Mateus 26
Bakairí NT (BKQ_WBT) vs AAI
1 Waunroem aini modogue xina tienomedâbygueduo, Jesus xinaram agueondyly:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 — Tutuzelâ âmaemo, kopaelâgâbygueduo kâtyry Páscoa awyly, kydamudo Egitodâba âsemaguehomobyry etyry. Yizepaom modo yawânehonzemo, kruz onwa yakâjien-honzemo yiguehoem warâ. Warâ ise ayedylymo urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby — kely xinaram.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Aguehobyry ara kehoem aidyly. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, kywymâry modo warâ Caifás ety imâsedo oday myani âtâdyguylymo. Caifás ani kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Âjigue aguelymo myani, âdara Jesus tientadânehonly, tyâen-honly warâ wâgâ. Kurâ domodo nhutudyzebamo olâ myani. Aituo myani aguelymo:
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 — Koendâpa ise enra âty ume sawâdyly. Toenzepa ise kurâdo âzetygueni modo. Jesus etadâdobyry egary indadylymo watay, kagâ iewiâpazemo, âjitoguyzemo warâ — kelymo wâne myani.
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Jesus agâ xina idâondyly âtâ anary Betanianra. Târâ tatay xina idâly Simão tâjimituguelygue tâwâneimpyry etyram.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Xina âwinduadyly ume, pekodo Jesus iopaji saindyly. Alabastrogue uriza etary xygatybygue tâmase; uriza tâwâenseim nardogue tumyke ani mârâ. Uriza tyânrângueim nhapâdyly Jesus nhangahu onwa.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Pekodo uriza nhapâdyly tientuo aidyly xina nehoguebyra. Aituo âjigue xina aguely: — Etaungâ! Awâkâ pekodo uriza tâwâenseim alâ kulâ nhumedyly!
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Awârâ uriza vende iedylylâ-ro watay, toenzepa tâise idinherugu. Koendâ tâise vende nhedyly, âdy pebaom modoram dinheru tiunduhoem — xina kely.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Xina aguely xuturimbyryem olâ Jesus. Aituo xinaram aguely: — Arâ adâkezeba itaungâ merâ pekodoram. Âwankuem kâietaundâ warâ. Koendonro merâ urâem anhekyly.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Aunlolâ ise âdy pebaom modope awyly mâenmawyadâdomoem. Urâ olâ ise âdiempa kulâ agâmo wawyly.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Wonwa uriza tyânrângueim niapâdai, yigueduo, ieguepybyry etadâdo odaji ietoem, wondyly ara.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Merâ anhetyby ânguy nenanânehonwâbyra ise. Âdykâlâ unâ koendonro egatuly watay, tânanâguezeinlâ ise merâ aitobyry. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely Jesus.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Aituo Jesus eynynonroem ityby ewy Judas xidadâ Queriote donro idâly kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydoram, Jesus wâgâ agueze.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Aituo myani Judas aguely: — Âdaraka ise iepywadylymo, Jesus âyanmo kâengameduo? — kely. — Trinta moedas pratague ise ipywadyly. Anra — kelymo myani. Aituo Judas dinheru nhemakely.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Ilâpygueduo Judas âdara Jesus tiengamely awyly wâgâ âpaunzedyly.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Pão ioliho pebaom etyguedo adaguly ume Jesusram xina aguely: — Âdykâka ise pyni iwâkuru xina anhenehondyze mawyly, xirâ Páscoa ume kydawinduatoem? — xina kely.
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Jesus in-hoguly: — Jerusalémdâ ise kydâwinduadyly. Idâwâtaungâ wao myarâ. Mâkâ uguondo auguehobyry agâ oxioze âmaemo. “ ‘Alâ enra iweâma’ keanryze Konomedâni. Itydâ ise tynynonro modo agâ Páscoa nhetyguedyly, âwinduadyly warâ” kewâtaunda eyam — kely Jesus.
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Jesus aguehobyry ara aidylymo. Pyni modo adyenehonzemo myani, Páscoa xina nhetyguedoem.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Iguampygueduo xina myarâ idâly Jesus agâ. Xina ekadyly tâwinduatoem.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Xina âwinduatay Jesus aguely xinaram: — Idataungâ wao. Tokalâ âmaemo ewy ise yizepanro modoram iegamerim — kely.
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Jesus agueduo xina itynwandyly. Mâkâ, mâkâ warâ xina aguely: — Urâ mâkeba ise igamenri, Konomedâni! — xina kely.
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Aituo Jesus aguely: — Âmaemo ewylâ olâ ise iegamerim, yagâ pão edawynrim modo ewylâ.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Deus itaumbyry egatuwâni modo iweniwânmy ywâgâ: “Uguondo Kaynâpa Âetyby âdyoze” kely myakâwâm inwenilymo. Aguehomobyry ara ise awidyly. Toenzepa âsenagazeze olâ yizepanro modo emaxi iegamerimbyry. Niazepa wânkâ nidyse! — kely.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Aituo egamenrianlâ adapâigueoly, Judasram: — Yanlâ amyguely watay, Ienomedâni. Urâ mâkeba ise igamenri — kely. Aituo Jesus in-hoguly: Mâkadulylâ awârâ — kely.
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Tâwinduatay Jesus pão nhanâdyly. Deusram aguely: — Koendonro âmâ, Pabai, xirâ pão mâundulygue — kely. Aguenripyryem pão nhepajiwâdyly. Mâkânra, mâkânra warâ nhuduly. Aguely xinaram: — Sawâtaungâ. Edawynwâtaungâ. Xirâ pão kâempajiwâdyby, wodolâ xirâ — kely.
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Ilâpyryem kopu vinhugue taseim tâmaxi nhedyly. Deusram aguely: — Koendonro âmâ, Pabai, xirâ vinhu mâundulygue — kely. Aguenripyryem, mâkânra, mâkânra warâ nhuduly, xina nhenyhoem. Aituo aguely xinaram: — Enywâdaungâ idânârâ âmaemo.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Unulâ xirâ. Tâunkeze ise yiguely, toenzepa kurâdo emakeze, inakanhe aitomobyry xygakeze. “Ynynonro modo emakeze urâ” Deus kehobyry mawânrâ. Awylygue ise unu tyapâze yigueduo, iwelo tâdâsemaguehobe Deus nhedyly.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Xirâ pygueduo, Páscoa kâentyguedombyra, vinhu kâenyombyra warâ wao ise urâ agâmo, Pabai Deus eynynonro modo myarâ pymâem atoram saindylymo ara. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely Jesus.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Âty âwanikebygueduo, xina igâtudyly Deus tionmaendoem. Igâtudybyem xina idâly iwy Se Oliveira Ekaram.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Jesus aguely xinaram: — Xirâ kopae idânârâ âwiense âmaemo. Wodokeze âmaemo. Deus itaumbyry sawo wâgâ iwenibyem: “Kaneru sodo xyâduo, idânârâ eguy modo adapâeguyze” kewânmy Deus. Arâ ise ayedylymo.
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Yigueduo, kurâem itonze olâ urâ. Kurâem witombygueduo, âwaynâmolâ ise udâly Galileiaram — kely.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Agueduo myani Pedro aguely: — Tâwâlâ wâne ise idânârâ odokelymo. Urâ olâ ise odokeba — kely.
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Jesus olâ warâ eyam aguely: — Xirâ kopae, aukuma igâtudyly iraynâ, azagâ tokalâ warâ ise “Jesus kâuntuwâbyra urâ” myguely. Xirâ mâuntudyze wato kuru — kely.
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Pedro olâ agueondyly lelâ: — “Jesus kâuntuwâbyra urâ” uguewâpyra ise urâ. Tâwâlâ ise agâlâ yâlymo. “Jesus kâuntuwâbyra urâ” uguepa olâ ise urâ — kely. Idânârâ xina Jesus eynynonro modo aguely: — “Jesus kâuntuwâbyra urâ” xina kepa lâpylâ ise — xina kely.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Xina saindyly âji Getsemaniram. Myarâ saintybyem Jesus xinaram aguely: — Tarâlâ wao itaungâ, ikadaungâ warâ, Deus agâ agueze udâday — kely.
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Adâkebygueduo, Jesus Pedroram, azagâ Zebedeu imeombyryram warâ aguely: — Yagâ âetaungâ; akaemo modo lelâ ise taunlo — kely. Aituo eagâ idâlymo iwague nekâ. Târâ myani toenzepa kehoem Jesus itywandyly.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Aituo myani aguely eyanmo: — Toenzepa enra ytynru, yigueho ara kehoem. Tarâlâ wao itaungâ. Tykyzeba olâ itaungâ, ynynâ Deus agâ amyguehomoem — kely.
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Âdiempa waunroem idâly myani. Târâ myani âzeguhoam idyly, Deus agâ adâkehoem: — Pabai, toenzepa kuru kâsenagazedyly warâ izepa wâne urâ. Ize wato araba olâ aidyse wawyly, ize mato aralâ — kely myani.
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Deus agâ agueypyem myani, Pedro, Tiago, João warâ âxiân-hobyryram idâly, xykylymo ume. Xuagueânimopyryem myani aguely Pedroam: — Âmâ, agonrodo warâ âykylymo enra. Âdiempalâ ynynâ Deus agâ amyguehomoem âykyba mitomoem nudupa kuru? — kely. Aituo eyanmo aguely:
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 — Nhaum, xuagueypyem lelâ itaungâ, inanaynmolâ warâ. Satanás umohomoem aienehonze keze. Deusram ekadaungâ, Satanás ize ato amânhepyra mitomoem. Deus eon-honru peba kulâ yagâ tâdâsenagazedyly mâenmaenwâbyra ise âmaemo, yagâ mâsenagazedyze mawylymo umelâ — kely myani Jesus.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Jesus idâondyly âdiempa waunroem, Deus agâ agueonse: — Pabai, idânârâ adyese âmâ. Toenzepa kuru kâsenagazedyly warâ izepa wâne urâ. Ize wato araba olâ aidyse wawyly, ize mato aralâ — kely.
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Ilâpyryem myani odopâdondyly Pedro, Tiago, João warâ eydâ atoram. Xykyondybymoem awyly nhedyly. Toenzepa myani xuedunumo, xuagueypyem lelâ itomoem nudupa.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Jesus târâpa âxigueondyly. Deus agâ agueonse idâly. Alâpylâ myani agueondyly: — Pabai, idânârâ adyese âmâ. Toenzepa kuru kâsenagazedyly warâ izepa wâne urâ. Ize wato araba olâ aidyse wawyly, ize mato aralâ — kely.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Ilâpyryem Jesus eagâ idâypy modo warâ odopâdylymo xina eydâ atoram. Xinaram Jesus aguely: — Âykylymo kulâ enra. Inuzeba lelâ mataunaze, Deus agâ amyguehomoem. Alâ! Iweâ lelâlâ yizepaom modo emaxi âduduoze urâ.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Autaungâ. Inoro, eagâmo kydoxioda. Etaungâ! Awâkâlâ iegamerim saindyly — kely.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Jesus aguely ume Judas saindyly. Jesus eynynonrolâ kâinane mâkâ. Toenzepa kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo ingonotaymby modo, kywymârydo ingonotaymby modo warâ Judas agâ saindylymo. Espadague, segue warâ tâmatune kehoem saindylymo, Jesus sawâse.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Taindylymo umelâ myani Judas eyanmo aguely: — Uguondo konhonuguguyly, mâkâlâ ise mâkâ, Jesuslâ. Tâwâlâ ise manwâdylymo — kely.
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Aituo Judas saindyly Jesus iopaji, aguely: — Âdapalâ wâne, Pymâ? — kely. — Âdainkâba urâ — kely Jesus. Aguenripyryem Jesus iwaparydâ nhonugudyly; tataen-ho agâ adâito ara nhedaenkuly.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Jesus eyam aguely: — Yataen-ho, inepa aiese mâetobyry aiekâ — kely. Aituo Judas agâ idâwâtyby modo Jesus nhawâdylymo, nhemakâjilymo warâ.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Xina ewy tydahoru imâsedo ety odayba tâtyze ani. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru agâ tâwaneim iwantazagâmâ.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Aituo eyam Jesus aguely: — Adâiseba ikâ. Âdahoru ekanâgâ. Tutuzelâ âmâ, “Espadague âseguebyby, espadaguelâ ise âdyoly” kely.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Kâsemaguehoem âmâ, uguewâpyra urâ. Pabairam tâise kâenkadyly kâsemaguehoem. Inepa tâise toenzepa kehoem anju domodo ingonodyly iemakeze.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Deus itaumbyry awo wâgâ inwenibyem olâ ara âsenagazeniem wawyly. Anju domodo kâingâsedyly watay, iwenihobyry aguehobyry araba ise awidyly — kely Jesus mâkâ aienibyryam.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Ilâ ume Jesus aguely kurâdo tawâse idâypy modoram: — Espadague, segue warâ tâmase kehoem yawâse mâewylymo, tâmagazeim urâ-ro waunlo ara. Yawâtomo tuduzelâ keankâ saguhoem, kyâho pebalâ. Kopaelâgâembaba keankâ Deus ety idaseray, agâmo agueze wawyly. Târâlâ yawâpyra olâ mataunaguynre. Yawâto odayba awylygue keankâ ilâenlâ yawâpyra mawylymo. Tâwâlâ yawâtaungâ lelâ, âdaitybyemba wawyly umelâ.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Arâlâma Deus itaumbyry egatuwâni modo ywâgâ inwenibyem awyly Deus itaumbyry awo wâgâ — kely Jesus. Jesus sawâtuo, idânârâ xina eagonropyry modo nhodokely. Xina âwiendyly.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Ilâpygueduo Jesus nhadylymo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru Caifás etyram. Idânârâ pymâ tynruneim modo târâ âtâdyguybyem awylymo. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydobe, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâmo myani târâ, idânârâ uguondo modo tynrenseim modope warâ.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Myarâ idâdaymo myani âgânâ kehoem Pedro idâly, Caifás ety idaseraji. Tâgawânse, tâkaze warâ myani akaemo guarda domodo agâ, âdara Jesus nhedylymo tientoem.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, kywymâry modo, kurutaynrim modo warâ, âdara Jesus tienwentâdo wâgâ aguelymo myani. Mâkâ wâgâ âdalâ kulâ aguenri nhuinlymo warâ, âdy wâgâ tiân-homo awyly tiuntuhomoem.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Akaemo pymâ domodoem olâ myani âdy ewentâdo peba, iwâgâ aguewâni modo kewâdyly kulâ awylygue. Ilâpyryem myani azagâ uguondo saindyly pymâdo enadoram. Jesus ewentâze kewâdylymo kulâ olâ myani.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Warâ aguelymo: — Jesus aguehobyry tindatyby ise xina nhegatuly. “Deus ety sakalagueze urâ. Azagâemedyly idyly ara saunâtonze olâ urâ” kely, xina nidadâ — kelymo myani, Jesus tienwentâdomoem.
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Aguelymo idanipyryem, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru saudyly. Jesus nhapâiguely: — Âwâgâ aguelymo midatailâ. Âkealâ, âkealâba iwentâdomo awyly ise amygueho? Âdamyguepaka ise âmâ mâsemaguehoem? — kely.
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Âdakepa olâ myani Jesus tâsemaguehoem. Aituo myani kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru nhapâigueondyly: — Messiaslâka âmâ, Deus Ingonotyby? Deus iguedânry imerylâka âmâ? Âkealâ xinaram mâengatuba âmâ-ro watay, âsenagazeze âmâ — kely.
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Aituo Jesus in-hoguly: — Mâkâlâ urâ, amygueho aralâ. Xirâpygueduo ekadybyem ise urâ Deus ton-honreim ahoru eynynâ. Eagâ ise pymâem wawyly. Eunu duay ise Deus eydâpa kâewyly. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely Jesus.
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Toenzepa kehoem kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru iewiâpadyly “Deus imerylâ urâ” Jesus kely tindatuo. Tyewiâkygue tâty tywogonrolâ nhaunguely. Pymâdo târâ âtâdyguyby modoram aguely: — Deus nunâguedai merâ Jesus. Deus agâ âzekiba tawylylâ agueho, “Deus imerylâ urâ” keduo. Ânguy kingâsedaymba ise kurâ, ewentâniem. Midataimolâ Deus wâgâ aguely.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Âdara iedylyka inanajimo inakanhe kehobyry wâgâ? — kely. Aituo pymâ domodo aguely: — Uguondo inakai kulâ awâkâ! Xyâly lelâ! — kelymo.
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Agueypyem emydy onwa KUITÚ kelymo, nhapiogulymo warâ. Jesus nhenuahulymo, tiampioguhoem. Sapiogunrimbyryem, aguelymo:
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 — Ânguyka apiogurim? Apiogüimbyry xutugâ, âkealâ kuru Deus Ingonotyby matay — kelymo.
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Jesus pymâdo enado atay, Pedro târâ taseraylâ myani. Pekodo târâ tâwaneim ewy Pedro einkâ sakadyly. Koendâ kehoem enipyryem aguely: — Jesus Galiléia donro eynynonro modo ewylâ âmâ — kely.
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Aituo myani kurâdo enanaym Pedro aguely: — Mâkâ mâkeba urâ! Kâuntuwâbyra urâ awâkâ! Ânguyka awâkâ Jesus, iwâgâ amyguehomo? — kely.
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Agueypyem myani taseraji tâdâwânto iwyantaji Pedro idâly. Eagonro pekodo târâ tâwaneim modo ewy, Pedro tientuo, tydâ iwaguepanro modoram aguely myani: — Jesus Nazaré donro eynynonro ewy awâkâ uguondo — kely.
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Mâkâ pekodo aguely tindatuo myani Pedro agueondyly: — Âdykâ Jesus eynynonroem witaymba urâ. Kâuntuwâbyra urâ awâkâ. Tâwâlâ ise Deus ienagazenehonly, uguewâdyly kulâ-ro watay — kely.
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Ilâpyryem myani uguondo modo ewy Pedro iopaji saindylymo. — Jesus eynynonrolâ âmâ. Tutuze xina, Galiléia donro mawyly, earamolâma amyguely — kelymo.
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Aituo myani Pedro agueondyly: — Mâkâ mâkeba urâ! Kâuntuwâbyra urâ awâkâ uguondo! Tutuze Deus âkealâ auguely awyly. Tâwâlâ ise Deus ienagazenehonly, uguewâdyly kulâ-ro watay — kely. Pedro. Aguely umelâ myani aukuma igâtudyly.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Tindatuo, Pedro Jesus tyam aguehobyry nhenanâguely, “Xirâ kopae, aukuma igâtudyly iraynâ, azagâ tokalâ warâ ise ‘Jesus kâuntuwâbyra urâ’ myguely” kehobyry. Aguehobyry tienanâgueduo myani toenzepa Pedro itynwandyly. Târâpa âxiguely. Tâjityenze kehoem eogumadyly.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.