Atos 22

U̶mʉreco pacʉ wederique (BAONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 —Yʉ yaarã, yʉ pacʉa ca nii cojorã, ñañarije ca tiitigʉ yʉ ca niirijere mʉja ca majipere biro ĩigʉ, yʉ yee maquẽre mʉjare yʉ ca wederijere tʉoya —ĩiwi.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Arameo wederique mena cʉ̃ ca wedero tʉorã, bʉaro jañuro wederi méé tʉowa. O biro ĩi nʉnʉa waawi Pablo:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 —Yʉa, judío bojocʉ, Cilicia yepare, Tarso ca wãme cʉtiri macã ca baʉaricʉ yʉ nii. To biro bii pacagʉ, ati macã ca majaricʉ yʉ nii. Gamaliel cʉ̃ ca buero mena mani ñicʉ̃ jãa cʉ̃ja ca doti cũurique ca niirore biro bue, ñucã yʉ yeri yʉ ca cati tʉgoeñarije niipetiropʉ mena Ʉmʉreco Pacʉre yʉ tii nʉcʉ̃ bʉowʉ, mecʉ̃rire mʉja ca tii niirore birora.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Yʉa, ate Wãma Maa maquẽre ca tʉo nʉnʉjeerãre nʉnʉri, yʉ jĩacãrucuwʉ; ʉmʉare, nomiare, ñeeri, tia cũurica wiipʉ cʉ̃jare yʉ tia cũurucuwʉ.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Paia wiogʉ, judíos're ca jʉo niirã niipetirãpʉra atere majicuma. Cʉ̃jara mani yaarã judíos Damasco ca niirãre ñee doti cojorã, cʉ̃ja ca doti cojori pũurore yʉre tiicojowa. Toopʉ yʉ waawʉ, Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeerãre amagʉ waagʉ, ano Jerusalén'pʉ cʉ̃jare ñee doori, ñañaro cʉ̃jare cʉ̃ja ca tiipere biro ĩigʉ.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 ”Maapʉ yʉ ca waa nʉnʉa waaro, jotoa decomacã muipũ cʉ̃ ca niiro Damasco ea nʉnʉa waagʉ yʉ ca biirora, ca niiro tʉjarora, ʉmʉreco maquẽ ca boerije yʉ wejare boe ñaacũmu eawʉ.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 To biro ca biiro, yepapʉ ñaacũmu waagʉ, o biro yʉre ca ĩirijere yʉ tʉowʉ: “¡Saulo! ¡Saulo! ¿Ñee tiigʉ yʉre mʉ nʉnʉti?” ca ĩirijere.
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 To biro ca ĩiro tʉo, “¿Wiogʉ, ñiru mʉ niiti?” yʉ ĩi jãiñawʉ. Cʉ̃ pea, “Yʉa Jesús, Nazaret macʉ̃, ñañaro mʉ ca tiirʉga nʉnʉjeegʉra yʉ nii,” yʉre ĩiwi.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Yʉre ca bapa cʉti waaricarã cãa, ca boe ajiyaarijere ĩawa. Biirãpʉa yʉre ca wederije peera tʉotiupa.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Yʉ pea o biro yʉ ĩi jãiñawʉ, “Wiogʉ, ¿ñee yʉ tiigajati?” yʉ ĩiwʉ. To biro yʉ ca ĩiro: “Wãmʉ nʉcã, Damascopʉ waagʉja. Mʉ ca tiipe niipetirijere toopʉ mʉre wederique niirucu,” yʉre ĩiwi.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Tee ca boe baterije, ca ĩatigʉ yʉ ca tuaro yʉre ca tiirique jʉori, yʉ mena macãrã yʉ amopʉ ñeeri, Damascopʉ yʉre tʉ̃a waaupa.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 ”Tii macãre niiupi jĩcʉ̃, Ananías ca wãme cʉtigʉ, Moisés cʉ̃ ca doti cũuriquere tee ca ĩirore biro añuro ca tii nʉnʉjeegʉ, tii macã ca niirã judíos añuro cʉ̃ja ca ĩi nʉcʉ̃ bʉogʉ.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Yʉre ĩagʉ eagʉ, yʉ pʉto ea nʉcã, o biro yʉre ĩiwi: “Yʉ yee wedegʉ Saulo ĩa pãaña ñucã,” yʉre ĩiwi. To biro yʉre cʉ̃ ca ĩirora ĩa pãa, añuro yʉ ĩacoawʉ ñucã.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 To biro ĩicã, “Mani ñicʉ̃ jãa Ʉmʉreco Pacʉ, cʉ̃ ca boori wãmere maji, Ca Añugʉre ĩa, cʉ̃ majuropeera cʉ̃ ca ĩirijere tʉo, mʉ ca tiipere biro ĩigʉ mʉre beje amijapi.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Mʉ, mʉ niirucu cʉ̃ yʉʉ, mʉ ca ĩariquere, mʉ ca tʉoriquere bojoca niipetirãpʉre ca wedepʉ.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Mecʉ̃ra, ¿ñeere yuegʉ mʉ tiiti? Wãmʉ nʉcã, uwo coe doti Wiogʉ wãmere ĩi nʉcʉ̃ bʉori, mʉ ca ñañarijere coe, tiiya,” yʉre ĩiwi.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 ”Ñucã Jerusalén'pʉ tua ea, Ʉmʉreco Pacʉ yaa wiipʉ juu bue niigʉ, jĩcã wãme quẽñaricarore biro yʉre ca bii oto weo ĩñorijere ĩa,
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 ñucã Wiogʉ o biro yʉre ca ĩigʉre yʉ ĩawʉ: “Yoari méé Jerusalén're waacoagʉja. Ano macãrã, yʉ yee maquẽre cʉ̃jare mʉ ca wedero mʉre tʉo nʉnʉjeetirucuma,” yʉre ĩiwi.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Yʉ pea o biro cʉ̃re yʉ ĩiwʉ: “Wiogʉ, nea poo juu buerica wiijeri cõrorena waari, mʉre ca tʉo nʉnʉjeerãre ñee, tia cũurica wiipʉ cʉ̃jare tia cũu, cʉ̃jare quẽe,
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 ñucã mʉ yee quetire wederi majʉ Esteban're cʉ̃ja ca jĩaro cãare toora yʉ niiwʉ, cʉ̃re ca jĩarã jutire cʉo cote, cʉ̃re cʉ̃ja ca jĩaro, ‘Añu majuropeecã,’ ĩi niigʉ,” cʉ̃re yʉ ĩiwʉ.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 To biro yʉ ca ĩiro, Wiogʉ pea o biro yʉre ĩiwi: “Waagʉja. Ca yoaroripʉ ca niirã judíos ca niitirã pʉtopʉ mʉre yʉ tiicojo cojorucu” —yʉre ĩiwi.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Bojoca pea ate wãmere cʉ̃ ca ĩi wameo tii wederoa, añuro cʉ̃re tʉo eyowa. To cõrora wede jʉo waa, o biro ĩi acaro buiwa:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Yerijãari méé acaro bui, cʉ̃ja juti dee bate, jita maa dee bate mʉene, cʉ̃ja ca tii nʉnʉa waaro ĩagʉ,
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 uwamarã ʉpʉ pea uwamarã cʉ̃ja ca niiri wiipʉ Pablore ami jãa waa dotiri, cʉ̃re bape dotiupi, “Tee jʉori, bojoca yʉ mena ajiarã to biro ĩi acaro buima,” cʉ̃ ĩi wedejato ĩigʉ.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Cʉ̃re baperʉgarã come daari mena cʉ̃re cʉ̃ja ca jia niirora, o biro ĩiupi Pablo:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 To biro cʉ̃ ca ĩiro tʉo, uwamarãre ca dotigʉ pea, cʉ̃ja ʉpʉpʉre o biro ĩi wedegʉ waaupi:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 To biro cʉ̃ ca ĩiro tʉo, uwamarã ʉpʉ pea cʉ̃ pʉto waa:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 To biro cʉ̃re cʉ̃ ca ĩiro uwamarã ʉpʉ pea o biro cʉ̃re ĩiupi:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 To biro cʉ̃ ca ĩiro, cʉ̃re ca bapeboricarã pea camotati, ñucã uwamarã wiogʉpʉ cãa, romano bojocʉrena come daari mena cʉ̃ ca jia dotirique jʉori uwicoaupi.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Ape rʉmʉ uwamarã ʉpʉ pea, “¿Ñee ʉno jʉori peti judíos Pablore cʉ̃ja wedejãajapari?” ĩi majirʉgama ĩigʉ, come daari cʉ̃ja ca jiariquere popio, paia wiorãre, to biri niipetirã ʉparãre nea dotiupi. To biro tii, Pablore ami wieneri cʉ̃ja pʉtopʉ cʉ̃re ami waaupi.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.