Marcos 9

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — Iwerâ ydataynrimbyry modo ewy Deus eon-honrugue lelâ pymâem idyly enipe ise — kely myani Jesus.
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Seis iguandyly ipygueduo Jesus iwy onwa âkuly. Pedro, Tiago, João warâ myani tagâ nhakyly. Târâ Jesus âkeloem idyly nhedylymo.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Toenzepa myani ety iwogonro sapeku, ehozelu warâ, âtâ igokewâni modo lâgâlâ tâise myara kehoem napekanâbyra.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Moisés, Elias warâ nhedylymo lâpylâ Jesus agâ xunâgumo ume.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Aituo myani Pedro aguely Jesusram:
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Pedro, Tiago, João warâ toenzepa tâseanezemo myani. Awylygue myani Pedro âdara tâkely awyly nutuba kulâ arâ aguely.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Inepa kehoem myani eunu xytâguyly nhonwamo. Eunu duay Deus aguely indadylymo:
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Adâkehonduo iwykaudylymo enuaguynrumo. Jesus kulelâ olâ myani nhekylymo; Moisés, Elias warâ netombyramo myani.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Aituo xytâguylymo iwy wâgâpa. Tytâguylymo ume, Jesus aguely Pedro, Tiago, João warâam:
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Aguely einwânmâmomy. Âjigue olâ warâ aguelymo:
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Aituo Jesus nhapâiguelymo:
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Aituo in-hoguly:
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 “Elias ara ini nâedâ” uguely. Deus eynynâbaom modo olâ nenagazedâ, Deus itaumbyry awo wâgâ agueho ara — kely.
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Jesus, Pedro, Tiago, João warâ agâ iwy wâgâpa xytâguybygueduomo myani, tagonrodo nhedylymo kurâ domodo duay. Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo ton-honre kehoem âjihogulymo Jesus eynynonro modo agâ, kadopâ niânkyba awylymogue.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Jesus saindyly tientuo, toenzepa kurâdo âsewânily. Inepa kehoem myani edaenkuze idâlymo.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Aituo Jesusram adapâigueolymo:
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Uguondo kurâ domodo duay in-hoguly myani:
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Kadopâ ymery odaji idyly watay, onro onwa tameze lelâ inanry, itabigonzely, tyery nhaguly warâ inanry ton-honremba nhedyly. Âynynonro modoram sekadai wâne, kua nhetomoem. Kua niepyramo olâ enra — kely salokuzenomo nhunwym.
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Aituo Jesus aguely:
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Jesusram nhadylymo. Jesus tientuo, kadopâ salokuzenomo nhapânily. Salokuzenomo ihuguely, onro wâgâ âtâgumidyly; itabigonzely idyly.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Aituo Jesus salokuzenomo nhunwym nhapâiguely:
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Alâ inanry kadopâram adameozezedyly peto onwanji, paikaji warâ tyân-hoem. Xina tytyenzelâ ikâ. Kua mânhedyse matay, ymery kua iekâ wao — kely.
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Jesus aguely:
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Aguely umelâ salokuzenomo nhunwym aguely:
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Aituo Jesus toenzepa kurâdo tuopay âtâdyguyly nhedyly. Tientuomo, ton-honre kehoem kadopâram aguely:
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Jesus aguely tindatuo, kadopâ adaenkely. Salokuzenomo ton-honre kehoem nhapânily. Iodaypa egaselylâ-ro warâ. Kadopâ tuodaypa egasebygueduo igueypy ara idyly.
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Jesus olâ salokuzenomo emary wâgâ XYDYK itoem nhaunâdyly.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Mârâ aipygueduo myani Jesus egawândyly tynynonro modo agâ âtâ odaji. Mâkâ kulelâ awyly ume Jesus nhapâiguelymo:
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Aituo Jesus in-hoguly:
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Jesus tynynonro modo agâ târâpa âxiguelymo. Galiléia einkâ myani sakadylymo. Ânguy âdykâ tawyly nhutudyzeba myani Jesus,
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 tynynonro modo lelâ tienomedâdyze ato awylygue. Aituo aguely:
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Âdaituo Jesus tyiguely wâgâ aguely awyly nutuba olâ myani eynynonro modo. Eyam “Âdaituoka arâ amyguely?” keze tywypazemo myani. Nutuba lelâ tawylymogue, tâudylymo ytaze.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 — ausente —
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 — ausente —
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Aituo myani Jesus ekadyly. Eyanmo aguely:
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Aituo myani tonlo iamudo nhenenehonly tyam. Mâkâ myani iontajimo nhekyly. Iwymogoimbyryem myani eyanmo aguely:
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 — Pymâem xynru waunlo keba merâ iamudo. Mâkâ ynynonro xurâem koendâ amânhedylymo, tynrenseim keba awyly umelâ warâ watay, urâenlâ amânhedylymo. Âdylâ urâem amânhetuomo, ugononibyry xurâenlâ ise amânhedylymo lâpylâ — kely Jesus.
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Aituo João aguely:
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Aituo Jesus aguely:
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Kuduery keba watay, kataen-holâ mâkâ.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Ynynonro modo âmaemo. Koendâ nhenimopyryam koendonro xuduze Deus. Parugue kulâ wâne akuilymo, alâ olâ ise Deusram âzepywaolymo. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 Aituo Jesus agueondyly:
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Imarymogue Deus izepa ato akâiedaundâ. Koendâ tâise imarymo satâly, Deus izepa ato amânhepyra mitomoem. Koendonro kuru tâmaguebalâ Deus agâ aunloenlâ mawylymo; koendâpa mawânrâ peto nhântânry onwanji madameolymo.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 [Târâ iguewâtyby modo toenzepa tâsenagazeze, tâjynryryram tâdâhoze, peto adaindânryam tâjiaduân-honzemo warâ.]
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 — Deus mydâdysebamo atoram tâtâzeba itaungâ. Koendâ tâise âhurumo satâly, Deus mydâdysebamo atoram mydâpa mitomoem. Koendonro kuru Deus agâ mawylymo, ihuru satâybyem; koendâpa mawânrâ infernudâ peto nhântânry onwanji madameolymo.
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 [Târâ iguewâtyby modo toenzepa tâsenagazeze, tâjynryryram tâdâhoze, peto adaindânryam tâjiaduân-honzemo warâ.]
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 — Deus mâendysebamo ato kâzetaundâ. Koendâ tâise inumo etyly, Deus mâendysebamo ato mâempyra mitomoem. Koendonro kuru tânuembalâ aunloenlâ Deus pymâem atodâ mawylymo; koendâpa mawânrâ tâdâsenagazedo peto nhântânry onwanji madameolymo.
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 Târâ iguewâtyby modo toenzepa tâsenagazeze, tâjynryryram tâdâhoze, peto adaindânryam tâjiaduân-honzemo warâ — kely Jesus.
48 nati’imaim
49 — Tâseanezeba itaungâ, mâsenagazeduomo. Peto kyaduântobyry ara kehoem wâne kydâsenagazedyly ewânu. Tâseguâdâzeba olâ itaungâ. Deusram âtuybyem kurâ, ize tato kagâ anhetoem. Kydâsenagazedyly watay, âdy mâkeba awârâ. Kyzeinwâne, kieinwâmpyra kipyra kine, peku, tanepa nipyra myara.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Peku pyni ekubâzeândoem koendâ awyly, podo niwânzeânehomba warâ, myara âmaemo taunlo modo ywâgâ amyguelymo, kurâ domodo yeinwântomoem, inakanhe nâiehoba itomoem warâ. Peku, onro agâ on-hoam ityby olâ pyni ikaji tyeseba. Arâ lâpylâ mâpaunzedomo koendâ ietaungâ. Arâ ise koendâ mawylymo. Ânguy agâ inakanhemba mawylymo — kely Jesus.
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.