Mateus 6

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs MNT

Sair da comparação
MNT Minaifia NT
1 Jesus aguely.
1 “Yate nanub, men iti baifa’i isan a bowabow gewasih sabuw nahimaim kwanabowamih, nati na’atube kwanasisinaf na’at, Tamat maramaim boro men a baiyan nitimih.
2 — Awylygue kaikâ modo mâenmawyadâdylymo watay, amânhetybymo ânguyam kâzegaetaundâ. Koendonroem âdutuim modo aito araba aitaungâ. Kaikâ modo nhemawyadâdylymo watay, tâinkâ lelâba adientyby nhegatulymo, kurâ domodo âtâdyguyho odakâ, xidadâ earuary oze warâ. Kurâ domodo tywâgâ koendâ aguehoem kulâ kaikâ modo nhemawyadâdylymo. Deus koendonro nuduwâpyra ise eyanmo. Aitomobyry ebyrylâ ise awârâ kurâdoram âzehogueolymo.
2 “Imih veya ta akir wairafin sawar inabitin men inakurereb sabuw etei hinanowaramih, men sabuw wanawanah rerekabih Kou’ay Bar wanawanan, naatu ef gagamih yahimaim sabuw itih baifa’ih isan tisisinafube kwanasinafumih, anababatun a tur ao’owen, nati sabuw i boro men hai siwar ta God nitihimih.
3 Awylygue âdy pebaom modo mâenmawyadâdylymo watay, ânguyam kâzegaetaundâ. Koendâ kehoem aietaungâ, ataen-homo kuru nhutulyemba kehoem, imarymo pâem eynynonro wâne, imarymo aho eynynonro anhekyly nutuba myara.
3 Isan imih akir wairafin inabibais, wa’iwa’iramaim inibais, saise a’of iti sisib ema’am men naso’ob o abisa kusisinaf.
4 Awylygue kaikâ modo emawyadâdaungâ, ânguy nutubalâ. Kunwym Deus olâ idânârâ aguienkyly tâense. Koendonro amânhekylymo tâense, ipywazemo-ro warâ — kely Jesus.
4 Iti sawar i wa’iwa’iramaim inasinaf, saise Tamat maramaim o abisa wa’iwa’iramaim isisinaf na’iti boro a baiyan nit.
5 Jesus aguely:
5 “Naatu yoyobanamih men wanawanah rerekabih tisisinafube, kwanasinafumih, anayabin i tekokok Kou’ay Bar wanawanan hinabat hinayoyoban, o ef na’ih awah kaukusebamaim hinabat hinayoyoban, saise sabuw hina’itih, baise anababatun a tur ao’owen, nati sabuw hai baiyan i hibaika.
6 Koendonro lelâlâ Deus agâ agueze kydâtâdyguyly. Koendonro lâpylâ olâ kurâ kulelâ eagâ aguykely. Awylygue âji ânguy âynanâbyramo atodâ eagâ aguewâtaungâ. Kunwym Deus awâtârâlâ ise agâmolâ. Mâempyra lelâlâ wâne âmaemo, alâ olâ eagâ aguewâtaungâ. Âmaemo kulelâ eagâ amyguelymo tydase mâkâ. Arâ amituomo koendonro âyanmo xuduze.
6 Baise o yoyobanamih a bar inarun, etawan inahir, Tamat wa’iwa’iramaim ema’am isan inayoyoban, naatu Tamat abisa wa’iwa’iramaim isinaf i’itin boro a baiyan nit.
7 — Deus agâ amyguedaymo, amyguehomobyrylâ adâkezezeba itaungâ. Deus einwântânry modo ara inkâba aitaungâ. Deus tydadyly waunlo ara, enanajimo, imeâgâemba kehoem adâkelymogue.
7 Naatu yoyobanamih men a tur nidun namomonamih, Eteni Sabuw iyab God men hisusu’ub i na’atube tisisinaf. Tenotanot yoyoban manin hinayoyoban God boro hai yoyoban nanowar.
8 Aguehomo ara inkâba aguewâtaungâ. Tutuze mawânkâ Kunwym Deus âdy ize matomo, mâenkadylymo iraynâlâ.
8 Men i hai sinaf kwani’u’ur, anayabin abisa inotanot Tamat i so’obabo o kubifefeyan.
9 Deus agâ amyguedaymo, warâ aguewâtaungâ:
9 Imih iti na’atube kwanayoyoban,
10 Tarâ xina iwymâryem ikâ.
10 — ausente —
11 Âmâlâ kopaelâgâembaba xina ipyniry âundugâ.
11 — ausente —
12 Inakanhe xina aitobyry xygakegâ,
12 — ausente —
13 Satanás izepa mato aienehonze keduo, xina agâlâ ikâ,
13 — ausente —
14 — Inakanhe âetomobyry mâenanânehonlymo-ro watay, Kunwym kaynonro xygakeze lâpylâ inakanhe amitomobyry.
14 “Taituwa o isa bowabow kakafin hisisinaf inanotawiyen, Tamat maramaim o a kakafih auman boro nanotawiyen.
15 Inakanhe âetomobyry mâenanânehomba âmaemo-ro watay, Kunwym kaynonro nygakeba lâpylâ ise inakanhe amitomobyry — kely Jesus.
15 Baise hai kakafih men inanotanotwiyen na’at, o a kakafin auman Tamat boro men nanotawiyen.
16 Jesus aguely:
16 “Kwanayoyoharana veya men sabuw wanawanah rerekabih kwani’u’urih, anayabin nati na’atube teyoyohar, saise taituwah hina’itih yoharayah hinarouw hinifa’ih isan. Anababatun a tur ao’owen nati sabuw hai baiyan i hibaika.
17 — ausente —
17 Baise kwanayoyohar ana veya yumat kwanasouwen arib raiy kwanay kwanisuwar,
18 — ausente —
18 saise sabuw afa boro men hina so’ob kwa i kwayoyohar, baise Tamat wa’iwa’iramaim ema’ama, o abisa akisimo isinaf i’itin boro a baiyan nit.
19 Jesus aguely:
19 “A sawar gewasih iti tafaramamaim inaya inatototo, ganidor boro na’aan fufur naatu simur boro na’arah, naatu bainowah auman boro a bar hinakwib hinarun a sawar hinabain.
20 Awylygue âzeon-hondâdaungâ, Deus ize ato amânhetomoem. Arâ ise koendonro ekanâdybybe mawylymo târâ kaynâ. Âdaunloenlâ tuonro, potogo warâ inakanhe nhetânry. Tâmagazeim modo nemagazebyra ise.
20 Imih a sawar etei maramaim inaya inatoto, saise ganidor boro men hina’aan, naatu simur boro men na’arah, naatu bainowah boro men a bar hinakwib hinarun hina bainuwihimih.
21 Xirâ anano tâenseim wâgâ kulâ mâpaunzedylymo watay, mârâ wâgâ kulâma âwaunkymo. Deus xurâ toenzepa ize matomo-ro watay olâ ise, ize ato ara lelâ ise amidylymo — kely Jesus.
21 A toto abuyoy menamaim kuya’aya, o dogor boro imaim mar etei nama.
22 Jesus aguely:
22 “Matat i biyat ana hinow, matat gewasin, biyat etei boro marakawin.
23 Koendâ kiempyra kurâ-ro watay, tuzase kurâ, iamu duay tâduzato ara. Epy xurâem toenzepa lelâlâ iamu — kely Jesus.
23 Baise matat kakafin, biyat tutufin etei boro gugumin kakafin, naatu nati gugumin i wanu’umin kakafin.
24 Jesus aguely:
24 “Orot ta’imon men karam boro orot gagamih rou’ab isah nabow, ana gewasin orot ta i boro nakwahir, naatu orot ta isan niyabow, orot ta ana tur i boro nanowar naatu orot ta boro nifutuw.
25 — Warâ âyanmo auguely. Tâseguâdâzeba itaungâ pyni wâgâ, okumo wâgâ warâ, âiguepa mitomoem. Itymo owogonromo wâgâ tâseguâdâzeba itaungâ. Pyni keba, okumo keba, âtâ tâjiwogonro keba warâ tywyneim kuru. Deus ize matomo xuduze lelâ âpynirymo, itymo owogonromo warâ.
25 “Isan imih a tur ao’owen, ayawas isan men kwaniyababan, a tom isan, biya isan, naatu ar faifuw isan. Kwanotanot yawas i sawar gagamin ar faifuw naatu a tom hairi natabirih?
26 Etaungâ atâingâ konopio modo. Typiembamo. Typyniry netâbyramo, nekaunâbyramo, netadâbyramo etary odaji warâ wâne. Deus olâ ipynirymo tuduze. Deus xurâ âmaemo. Tawâguneim modo ipyniry tiunduho ara, âyanmo xuduze lâpylâ.
26 Kwanuw mamu kwa’itah, men masaw tebob naatu men masaw tefafour, na’atube aurih bay ana korom enbaise Tamat maramaim kaifih bay ebitih. Imih kwa i men mamu ekakaifih na’atube ekakaifimih.
27 Mâungukedânrymo wâgâ tâseguâdâzeba itaungâ. Âdara âiguelymo wâgâ tâseguâdâzeba itaungâ. Kyigueho odaji ituo, kyiguepa kitoem aguientaymba kurâ. Deuslâ kyigueho xutuim.
27 Imih yababan men karam boro a yawas nakumanin kwanama’amih
28 — Mâzetydâdomogue, mâpâgudâdomogue warâ tâseguâdâzeba itaungâ. Etaungâ poji anano tadawanku. Nâsewanibamo, tâty tywogonro tianâtomoem. Kâdâkerâ nawâpyramo tâty tywogonro adientomoem warâ wâne. Deuslâ olâ iwâkudâni.
28 “Naatu aisim ar faifuw isah kwabiyababan? Sigar beran kwanuw kwa’itih, men kafai hibow raro’oh ebababan, o biyah isan ar faifuw tesasakiramih.
29 Kydamu Salomão toenzepa âdypeom myakâwândy, toenzepa lelâlâ. Iwâkuru modo myakâwândy ety iwogonro. Poji anano sawanku olâ Salomão ety iwogonro takaze kuru tywâkurein-ro warâ.
29 Baise a tur ao’owen, aiwob orot Solomon toto buyoy wairafin, ana faifuw eo’osen i men ta iti beran ana gewasinabe’emih.
30 Iweâpa nipyra olâ awârâ poji anano sawanku. Iwerâ koendâ, tywâkure warâ, kopaelâgâem ipa, iladybyem lelâ, peto emanâdoem âieholy lelâ warâ. Awârâ sawanku tâense Deus; nhesemo lâpylâ. Itymo owogonromo xuduze. Mâinwâmpyra olâ âmaemo!
30 God kaiyar fotan ebi’osen wainih kwana’itin, fotan iti boun natasasar, maras boro nakimow nare wairaf wan hinayara’aten hina’arah. Baise kwa i Tamat God uman yanamaim ekakaifi, aisim men kwabitumitum?
31 — Tâseguâdâzeba itaungâ. “Âdykâ kaise xina typyniry, toku, tâty tywogonro warâ nhedyly?” tâkezeba itaungâ.
31 Imih men kwaniyababan kwanao, au ar au faifuw boro menamaim anabow ana’osen, naatu bay boro menamaim anabow ana, harew menamaim anahun anatom?
32 Deus einwântânry modo typynirymo, tokumo, tâty tywogonro modo wâgâ warâ kulâ inanry âtynanâdylymo. Âmaemo olâ, awârâ wâgâ tâtynanâzeba itaungâ. Tunwyn-em âmaemo Deus kaynonrogue. Tutuze mâkâ idânârâ ize matomo. Âpynirymo, okumo, itymo owogonromo, awârâ modo xuduze lelâ.
32 Eteni Sabuw i sawar iti isah tibiyababan, naatu Tamat maramaim kwa a yababan etei i so’ob.
33 Awylygue âwymârymo Deus ize ato modo waunroem aietaungâ. Mâkâ ize ato wâgâ waunroem mâpaunzeduomo, idânârâ ize matomo xuduze Deus — kely Jesus.
33 Baise wan i mar ana aiwob naatu ma gewasinkwananuwih kwanab, naatu sawar iti etei boro tafan naya’abar nit kwanabow.
34 — Tâseguâdâzeba itaungâ kopaelâgâ ainigue. Kopaelâgâembaba mawânkâ Deus tynynonro modo nhedyly. Mâseguâdâdomogue kulâ mâpaunzedylymo watay, adakaladâze âmaemo — kely Jesus.
34 Isan imih maras isan men kwaniyababan, anayabin maras ibo akisin ana yababan. Na’atube veya ta’ita’imon hai yababan men inabo’ay inanot a yababan nara’atamih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.