Lucas 4

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Deus xurâem tawyly tienehon-hoem Joãoram batiza âiehoybyem myani Jesus paru Jordãodâpa âxiguely. Deus Ispiritury agâ myani. Aituo Deus Ispirituryam adaholy âdy peba atoram.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Quarenta iguandyly, quarenta emedyly warâ myani Jesus târâ awyly. Târâ tawyly ara, nâwinduapyra. Alâ myani ewindupadyly. Târâ atay Deus iduery Satanás âepanâguely. Toenzepa wâne Jesus enokuze kely, Deus aguehobyry nhakadoem.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 Aituo Satanás eyam aguely:
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 Aituo Jesus aguely:
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 Ilâpyryem iwy onwa adaholy Satanásram. Idânârâ kehoem onro anano modo nhenehonly.
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 Aituo myani aguely:
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 Âmâenlâ ise idânârâ awârâ modo, ienado âzeguhoam midyly, yrentoen-ro watay — kely.
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 Jesus aguely:
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 Ilâpygueduo myani Satanás, Jesus nhadyly Jerusalémram. Deus ety nhangakuedaji sanipyryem aguely:
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 Mâdyâwâpyra ise âmâ. Warâ mawânrâ iwenibyem Deus itaumbyry awo wâgâ:
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 Âihugueduo, awâse lelâ tâmarygue,
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 Aituo myani Jesus eyam aguely:
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Warâ myani Satanás aguely, Jesus Deus aguehobyry nhakadoem wâne. Satanás aguehobyry ara anipyra olâ myani Jesus. Aituo myani Satanás, Jesus nhodokely. Âdara kuru Jesus Deus aguehobyry nhakadoem adiendyly xutuze wao.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Jesus odopâdyly myani Galiléia yan-yam. Eagâlâ myani Deus Ispiritury. Idânârâ mârâ âji anakâ myani Jesus egary indadylymo.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Deus wâgâ mykâinane âzenomedâolymo, âtâ judeu domodo âtâdyguyho odakâ. Koendâ lelâ myani Jesus wâgâ aguelymo:
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Târâpa Jesus âxiguely. Tânamadobyry Nazaréram idâly. Tâzekobyzegueho oday myani tâzewenry ara âtâ tâdâtâdyguyho odaji idâly. Târâ tawyly ume, saudyly myani Deus itaumbyry kaynâ kehoem tintain-hoem.
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 Aituo pape ituwymby imâsedo âduduoly, Isaías inweniby. Iweâpa Deus itaumbyry egatuimbyry myakâwândy mâkâ. Warâ kelydâ lelâ myani Jesus pape ituwymby nhawynkely:
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 “Kywymâry Deus Tyispiritury ingonodyly yam.
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 ‘Iweâma ise Deus tynynonro modo nhemakely’ keze ugononi keankâ”
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Tintaimbygueduo, Jesus pape imâsedo intuwyondyly. Târâ âtâ tâdâtâdyguyho oday tâwaneinram nhuduondyly, ekadyly. Idânârâ tonlo modo toenzepa myani Jesus nhesedylymo.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 Aituo myani Jesus aguely:
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 Idânârâ tonlo modo aguely myani:
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 Aituo Jesus aguely:
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 Unâ egatuim ipemugudoram kuru tâinwântuneba; âkelo kulâ einwânni. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato.
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 — Saguhoem Deus tynynâ aguewâni modo eon-honru tuduze myakâwândy adyesenry modo anhetomoem, Israelita keba modo nhemawyadâdomoem. Elias ume toenzepa myakâwândy tarâ Israeldâ pypâbyry modo. Typynigueba tawylygue âsenagazeni modo, três anos e meio kopâ nihugueba awylygue, âdy âpa ezay ago nipyra awylygue, toenzepa myakâwândy pypâ israelita modo typyniguenry.
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 Deus olâmy Elias igonomâ Sarepta donro pypâ emawyadâze. Israelita keba myakâwândy mâkâ, Sidom eynynonro. Deus eon-honrugue myakâwândy Elias mâkâ pekodo ipyniry aguipaombyry agui nhenehonly, kopâ ihugueondyly nhotoem. Pypâ israelita xurâem myara aniempyra myakâwândy Elias.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 Toenzepa lâpylâ myakâwândy tâdâjimituguelygue tâwânuneim modo tarâ Israeldâ, Eliseu ume. Deus olâ myakâwândy Eliseu eon-honru nudupa akaemo kua nhetoem. Sodadu domodo iwymâry Naamã keho kua iese lelâ ingonodyly, israelita keba myakâwândy mâkâ, Síria donro — kely Jesus.
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 Awârâ tindatuo, toenzepa iewiâpadylymo, judeu keba modo lelâ Deus nhemawyadâguyly kely tindatuo.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 Aituo myani sautaynlymo. Sautybyem Jesus nhawâdylymo. Xidadâ odaypa nhadylymo. Iwy iay myani mârâ xidadâ ejiku. Awylygue iwy angataji nhadylymo. Târâpa igonose kelymo ihuguely, iguely itoem.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 Âdaniepyramo olâ. Aituo Jesus kurâ domodo duakâ kehoem sakadyly.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Aituo myani Jesus idâly, Galiléia eynynonro xidadâ Cafarnaumram. Târâ myani kurâdo nhenomedâdyly tâzekobyzegueho oday.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 Arâ nhenomedâdyly tindatuo myani toenzepa kehoem kurâdo âsewânilymo. Aguelymo:
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Tâlâ myani târâ âtâ tâdâtâdyguyho oday uguondo kadopâgue taseim. Uguondo oday myani kadopâ adaenkely Jesusram:
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 — Xina kâdynanâdâ. Tutuze urâ koendâ kehoem ânguy mawyly, Jesus Nazaré donro! Xina eon-honru etyze âetyby mawyly, tutuze urâ. Inakanhe amitaymba âmâ; Deus ingonotyby âmâ warâ — kely uguondo kadopâgue taseim; uguondo keba olâ agueim, kadopâ.
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 Ton-honre kehoem Jesus aguely mâkâ uguondo odano kadopâram:
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 Idânârâ etaynrimbyry modo âsewânilymo. Âjigue aguelymo:
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 Inepa kehoem Galiléia eynynonro modo Jesus egary indadylymo.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Ilâpyryem myani Jesus egasely âtâ tâdâtâdyguyho odaypa. Simão Pedro etyram idâly. Simão imenhudu toenzepa myani iaturu. Jesus egawândyly tientuo, tonlo modo eyam aguely:
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 Aituo myani eydâ atoram idâly. Saintybyem eatado XYDYK idyly. Aituo aguely ton-honre kehoem, mâkâ tyatureba itoem.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Xixi egawâmpygueduo, idânârâ tonlo tâwânuneim modo Jesusram adaholymo. Mârâgue lelâba tâwânuneim modo myani nhakylymo. Aituo myani Jesus akaemo nhangahu onwa tâmary nhedyly, kua itomoem.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Kadopâgue taseim modope myani akaemo duay. Jesusram tâjiânkyoduo, tadaenkeze kehoem kurâdo odaypa adâkewâdyly:
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Emetybyem myani xidadâ odaypa Jesus egasely. Âji âdy peba atoram idâly. Toenzepa kurâdo Jesus xuize awyly. Tiontuo myani aguelymo:
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 Jesus olâ aguely:
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 Tâdâtâdyguyho modo odakâ mykâinane Deus xunârybyry nhegatuly idânârâ âji judeu domodope ato ara.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.