Lucas 9

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesus doze tynynonro modo ingâsedyly myani. Eyanmo aguely:
1 Jesu ana bai’ufununayah etei I2 eaf ayuwih hina hitit, demon kakafih nunih isan, naatu sawow yumatah ta ta bosaisiren isan fair itih, naatu eonowahih.
2 Aguewâtaunda unâ iwâkuru, âdara Deus kywymâryem idyly awyly wâgâ. Tâwânuneim modo kua ietaungâ.
2 Imaibo God ana aiwob binan isan naatu sawusawuwih baiyawasih isan iyafarih hitit hin.
3 Mydâdaymo âdy kadataundâ. Amatagorumo ânwa oze mâzesebydâdomoem kadataundâ. Sakola kadataundâ. Pyni, dinheru warâ kadataundâ. Owogonromo lelâ itymo sataungâ, mâtuguguehomo kadataundâ.
3 Naatu iuwih, “A nanawan isan kwanatitit ana maramaim men sawar afa kwanabow auman kwananamih, men hafoy, tu, kabay, bay, o wanabir.
4 Âtâ anaxi aintuomo, saguhoem âgâsenimobyry etydâlâ itaungâ. Târâlâ âykywâdaungâ, âkelo âtâ anaryam mydâlymo ara.
4 Kwananan sabuw iyab hina’iti a merar hinay hinabubuwi na’at, nati bar meraramaim kwanama a bowabow kwanisawar imaibo kwanatit.
5 Mârâ xidadâ odano modo idaenkubamo, unâ mâengatulymo tindadysebamo warâ watay, inepa târâpa âxiguewâdaungâ. Igasedaymo âhurumo etary etywâdaungâ, xutoleguguewâdaungâ warâ, Deusram tânagazezeim awylymo xutuhoem, ize wato ara anipyra awylymogue, yeinwâmpyra awylymogue warâ — kely myani Jesus.
5 Baise sabuw men a merar hinay hinabubuwi na’at, a fofob kwanarutatab nare naatu nati bar merar kwanihamiy kwanatit, baimatnuwen ana orereb na’atube.”
6 Aguepygueduo eynynonro modo idâlymo, myarâ, myarâ warâ, unâ iwâkuru egatuze, âdara Deus kywymâryem idyly awyly wâgâ, tâwânuneim modo kua iese warâ.
6 Imaibo bai’ufununayah hitit hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan tur gewasin hibinan naatu sawusawuwih hiyayawasih.
7 Herodes myani Galiléia eynynonro modo iwymâry. Idânârâ kehoem Jesus, eynynonro modo warâ aidyly egary indadyly. Aituo Jesus wâgâ âdatâkeho nutuba idyly. Tâlâ wakenri modo:
7 Herod, Galilee sabuw hai aiwob orot, sawar iti himamatar hai tur nonowar ana veya ana kasiy ra’at, anayabin sabuw afa hio John Baptist morobone matabir maiye,
8 Tâlâ lâpylâ myani wakenri modo:
8 sabuw afa hio, Elijah marane ra’iy, sabuw afa hio, “Dinab orot ta marasika momorob i yawas maiye matabir na.”
9 Aituo myani aguely:
9 Baise Herod eo, “Ayu taiyuwu aso’ob John i ayu sikan ao hi’afuw, naatu iti orot i yait iti bowabow sinaf ana tur anonowar?” Iti na’atube eo naatu kok i orot ana yumat itinamih nuwih.
10 Jesus xunâry egatuze odopâdaynlymo. Odopâdaymbyem myani adientaymby modo Jesusram nhegatulymo. Ilâpygueduo myani Jesusram adaholymo Betsaidaram, akaemo kulelâ tagâ itoem wâne.
10 Jesu ana tur abarayah himatabir hina hitit, sawar abisa’awat hisisinaf ana tur hi’owen. Naatu nawiyih hitit akisihimo hin tafaram wabin Bethsaida imaim hima.
11 Agui olâ myani kurâdo Jesus idâypyem awyly xutuwâni modo. Aituo idâlymo xuize. Saintuomo myani Jesus nhedaenkulymo. Deus idânârâ iwymâryem ituo âdara aidyly awyly wâgâ myani aguely. Tâwânuneim modo kua nhedyly lâpylâ.
11 Baise sabuw maumurih na’in Jesu au Bethsaida inan ana tur hinowar, naatu hi’ufunun hin biyan hitit. Hai merar yi God ana aiwob isan binan hinowar naatu sawusawuwih iyawasih.
12 Iguandyly awylygue myani akaemo doze Jesus eynynonro modo Jesusram idâlymo; eyam aguelymo:
12 Veya re birabirab auman bai’ufununayah 12 hin Jesu hiu, “Sabuw kwiyafarih ten bar iti yubinamaim naatu masawabar iti yubinamaim taituwah tema’am biyah bay hinanuwet hinabow hinaa, naatu efan auman hinanuwet fai hina’in, anayabin iti efan i owararin.”
13 Jesus olâ warâ aguely:
13 Baise Jesu iuwih, “Bay i boro kwa kwanitih hinaa.” Bai’ufununayah hiya’afut, “Rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamo efanamaim ti’inu’in. Kukokok aki anan sabuw etei’imak isah bay anatobon?”
14 Toenzepa myani târâ kurâdo awyly, uguondo modo kulelâ cinco mil lelâ.
14 Sabuw nati’imaim hiru’ay hima tur hinonowar nah etei i 5,000 na’atube. Jesu ana bai’ufununayah iuwih, “Sabuw kwa’uwih nah 50 na’atube kou’ay tata’amaim timarir.”
15 Jesus aguehobyry ara anhedylymo.
15 Bai’ufununayah Jesu eo na’atube sabuw hi’uwih himarir.
16 Aituo myani Jesus cinco pão, azagâ kanra âjihuyby warâ sanânibyryem kayam MYK idyly. Deus agâ aguely:
16 Imaibo Jesu rafiy fafar umat roun bow, naatu siy rou’ab bow, au mar nuw ra’at, God ana merar yi igegewasin sawar, im seseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih hi’aa.
17 Ize tato ara kehoem myani idânârâ kurâdo âwinduadyly; kanra âjihuyby nhâdylymo, pão nhedawynlymo, koendâ kehoem iolataynlymo warâ. Ilâpygueduo myani Jesus eynynonro modo pão, kanra âjihuyby warâ âsegubydâdaymby nhekanâdylymo cestu imâsedo odaji. Doze cestu tumyke myani âsegubydâdyby nhekanâdylymo.
17 Sabuw etei hi’aa yah iw naatu bai’ufununayah kaifet etei 12 hibow sabuw bay hi’aau turih hibihamiyen hiwan awah hikufoten.
18 Alâ myani Jesus idâly mâkâ kulelâ, Deus agâ agueze. Eagâlâ myani eynynonro modo iwaguepalâ. Deus agâ agueypyem tynynonro modoram aguely:
18 Ana veya ta Jesu akisinamo ma yoyoyoban ana bai’ufununayah hina biyan hitit ibatiyih eo, “Sabuw ayu isau mi’itube’ewat teo kwanonowar?”
19 Warâ myani eynynonro modo in-hoguly:
19 Hiya’afut hio, “Sabuw afa teo o i John Baptist, afa teo o i Elijah, naatu afa teo o i God ana dinab oro’orot marasika himomorob i ta morobone yawas maiye na.”
20 — Âmaemo-ro? Ânguy tâkeze âmaemo yam? — kely Jesus.
20 Naatu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Bo kwa ayu isou mi’itube kwanotanot?” Peter iya’afut eo, “O i God ana Roubininenayan.”
21 — Mâkâlâ urâ. Iweâ kuru wao olâ Messiaslâ wawyly kâzegatuwâdaundâ — kely Jesus eyanmo.
21 Imaibo Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owenamih.”
22 Aituo myani Jesus eyanmo agueondyly:
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Jew hai orot gagamih, firis hai ukwarih na’atube Ofafar Bai’obaiyenayah boro Orot Natun hinakwahir, biyababan gagamin na’in nab, hina’asabun namorob, baise veya baitounin ufunamaim boro morobone namisir maiye.”
23 Ilâpygueduo myani Jesus aguely idânârâ tonlo modoram:
23 Naatu etei’imak iuwih eo, “Orot yait ayu bai’ufnunu’umih nakokok na’at, taiyuwin ana yawas i nakwahir, mar etei ana onaf na’abar ayu ni’uf nunu.
24 “Jesus eynynonro keba urâ” myguelymo, tyâzepa mitomoem kulâ watay, âdiempa kulâ ise xirâ anaym kurâem mawylymo. Âigueduomo, Deus enadoram mydâwâpyra ise âmaemo. Yeinwândylymogue mâdyolymo watay olâ, Deus enadoram idâze âmaemo; aunloenlâ ise eagâ mawylymo warâ.
24 Anayabin orot yait ana yawas i taiyuwin isan eo’oharihar boro nikasiy, baise orot yait ana yawas nakwahir ayu nabi’ufnunu, ma’ama wanatowan boro natita’ur.
25 Tâwâlâ wâne âdydo imeom sodoem mawylymo, ize mato modope mawylymo warâ, Deus eydâ atoram mydâhomoem nepywabyra olâ awârâ modo. Deus agonro keba âmaemo watay, âdype matomo âdy mâkeba. Ânguy niguepa tâitoem nepywadaymba. Tâdâsenagazedo amaxi ise mydâlymo.
25 Tafaram wanawanan orot ta sawar tutufin etei i bow karam, baise i taiyuwin ana yawas nabi’afiy, o hina bigegesair na’at, iti sawar bow ya ma tototo boro hinibais?
26 Uguondo Kaynâpa Âetyby urâ. Idâze urâ Deus eydâ atoram. Odopâze olâ urâ Deus dompyryem. Kodopâdyly ise Kunwym eon-honru tânehonze. Anju domodo mâkâ ingonotyby ehozelugue tânâmize kehoem ise kâewyly. Kurâ domodo enanaym ywypazeni modo, kâenomedâdo iwypazeni modo warâ, kodopâduo, iwypazeze lâpylâ urâ.
26 Orot yait ayu isou biyan eo’ohow, naatu au tur isan biyan nao’ohow na’at, Orot Natun ana bonamanamarinamaim na’atube Tamah God ana bonamanamarinamaim naatu ana tounamatar kakafiyih auman hai bonamanamarinamaim namatabir maiye nanan ana veya, boro ibo isan biyan na’ohow.
27 Asaemo ydataynrimbyry modo ewy Deus lelâ pymâem idyly enipe ise. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely myani Jesus.
27 Anababatun a tur ao’owen, kwa iyab iti kwama’am boro yawas kwanama’am God ana aiwob kwana’itin.”
28 Tokalâ semana awârâem ipygueduo myani Jesus iwy onwa âkuly, Deus agâ agueze. Pedro, Tiago, João warâ kulâ myani tagâ nhakyly.
28 Tur iti eo hima fur ta’imon sasawar ufunamaim, Peter, John, naatu James buwih bairi hiyen hin oyaw wan yoyoban isan.
29 Deus agâ aguely ume myani Jesus âkeloem idyly. Emydy âkeloem idyly, ety iwogonro toenzepa kehoem sapeku, ehozelu idyly.
29 Naatu hiyen hin yoyoyoban ana maramaim yumatan botabir, ana faifuw hikwes anababatun namanamar ebowabow emamarakaw na’atube.
30 Aituo myani azagâ uguondo modo târâ âepanâguely, Moisés, Elias warâ myani.
30 Nati ana maramaim naniyan meyemeye orot rou’ab, Moses, Elijah hairi hirerereb,
31 Aguelymo myani Jesus agâ Jerusalémdâ âzenagazeoly wâgâ, iguely wâgâ warâ, Deus aguehobyry ara.
31 mar ana marakaw bonamanamarin auman hira’iy Jesu ana bowabow iti tafaramamaim baisawarin matabir maiye isan, naatu God ana kok abisa Jesu Jerusalemamaim sinaf baiturobe isan bairi hio.
32 Pedro, eagonro modo warâ toenzepa ekozeybyem tawylygue myani xykylymo, azagâ Deus donropyry âepanâgueday. Xuaguelymo. Jesus âkeloem itybyem nhedylymo, tohozele kehoem. Azagâ uguondo eagâ nhedylymo.
32 Peter ana ofonah bairi i nuhih bur hi’inu’in ufut iti sawar himatar, baise matah nuw himimisir auman Jesu biyanamaim bobonamanamar hi’itin naatu orot rou’ab bairi hibatabat hi’itih.
33 Jesusdâpa Moisés, Elias warâ âxiguelymo. Âxiguelymo ume myani Pedro aguely:
33 Naatu orot rou’ab Jesu hibihamiy auman, Peter Jesu isan eo, “Regah igewasin aki iti ama’amamaim sis tounu ana wowab, ta o isa ta Moses isan naatu Elijah isan!” Iti na’atube eo anayabin i men so’ob abisa eo.
34 Pedro aguely umelâ myani eunu âepanâguely. Nhamanâdyly. Pedro, Tiago, João warâ toenzepa kehoem âseanedylymo tydâ iamatuo.
34 Peter iti na’at bat eo auman sakusakuk ra’iy ana youninamaim tar sumih, naatu wanawanan hirur auman, bai’ufununayah yah birubir fafar.
35 Eunu duay Deus aguely indadylymo myani:
35 Sakukuw wanawanan God eafatait eo, Iti Orot i Ayu Natu, ayu arubin imih nao’o kwananowar.”
36 Deus aguepygueduo myani mâkâ kulelâ Jesus awyly nhedylymo, Moisés, Elias warâ xuzatybymoem. Jesus eynynonro modo awârâ ânguyram inepa aguepamo, negatubamo warâ myani.
36 Iti tur hinowar in sasawar ufunamaim Jesu akisinamo batabat hi’itin. Naatu bai’ufununayah sawar abisa nati ana veya’amaim hi’itin men yait ta ana tur hi’owen awah hibofot hima.
37 Kopaelâgâem myani Jesus eagâ idâypy modo warâ iwy wâgâpa xytâguylymo. Tytâguybygueduomo myani toenzepa kurâdo Jesus inwânwâni modo nhedylymo.
37 Marto Jesu ana bai’ufununayah bairi hire hina oyaw an hitit, naatu nati’imaim sabuw hima’am hina biyah hitit.
38 Aituo myani uguondo kurâdo duay adaenkely:
38 Orot ta sabuw rau’ay wanawanahimaim batabat e’af eo, “Bai’obaiyenayan, abifefeyani kunuw natu ku’itin, natu ta’imon maiyow!
39 Kadopâ iodaxi âwândyly watay, inakanhe tyese lelâ inanry. Toenzepa tadaenkeze, tadapânize, tytabigonzeze warâ inanry. Ymery tânagazeze kuru awâkâ kadopâ. Iguezeseaji tyese kehoem, âdaunloenlâ nimopa-ro warâ.
39 Demon kakafih kaun teyey ana veya eororsair iwow ere erab awan fusifusin ekubar in erabirab biyan riririr ebiwa’an. Naatu iti na’atube i mar etei esisinaf men kafa’imo ebihamiyimih.
40 Âynynonro modoram sekadai wâne, kua nhetomoem. Kua niepyramo olâ enra — kely salokuzenomo nhunwym.
40 A bai’ufununayah ai fefeyanih, demon nuninamih auwih, baise men karam.”
41 Aituo Jesus aguely:
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa sabuw iti boun ana veya aur baitumatum naatu ayawas etei i hibibir. Kwanotanot ayu boro bairit manin tanama abit ana’abar? A kek kubai kuna aitin.”
42 Jesusram salokuzenomo saindyly ume myani onro onwa adameoly kadopâram. Adapânily, ekomadyly warâ. Ton-honre kehoem Jesus kadopâram aguely:
42 Kek nan auman demon kakafin kek bai rab rouw me yan re naatu ifiruruw in hub itaiy re. Baise Jesu demon kakafin kwarar tatab nun tit kek iyawas bai tamah itin.
43 Idânârâ âsewânilymo, Jesus Deus eon-honrugue anhetyby tientuomo.
43 Sabuw etei’imak God ana fair hi’itin hifofofor men kafaita. Sabuw Jesu abisa sisinaf isan, hibat hibifofofor wanawanan Jesu ana bai’ufununayah isah eo,
44 — Koendâne xirâ âyanmo auguely idataungâ. Kâzenanânehonwâdaundâ. Urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby yizepaom modo emaxi âzegameoze urâ. Akaemo ise yâen-honri — kely.
44 “Tain kwanarub gewas tur iti anao kwananowar. Orot Natun i boro baban hinao naatu hinab sabuw umahimaim hinayai.”
45 Idamâmo wâne, âdakeze aguely awyly nutubamo olâ myani, Deus nhutuhomoem aniempyra awylygue. “Xina nutuba enra âdakeze amyguely awyly. Xinaram wao aguekâ” keze tyanemo olâ myani.
45 Baise bai’ufununayah iti tur naniyan men hibai, tur anayabin hai notamaim ibun, naatu baibatiyin tur anayabin o nowar isan hibir.
46 Jesus eynynonro modo ânguy tyduaymo tynrenseim kuru awyly wâgâ âtunâguedylymo.
46 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim, yait orot gagamin isan hio hinan gamin matar.
47 Âjigue aguehomo xutuimbyryem olâ myani Jesus. Aituo iamudo tonlo ingâsedyly. Iamudo âetuo, tatadoram nhedyly,
47 Jesu abisa hinotanot itin, basit kek kafa’i ta bai na sisibinamaim iu bat.
48 aguely:
48 Imaibo iuwih, “Orot yait kek kafai iti na’atube nab ayu wabu’umaim ana merar nayiy, i ayu au merar eyiy. Naatu orot yait ayu au merar eyiy i orot yait ayu iyunu anan i ana merar eyiy. Anayabin orot yait kwa wanawanamaim wabin en kek kikimin na’atube ema’am, nati orot i gagamin.”
49 Aituo myani João aguely:
49 John misir eo, “Regah, orot ta o wabimaim demon kakafih nununih a’itin naatu a’otan. Anayabin nati orot i men it ata kou’ayomaim ema’ama.”
50 Aituo Jesus aguely.
50 Jesu iya’afut eo, “Men ina’otanimih, anayabin orot yait kwa isa men ebirakit i kwa isa ebatabat.”
51 Iwaguepa myani Jesus tunwym enadoram odopâdo. Âda tâieholy awyly tutuzelâ myani aralâ olâ Jerusalémram idâly lelâ.
51 Jesu au mar yen isan ana veya na kakabom auman, ana not bogaigiwas yen in au Jerusalem.
52 Tâtâdaymolâ myani uguondo modo ewy ingonodyly.
52 Naatu kob wan iyafarih hin Samaria bar merar hitit ana efan hitayabuna tanan imaim ta’in isan.
53 Tonlo modo olâ myani Jesus ingonotyby modoram warâ aguelymo:
53 Baise Samaria sabuw men ana merar hiyi hibai efan hitinimih, anayabin hiso’ob Jesu i au Jerusalem yey.
54 Ingonotaymby modo odopâdyly Jesus agâ oxioze. Eagâ toxioduomo myani aguelymo:
54 Naatu bai’ufununayah orot rou’ab James John hairi iti na’atube hi’i’itin yah so’ar hio, “Regah, kukokok wairaf marane anao nara’iy iti sabuw nagurusih?”
55 Aituo myani Jesus MYRYK idyly. Âzeuholymo. Arâ kehoem aguelymo nehoguebyra. Eyanmo aguely:
55 Baise Jesu tatabir hairi’ika kwararih.
56 Aituo myani eagonro âtâ anaxi xykyze idâlymo.
56 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar ta hitit.
57 Jesus, eynynonro modo warâ ânwa oze idâlymo ume myani uguondo eyam aguely:
57 Ef hiyen hinan naiwanamaim orot ta Jesu ana tur eowen eo, “Ayu boro ani’ufnuni o menamaim kwenan boro imaim tanan.”
58 Aituo Jesus aguely:
58 Jesu orot iya’afut iu, “Haruharu hai sau tema’am, naatu mamu hai batar tema’am, baise Orot Natun mare ma biyan tubaiwa’an isan aurin efan i en.”
59 Aituo myani Jesus aguely eagonro uguondoram:
59 Naatu Jesu tatabir orot ta isan eo, “Kwi’ufnunu airit tan.” Baise orot eo, “Regah akokok wan i boro inihamiyu anan tamai morob inu’in anab anan ana yai imaibo ani’ufnuni?”
60 Warâ olâ myani Jesus eyam aguely:
60 Baise Jesu orot iya’afut eo, “Murubih kwaihamiyih boro murubih taiyuwih hinaya’ih. Baise o i kwen, God ana aiwob isan kubinan.”
61 Eagonro uguondo aguely:
61 Naatu orot ta na maiye eo, “Regah ayu i boro o ani’ufnuni, baise wan i boro anan hinai tamai naatu taitu tuwai’inah anao tuturih.”
62 — Ynynonroem lelâlâ ize matay, ize mato modo enanânehongâ, augueho ara amitoem. Mâinmoyby mâynanâdombyra âmâ-ro watay, Deus emary koendonro ise âmâ, agonro modo duay Deus eydâ atodâ. Ânwa aieni âgânâynra âsemyombâzezedyly-ro watay, tâkâine kulâ anhedyly, inakanhe kulâ warâ — kely Jesus.
62 Jesu iya’afut iu, “Orot yait busuruf ana me bifufubiy, naatu misir maiye bat au’uf enunutabitabir, God ana aiwobomaim boro men karam nabow.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.