Mateus 19

Ndose Kɔdɔ Laka, Buku ꞌba Tisaki ni Tɔdɔ to Lömu Laꞌja ꞌBa Yësu Kurïsïtö Ŋere Ze (BEX) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Kina ɔdɔ Yësu kote tiya wa naga nime ꞌdeni tine, na bo kënyï ŋgï di Galilaya kari mï kapa dɔyayi ꞌba Yudayi ame gönyï yöpö ꞌba Yaradene ne.
1 Quando Jesus acabou de proferir estas palavras, deixou a Galileia e foi para o território da Judeia, além do Jordão.
2 Kina tïndï ꞌba bilaka kozi ŋgï gɔ bo, na bo kileŋo ya ma ti rɔkɔꞌɔ naga ŋgï di yayi.
2 Grandes multidões o seguiram, e ele as curou ali.
3 Parosi mɔtɔ ga ako zi bo tiyɔzɔ bo ti akititi, iya te, “Tara ne köꞌdu kiꞌdi odɔ kpamo ŋgï ꞌdɔ bɔ mɔtɔ koga ꞌja ꞌbï ŋgï gɔ lende mɔtɔ ga pili ya?”
3 Alguns fariseus se aproximaram de Jesus e, testando-o, perguntaram: — É lícito ao homem repudiar a sua mulher por qualquer motivo?
4 Yësu ileki dɔmo zïnnï, iya te, “Ïdëkïke dë du di mï buku ꞌba Bɔkoꞌba? Ame kiya te, di bi tisaki mo bɔ ma koꞌba lïjë iꞌdi lïjë rɔ bɔtɔni ni ma ti ꞌja.
4 Jesus respondeu:
5 Kina bo kiya te gɔ köꞌdu nime, ‘Bɔtɔni ti kolɔlɔ di yɔki ꞌbu bo ni ti ma bo, lïjë kari kodɔꞌbɔ rönnï ti ꞌja abo. Kina lïjë kpaki rïyö ꞌdeni rɔ akɔtɔ.’
5 e que disse: “Por isso o homem deixará o seu pai e a sua mãe e se unirá à sua mulher, tornando-se os dois uma só carne”?
6 Lïjë inza kpe rïyö tine ꞌdeni rɔ akɔtɔ. Kina wa ame Bɔkoꞌba kodɔꞌbɔ ꞌdeni rɔ akɔtɔ ne kinza bilaka kebe koza yïmo dë kpe yaga.”
6 De modo que já não são mais dois, porém uma só carne. Portanto, que ninguém separe o que Deus ajuntou.
7 Parosi naga nima ënyï kititi bo, iya te, “Ne gɔ waꞌdi na Musa kiꞌdi köꞌdu mo kiya te ɔdɔ bɔ mɔtɔ koga ꞌja abo ꞌdɔ bo kugu waraga ꞌba tëyï kiꞌdi teyi?”
7 Os fariseus perguntaram: — Então por que Moisés ordenou dar uma carta de divórcio e repudiar a mulher?
8 Yësu iya te, “Musa odɔ kpamo ziye ꞌdɔ kogake ꞌja ꞌbe ga yaga römöyï minyi ꞌbe idari ꞌdeni. Tine ma di bi tisaki mo inza tara.
8 Jesus respondeu:
9 Rɔ ma laka miya ziye, bɔ ame koga ꞌja abo gɔ lende mɔtɔ ꞌberi di gɔ kɔmɔ kolɔlɔ ꞌba töꞌdö ti rɔ ne oꞌdɔ yërï ꞌdeni ɔdɔ bo kebe kari kogbe ꞌja mɔtɔ gbï.”
9 Eu, porém, lhes digo: quem repudiar a sua mulher, não sendo por causa de relações sexuais ilícitas, e casar com outra comete adultério.
10 Kina bɔ kösö gɔ bo ga kititi bo, iya te, “Ne ɔdɔ köꞌdu ꞌba mï löŋgö ꞌja ni ti bɔtɔni na ꞌdeni tara tine, ꞌdɔ bilaka kogbe ꞌja dë kpe ma?”
10 Os discípulos de Jesus disseram: — Se essa é a situação do homem em relação à sua mulher, não convém casar.
11 Yësu ileki dɔmo zïnnï, iya te, “Akiyandi ꞌba töꞌbö kinza togbe ꞌja nime iya rönï dë zi bilaka pili rɔ buru, tine ŋge zi lïjë ame ga Bɔkoꞌba kiꞌdi ꞌdeni zïnnï ne.
11 Jesus, porém, lhes respondeu:
12 Römöyï kɔri ꞌba lende mo ga ëdï ŋbaŋi ame kiꞌdi bilaka këdï koloma kinza togbe ꞌja ne. ꞌBa ya mɔtɔ ga öyö lïjë mɔlo tara. ꞌBa ya mɔtɔ ga bilaka na koꞌdɔ lïjë tara. Kina ya mɔtɔ ga oꞌdɔkɔ ꞌbënnï togbe ꞌja dë gɔ köꞌdu ꞌba ŋere löbu ꞌba Bɔkoꞌba. Kina iꞌdike lïjë ame ga kɔꞌbɔ tutï gɔ akiyandi nime ne, koꞌdɔ ŋgï tara.”
12 Porque há eunucos de nascença; há outros a quem os homens fizeram tais; e há outros que se fizeram eunucos, por causa do Reino dos Céus. Quem é apto para aceitar isto, que aceite.
13 Bilaka mɔtɔ ga oꞌde kole titi kako zi Yësu ꞌdɔ bo kiꞌdi közï bo dönnï, bo koꞌdɔ mötu gɔ lende ꞌbënnï. Tine bɔ kösö gɔ bo ga ota bilaka naga nima.
13 Então trouxeram algumas crianças a Jesus para que ele lhes impusesse as mãos e orasse, mas os discípulos os repreendiam.
14 Kina Yësu kiya te, “Kinza kotake kole titi naga nime dë, olake lïjë kako zö. Römöyï lïjë ame ga kɔzɔ a nime te ne ŋere löbu ꞌba Bɔkoꞌba na rɔ ꞌbënnï.”
14 Jesus, porém, disse:
15 Kina bo kiꞌdi közï bo ŋgï dönnï na bo kiteli ŋgï nduwë di yayi.
15 E, tendo-lhes imposto as mãos, retirou-se dali.
16 Kina bɔ mɔtɔ kako zi Yësu kititi, iya te, “Bɔ kɔmɔ kiyandi, wa ma laka waꞌdi na gɔ moꞌdɔ ꞌdɔ moꞌja dïdï ma ŋburuŋburu?”
16 E eis que alguém, aproximando-se de Jesus, lhe perguntou: — Mestre, que farei de bom para alcançar a vida eterna?
17 Yësu iya te, “Ititi ma gɔ wa ma laka gɔ waꞌdi? Bɔkoꞌba na ŋge kɔtɔ rɔ ma laka. Ɔdɔ koꞌdɔkɔ tëdï ti dïdï ma ŋburuŋburu oro köꞌdu kiꞌdi abo.”
17 Jesus respondeu:
18 Bɔ nima iya te, “Köꞌdu kiꞌdi ma tondo mo ga?”
18 E ele lhe perguntou: — Quais? Jesus respondeu:
19 Kina oro ꞌbu yï ni ti möyï. Kina gbï ɔꞌɔ bilaka lesi lëpï yï mɔtɔ kɔzɔ ame kɔꞌɔ yida röyï ne tara.”
19 honre o seu pai e a sua mãe e ame o seu próximo como você ama a si mesmo.”
20 Yɔbi nima iya te, “Moro köꞌdu kiꞌdi naga nima ꞌdeni mɔlo kpaki rɔ gɔmo. Tine waꞌdi na kola gba zö ꞌdɔ moꞌdɔ?”
20 O jovem disse: — Tudo isso tenho observado. O que me falta ainda?
21 Yësu iya zi bo, iya te, “Ɔdɔ koꞌdɔkɔ ŋgï ꞌdɔ këddï rɔ ma laka kinza a ma kënyë mɔtɔ mïyï ari kugö wa ꞌbï ga me yaga ꞌdɔ koza gïrïsï mo zi bɔ lisa. Kina ti këddï ŋgï ti wa rɔ mbëmbë mï dɔyayi ꞌba mïtɔrɔ. Kina ti ꞌdɔ kako kösö gɔma.”
21 Jesus respondeu:
22 Kina ɔdɔ yɔbi tönë kuwö lende nima ꞌdeni tara tine, bo ënyï abo ŋgï kari ti meri, römöyï bo bɔ wa mbëmbë na.
22 Mas o jovem, ouvindo esta palavra, retirou-se triste, porque era dono de muitas propriedades.
23 Kina Yësu kebe tiya mo zi bɔ kösö gɔ bo ga, bo iya te, “Rɔ ma laka miya ziye, ti këdï rɔ gomɔ zi bɔ wa gɔ kɔdɔ mï ŋere löbu ꞌba Bɔkoꞌba.
23 Então Jesus disse aos seus discípulos:
24 Kina me mëdï mileki gbï miya gɔmo ziye, tɔdɔ mï ŋere löbu ꞌba Bɔkoꞌba ti këdï rɔ ma kitigɔ zi bɔ wa ni kɔzɔ tɔdɔ ꞌba gamele di bi gböŋö ꞌba bïcï libira tara.”
24 E ainda lhes digo que é mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus.
25 Kina ɔdɔ bɔ kösö gɔ bo ga kuwö lende nime ꞌdeni te tine, lende mo igayi lïjë ŋgï sowa. Kina lïjë kebe tititi mo, iya te, “Tine yë na ti kɔmɔ ti di mï tölë ya?”
25 Ouvindo isto, os discípulos ficaram muito admirados e perguntaram: — Sendo assim, quem pode ser salvo?
26 Yësu oŋgɔ bi dönnï, iya te, “Wa nime bilaka lesi ɔꞌbɔ dë toꞌdɔ mo, tine Bɔkoꞌba na kɔꞌbɔ toꞌdɔ wa pili.”
26 Jesus, olhando para eles, disse:
27 Kina Pïtörö kënyï kileki dɔmo, iya te, “Oŋgɔ te, ne ze ꞌbeze nime dola wa pili ꞌdeni dösö göyï. Tine waꞌdi na ti doꞌja di gɔmo?”
27 Então Pedro, tomando a palavra, disse: — Eis que nós deixamos tudo e seguimos o senhor; que será, pois, de nós?
28 Yësu ileki dɔmo zïnnï, iya te, “Kina me ziye ꞌdɔ kikalike laka, ɔdɔ kole ꞌba bilaka lesi kari koloma ꞌdeni dɔ kïtï ma dɔ kiteli abo mï dɔliŋɔ ma kileŋo rɔ ma laꞌja nime tine, kpe bɔ kösö gɔma ma ꞌbutë dɔmorïyö naga nime ti kolomake ꞌdeni gbï dɔ kïtï rɔ löbu dɔ kpa gɔli ma ꞌbutë dɔmorïyö ꞌba Yisarele.
28 Jesus lhes respondeu:
29 Kina ti lïjë ame ga pili kola liŋɔ ala löndö ala lëmï ala ꞌbu ni ti ma ala kole ala nyaka gɔ lende ma ne, ti koꞌja ꞌdeni ŋgï rɔ mbëmbë kebe dɔ ame ga lïjë kola ne. Kina lïjë ti koꞌja kpa közïmo ꞌdeni ŋgï rɔ dïdï ma ŋburuŋburu.
29 E todo aquele que tiver deixado casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou campos, por causa do meu nome, receberá muitas vezes mais e herdará a vida eterna.
30 Tine ame ga rɔ löbu ne ti kileki ꞌdeni titiyi. Kina ame ga titiyi ne ti këdï ꞌdeni ŋgï rɔ löbu.”
30 Porém muitos primeiros serão últimos; e os últimos serão primeiros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.