs'ĭstututŭkki, ŏkhs'apotŭkkiuă ki emŭn'apotŭkkiuă: kitse'mŭnŭssatsipiau un'natosĕsts, kitakĭnai'atso akauo'iĕsts: Kitsĭn'aim otse'tametŭksĭnni ĭstsipi'it.
21 “Regah iya’afut eo, ‘A merar ayiy, o i bowayan orot gewas naatu bosunusunubayan, bowabow gidigidih ibosunusunub kukakaifen gewas, imih boro anayara’ahi inayen sawar gagamih inakaifen. Kuna kurun au yasisir turin kubai!’
22 Annŏk' iku'yiuŏk natokŭm itawk'pumaupix ito'to ki an'iu, Nin'a, kit'okok natokŭmi itawk'pumaupix: Sat'sit, nimat'okuinani mats'ĭstokai itawk'pumaupix.
22 “Naatu akir wairafin bairou’abin kabay 2,000 baib na run eo, ‘Regah o a kabay 2,000 ibitu i iti, naatu abowabow tafanamaim 2,000 abaib i iti kubai.’
23 Otsĭn'aim an'ĭstsiuaie, kitŏkhs'ĭstutŭkki, okhs'apotŭkkiuă ki emŭn'apotŭkkiuă; kitse'mŭnŭssatsipiau un'natosĕsts, kitakĭnai'atso akauo'iĕsts: Kitsĭn'aim otse'tametŭksĭnni ĭstsipi'ĭt.
23 “Regah eo, ‘A merar ayiyi, o i bowayan orot gewas naatu bosunusunubayan, sawar matan ta ibosunusunub kukakaifen gewas. Imih boro anayara’ahi inayen sawar moumurihika inakaifen. Kuna kurun au yasisir turin kubai.’
24 Annŏk' ikuyiu'ŏk tuks'kŭmi itawk'pumaupi ito'to ki an'iu, Nin'a kits'ksĭno ksĕsto'a kitse'ĭnai, kikŭt'tomaisŭppipumattopi kitai'pokiaki, ki kikŭttomauanit'apixipi kitomoi'pitŭkki;
24 “Imaibo akir wairafin baitonin kabay 1,000 baib na run eo, ‘Regah ayu aso’ob, o i a tur fokarin, turanah hai masaw o aribe kufafaur naatu turanah nowah o kutatanumabe kutaratar.
25 Ki nĭtsiko'pum, ki nitsit'tappo ki nitai'ksasattop ksŏk'kum kitsinană itawk'pumaupi: Sat'sit, kĭtsinan.
25 Imih ayu o isa abir. A kabay abai an hub agais aibun inu’in, iti abai ana abit maiye kwitin.’
26 Otsĭn'aim an'ĭstsiuaie, kitsauum'apotŭkkiuă ki kitsistap'apotŭkkiuă, kitsksĭnoki nitai'pokiaki nikŭttomai'sŭppipumattopi, ki nitomoi'pitŭkki, ni kŭttomauanit'apĭxipi:
26 “Ana Regah iya’afut eo, ‘O i orot kakaf nokonokow anababatun! O iso’ob, ayu i tebob nonowatih afafour naatu tetatanum nonowatih ataratar.
27 Kumaukstauokotaiĭsksĭxau au'awtsoomŭtskotŭkkix nitsĭx'kĭmĭmĭx, ki nitsitotopi nŏk'staitokuyitopi nitsinan'ix ki umut'okuyesix.
27 Gewasin au kabay banikamaim itayi ta’in tabowabow, ayu atanan, saise tafan hitaya’abar auman hitutu atab.’
28 Mattomok'aie itawk'pumaupi, ki kotok' annŏk iku'yiuŏk ke'pix itawk'pumaupix.
28 “Naatu orot ukwarin eo, ‘Kabay iti orot umanamaim kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay 10,000 baib i kwaitin.
29 Anniks'isk iku'yixk ak'okotaiau, ki otaksinanoaiau akauo'i: ki annŏk' itsau'okuyiuŏk ak'otomoau annik' ooko'ŏsĭnik.
29 Anayabin orot yait uman ebi’e’etaw boro sawar tafan hinaya’abar moumurihika nabow isan nakaram. Baise orot yait uman nutanub ema’am biyanamaim sawar etei’imak boro hinabosairen.
30 Ki ĭstŭp'satŭpiksĭstsĭs ap'otŭkkĭuă itsau'okuyiuă ski'natsii: ak'itstsiu asain'sĭnni ki satse'kĭnani.
30 Imih iti akir wairafin nukunukuwin kwabai kwan kwarauw ufun gugumin wanawanan ere, nati imaim nama narerey wan nayob nitafofofor.’
31 Otak'ĭtotosi Nin'au okku'i otstsa'pĭnasĭnni ipokom'ŏssau otokŏnatsĭm'otokatatsĭx, ak'otŭmotokhitaupiu otsĭstsapĭsso'pŏtsĭs:
31 “Orot Natun ni’aiwob nanan ana maramaim ana tounamatar kakafiyih boro bairi hinan ana urama’am bonamanamarin tafan namare.
32 Ki akokŏnipotamoi'piaiau ikŏnai'okauaua: ki aiakanĭstaiaketaipĭksĭstaiau emŭk'ikĭnaikuŭn manistai'aketaipiksĭstopiax emŭk'ikĭnax ki apomŭk'ikĭnax:
32 Naatu tafaram wanawanan sabuw tutufin etei boro hinaru’ay Jesu nanamaim hinabat. Imaibo i boro sabuw nakusib rou’ab hinamatar, nabatanenayan sheep naatu goat bairi ekukusibih na’atube.
33 Ki akotŭpĭpiuax emŭk'ikĭnax onet'otsĭs ki ap'omŭkikĭnax otse'aksĭssauotsĭs.
33 Sheep i boro uman ana asukwafune hinabat naatu goat boro uman ana beyawane hinabat.”
34 Omŭx'ina akotŭm'anĭstsiuax anniks'isk onetotsĭs itau'pixk, Puk'sipuk, Nin'a otatsims'imix, ki nĭn'naiisĭnni matsĭk' annik' kitapĭstutomokiiik, otsauomap'astutoŏssi ksŏk'kum.
34 “Imaibo aiwob orot boro sabuw uman ana asukwafune isah nao, ‘Kwa i Tamai ebigegewasini, kwana mar ana aiwob nowamih kwabai. Anayabin tafaram matara’e ana veya God kwa isa yabuna.
35 Nitse'nots, ki kit'okokipuau aau'ŏsĭn; nitse'naki, ki kitsit'tutokokipuau: nitsi'piitappi, ki kito'tokipuau:
35 Ayu bayumih amomorob bay kwaitu, sikau mamamah harew kwaitu atom, abinanawan au merar kwayi a baremaim ama ra’at ama.
36 Nimatsĭstotospa, ki kitsĭs'totosatskokipuau; nitokh'tokos, ki kitsĭpĭs'kotokipuau; itai'okiakiopi nitsitau'pi, ki kitsittotaakipuau.
36 Segar ama’am faifuw kwaitu aus, asawow ainu’in, kwakaifu naatu dibur bar ama’am kwana kwainanawanu.’”
37 Mokŏm'otsitappix akotŭm'anĭstsiauaie, Nin'a, tsanistsi'i kit sits' In o pin an kitau'nots, ki kits is' so pi Q an? Ki kitse'naki, ki kitiitakopinan.
37 “Sabuw gewasih boro hiniya’afut hinao, ‘Regah mar biyika bayumih imomorob ai’it bay ait, o sika mamamah harew ait itom?
38 Tsanĭstsi'i kitsĭts'ĭnopĭnan, kitsi'piitappiisi ki kito'tosĭnĭn? Ki kimatsĭstotospa, ki kitsĭstotos'atskopĭnan?
38 Naatu biyika inanawan inan ai’it a merar ayiy abuwi ai sebomaim imara’at? O segar ima’am faifuw ait ius?
39 Tsanĭstsi'i kitsĭts'ĭnopĭnan kitai'okhtokos, ki kitsitau'pĭssi itai'okiakiopi ki kĭtsito'taatosĭnan?
39 Naatu mar biyika isawow inu’in akaifi, o dibur bar ima’ama ainanawani?’”
40 Ki omŭx'ina ak'anĭstsiuax, kitau'mŭnĭstopuau kanistitŭpĭstutsipuai tuks'kŭma inŭx'tsĭma am'ox nĭx'okoax, kitanĭsts'ĭstutomokipuau.
40 “Aiwob orot boro niyafutih nao, ‘Anababatun au’uwi, nati ana veya’amaim ayu taitu gidigidih isah kwasisinaf, i ayu isau kwasinaf.’”
41 Akotŭm'anĭstsiuax anniks'isk ote'aksĭsautsĭs itau'pixk, ĭs'tapuk emŭtskax mŏkseĭnsau, ŭsksustsinasii ĭs'tapuk, ek'aisepŭtsĭstotomoiiauax au'tutsokiuă ki oto'tokatatsix:
41 “Imaibo sabuw ana beyawane hinabatabat isah boro nao, ‘Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan. Kwa i orarafen wanawanan kwarun, Demon Mowan ana tounamatar bairi isah wairaf wanatowan hibobogaigiwas kwan imaim kwarun bairi e’arahi.
42 Tŭk'ka, nitau'nots, ki kimatsĭssok'ipuaua: nitse'naki, ki kimat'tutukkokipuaua:
42 Ayu aa amomorob, men abisa ta kwaitu aan, sikau mamamah harew men kwaitu atom.
43 Nitsi'pitappi, ki kimat'otokipuau: nimats'ĭstotospa, ki kimatsĭstotosats'kokipuaua: nitokh'tokos, ki nitsitau'pi itai'okiakiopi, ki kimat'sipĭskotokipuaua.
43 Ai nanawan anan men au merar kwayi a sebomaim amara’at. Segar ama’am faifuw men kwaitu ausimih, a sawow ainu’in, o dibur baremaim ama’am men kwana kwainanawanu.’”
44 Osto'auai ak'otŭmanĭstsiiauaie, Nin'a Tsanĭstsi'i kitsĭts'ĭnopĭnan kitau'nots, ki kitse'naksi, ki kit'sipitappisi, ki kitokh'tokosi, ki kitsitaupĭssi itai'okiakiopi kŏkstaikawk'anĭstotŏsĭnan?
44 “Naatu i boro hiniya’afut hinao, ‘Regah, mar biyika o aa imomorob, o harewamih sika mamamah, o ibinanawan, o segar ima’am, o isawow inu’in, o dibur bar ima’am men aibaisimih?’”
45 Ai'akotŭmanĭstsiuax, kitau'mŭnĭstopu au kanĭst'saiitŭpĭstutsipuai tuks'kŭmă inŭxtsĭma amox, kimat'anĭstsĭstutomokipuaua.
45 “Imaibo i boro niyafutih nao, ‘Anababatun a tur ao’owen, ayu taitu gidigidih men kwabibaisih, nati i men kwakok ayu kwatibaisu.’”
46 Ki am'oxi aksĭstŭpitappo'iau ŭsk'sĭtauksĭstototspi: ki mokŏm'otsitappix akittappoiau ŭsk'sipaitappiisĭnni.
46 “Naatu nati sabuw i boro hinan ma’ama wanatowan ana baimakiy hinab. Baise sabuw gewasih boro hinan yawas ma’ama wanatowan hinab hinama hiniyasisir.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.