Atos 19

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Apolo, Corintodâ awyly ume myani Paulo Efesoram idâly; vale de Cayster einkâ myani idâly. Efesoram saintybyem myani Jesus eynynonro modo agâ oxiodyly.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Aituo myani nhapâiguelymo:
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Aituo myani Paulo aguely:
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Aituo myani Paulo aguely:
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Paulo aguely tindapygueduo, batiza âieholymo myani Pymâ Jesus tâinwânse tawylymo tienehon-homoem.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Paulo nhangahumo onwa tâmary nhedyly myani. Aituo Deus Ispiritury nhonwamo âewyly. Tâjitanru âkelo Deus Ispiriturydâba âenigue âjitainlymo. Deus itaumbyry nhegatulymo.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Doze uguondo modo lelâ myani mârâ ume tonlo modo.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Azagâ tokalâ warâ nunâ ara lelâ myani Paulo idâzeseze awyly judeu domodo âtâdyguyho odaji. Tyanepa myani Jesus wâgâ âtunâguedylymo. Pauloram adapâigueolymo, in-hogulymo warâ myani.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Tâlâ myani Paulo aguely idani modo ewy tâeganeim modo aguely tyeinwândysebaom modo warâ. “Jesus kieinwântuo lelâ Deus eydâ atoam kytâly” Paulo kelygue myani idânârâ kurâ domodo enanaym Paulo nhunâguedylymo.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Azagâ anos myani Paulo târâ Ásia eynynâ Pymâ Jesus wâgâ unâ egatuzeze awyly. Toenzepa myani judeu domodo, judeu keba modo warâ idaseze awylymo.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Deus eon-honrugue myani Paulo ânguy anhetânry modo kehoem anhedyly.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Tâwânuneim modo, kadopâbeom modo warâ Paulo tukobizehobyry nhyguyho atay, ety iwogonro ewano atay warâ MÂʼ nhedylymo watay, kua tâiehozemo myani Deus eon-honrugue.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Judeu domodo ewy kadopâ nhânkyrim modope lâpylâ myani. Myarâ, myarâ warâ myani kadopâ nhânkyze adakobâdylymo. Pymâ Jesus neinwâmpyra tawylymo umelâ, Jesus eon-honrugue aise kelymo, Paulo aito ara. Warâ myani kadopâ modoram aguelymo:
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Ceva imeom myani akaemo sete uguondo modo arâ aini. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry myani akaemo nhunwym. Alâ myani kadopâram aguelymo:
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Warâ olâ myani kadopâ aguely eyanmo:
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Aituo mâkâ uguondo kadopâbeom nhonwamo adamely. Ton-honre kehoem nhapiogulymo. Etymo nhaunguewâdyly. Toenzepa kehoem âdyolymo. Awylygue tâunkeze, etymo sauguewâtybyem warâ kehoem mârâ âtâ odayba âwiendylymo.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Idânârâ kehoem tonlo Éfeso donro modo nhutulymo Ceva imeom aietobyry. Judeu domodo, judeu keba modo warâ awârâ egary indadylymo. Aituo âseanedylymo. Pymâ Jesus toenzepa ton-honreim awyly wâgâ lelâ aguelymo.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Toenzepa Jesus einwânni modo tâtâzemo myani tâdâtâdyguyhoam. Jesus eynynonroem tâidyly iraynâ inakanhe adâitobyry noempyramo myani. Tâzenanaynlâ myani âkadulymo.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Toenzepa kuenwenwâni modo, âmeodo modo warâ Jesus eynynonroem tâisemo myani. Jesus tyeinwântuo myani tywapery modo nhenewylymo, kurâ domodo kua tientomoem, tiengamehomoem warâ tâsenomedâdobyry. Tâzenanaynlâ myani mârâ pape nhaduândylymo, kuenwenriempa, âmeodoempa warâ itybyem tawyly tienehon-homoem. Tâwâenseim mârâ pape; nhapâgueduomo, cinquenta mil moeda pratagueto tâise tyaduânseba watay ebyry nhuduly.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Arâ myani unâ Jesus wâgâ toenzepa âji mododâ âzegatuoly. Deus eon-honrugue, toenzepa myani kurâ domodo Jesus nheinwândyly.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Ilâpygueduo myani Paulo tyangahu oday xunâzely:
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Tâtâly iraynâ olâ Timóteo, Erasto warâ saguhoem kuru Macedoniaram ingonokyly. Jesus wâgâ enomedâni lâpylâ myani akaemo. Mâkâ kuru olâ myani iweâpa Ásia eynynâ awyly.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 “Jesus kieinwântuo lelâ, Deus eydâ atoram kytâly” Paulo keduo myani Éfeso donro modo iewiâpadylymo Jesus einwânni modo agâ. Tyewiâkygue, toenzepa myani âtâ anaym koendâpa nhenehonlymo. “Deus eydâ atoram kalehoim einwânni modo” kelygue myani Jesus einwânni modo nhezetâdylymo.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Uguondo Demétrio kehobe myani târâ. Tydeusary Diana ety ekudo imeimbyry metalgueto xygani myani mâkâ. Mârâ vende tientuo, toenzepa myani dinheru nhemakely, emawyadâni modo lâpylâ warâ.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Aituo myani idânârâ tagâ tâwanuneim modo ingâsedyly, Diana ety ekudo imeimbyry metalgueto xygataynrim modo lâpylâ warâ ingâsedyly. Eyanmo aguely:
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Âdaidyly awyly tutuze âmaemo, Paulo Jesus wâgâ agueduo. Aguely tydaselâ âmaemo. “Deus kuru mâkeba awâkâ uguondo modo kulâ nhygatyby; tohoguezeim mâkeba tâise awârâ metalgueto, segueto warâ” tâkeze inanry Paulo. Taunlo modo ewy aguidope aguely neinwândâ. Aituo deusa Diana einwândyly inmolymo. Xirâ âtâ anano modo lelâba keankâ kurâdo, Ásia eynynonro modo warâ, Paulo aguely idataynrim modo. Kiyngatyby modo einwândyly inmolymo keankâ.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Koendâpa ise enra awârâ kurâem. Alâ awârâ aisezedyly-ro watay, tâwanepa ise kydaze. Dinheru kienmakeba ise. Tynrenseba ise awârâ âtâ, Diana ety. “Ekudyby modo xina nanâpyra ise” keze kurâdo. Taunlo modo aguely-ro watay, idânârâ Ásia eynynonro modo agueze lâpylâ. Awârâ lelâba-ro warâ, Deusa Diana kieinwânkyly ânguy ize inkâba ise, neinwântaymba ise warâ — kely myani Demétrio.
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Demétrio aguely tindatuo myani kurâdo iewiâpadaynly. Adaenkewâdylymo:
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Idânârâ kehoem myani adaenkelymo ton-honre kehoem. Saenlumo tindatuo myani toenzepa kurâdo âtâdyguylymo mârâ âtâ anano modo ara. Âdakulâmo myani, saenlumo, okonodylymo warâ, inakanhemo lelâlâ myani. Gaio, Aristarco warâ nhawâdylymo, Macedônia donro, Paulo agâ Efesoram âetyby modo. Mârâ âtâ imeâgâkeba kurâdo âtâdyguyhobyryam tuxize nhadylymo.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Tagonrodo sawâtobyry tiuntuduo myani Paulo mâkâ lelâlâ tâgawândyse idyly, kurâdo agâ agueze. Jesus einwânni modo olâ myani warâ eyam aguelymo:
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Pymâ Ásia eynynonro modo ewy Efesoam âetaymby modo, tataen-homo Pauloram tytaumbyry ingonodylymo myani:
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Toenzepa myani kurâdo saenlunu, okonodylymo warâ. Âikâ, âikâ warâ taenluem aguelymo. Agui myani akaemo ewy âdaituo târâ âtâdyguybyem tawyly xutudânry.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Judeu tonlo modo ewy tyangahu oday aguelymo:
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Judeu mâkâ awyly tiuntuduo myani on-hoam lelâ adaenkelymo ton-honre kehoem:
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Aituo myani mârâ âtâ anary iwymâry emary, koendâ kehoem kurâdo MYK alelâ itomoem aguely. Aituo eyanmo aguely:
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Idânârâ tâdutuoze kykewâdyly kulâ keba awyly. Awylygue MYK alelâ itaungâ. Tadahulizeba itaungâ. Âdy koendâ kiuntuba kulâ aguientaymba kine.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Asaemo azagâ uguondo modo xarâ menetaimo. Âdy nemagazedaymba asaemo deusa ety oday. Eyam inakanhe kulâ aguepamo gâlâ warâ.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 Demétrio, emawyadâni modo warâ iwâgâ adâkehobe-ro watay, pymâ modoram agueze nâtâmo. Aitoem mawânkâ pymâ awârâgue tâwaneimpe awyly. Tâtâdyguyho saintuo lelâ âtâdyguylymo awyly tutuzelâ olâ âmaemo.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 — Eagonro unâ amyguedyse âmaemo-ro watay olâ, tâwâlâ kurâ domodo âtâdyguyhoam aguewâtaunda, pymâ kuru Roma donro aguehobyry aralâ.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Tarâ aityby modo, Pymâ Roma donro nhutuly-ro watay, toenzepa tâise kagâ iewiâky. “Âdaituoka madahulilymo, aenlumo warâ? Âdaituoba kulâ tâzewentâdyly myguelymo! Auguehobyry keankâ mankaguylymo” keze. Âdara kin-hoguba ise kurâ — kely myani pymâ emary.
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Adâkebygueduo, âtâdyguywâdyby modo etyram ingonotaynly.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.