João 9
Waimaha NT (BAO_NTW) vs AAI
1 Jesús pea waa nʉnʉa waagʉ, jĩcʉ̃ ʉmʉ ca ĩatigʉ ca baʉaricʉre ĩa bʉawi.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Cʉ̃re ĩari, jãa, cʉ̃ buerã pea o biro cʉ̃re jãa ĩi jãiñawʉ: —Buegʉ, ¿ñee tiigʉ ania ca ĩatigʉ cʉ̃ baʉajapari? ¿Cʉ̃ pacʉa ñañarije cʉ̃ja ca tiirique wapa cʉ̃ biijapari? ¿Cʉ̃ majurope cʉ̃ ca ñañarije wapa pee cʉ̃ biijapariqué? —cʉ̃re jãa ĩiwʉ.
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 To biro jãa ca ĩiro, o biro jãare ĩi yʉʉwi Jesús: —Cʉ̃ majurope cʉ̃ ca ñañarije jʉori méé, ñucã cʉ̃ pacʉa cʉ̃ja ca ñañarije jʉori méé, ca ĩatigʉ baʉajacupi. Añuro petira, Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca tii majirije, cʉ̃pʉre to bii bau niijato ĩiro to biro cʉ̃re biijapa.
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Ména mʉja mena yʉ ca niirora yʉre ca doti cojoricʉ yeere ca padeparã mani nii. Yʉ ca waacoaro jiropʉ docare, jĩcʉ̃ ʉno peera ape wãme tii nemo majitirucumi.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Ména ati yepapʉre niigʉ, ati yepa macãrãre ca boe bate niigʉ yʉ nii —ĩiwi.
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 To biro ĩi yapano, yepapʉ ʉjeco eo cũu, jita mena paa ayia, ca ĩatigʉ capere wadawi.
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 To biro tiicã, o biro cʉ̃re ĩiwi Jesús: —Waa, ocora Siloé macãarapʉ mʉ capere waa coegʉja —cʉ̃re ĩi cojowi. (Siloé ĩiro: “Tiicojo cojoricʉ,” ĩirʉgaro ĩi.) To biro cʉ̃ ca ĩiro, ca ĩatigʉ pea waa, tiirapʉ cʉ̃ capere waa coe yapano, tua doogʉ, añuro ca ĩagʉpʉ tua dooupi.
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 To biro cʉ̃ ca biiro ĩarã, cʉ̃ ca niiri tabe pʉto macãrã, wapa tiirica tiiri cʉ̃ ca jãi duwiro ca ĩarucuricarã pea o biro ameri ĩiupa: —¿Ania wapa tiirica tiiri ca jãi duwirucujãgʉ méé cʉ̃ niiti? —ĩiupa.
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 To biro cʉ̃ja ca ĩiro, jĩcãrã o biro ĩiupa: —Cʉ̃ra niimi. Aperã pea: —Cʉ̃ méé niimi. Cʉ̃re biigʉra baumi biigʉpʉa —ĩiupa. To biro cʉ̃ja ca ĩimijata cãare, cʉ̃ pea: —Cʉ̃ra yʉ nii —cʉ̃jare ĩiupi.
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 To biro cʉ̃ ca ĩiro: —Too docare mecʉ̃ra, ¿do biro biicãri añuro mʉ ĩacãti? —cʉ̃re ĩiupa.
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 Cʉ̃ pea o biro cʉ̃jare ĩi yʉʉupi: —Jĩcʉ̃ ʉmʉ, Jesús ca wãme cʉtigʉ, cʉ̃ ʉjecore yepapʉ eo cũu, jita mena paa ayiari, yʉ capere wadari: “Ocora Siloé macãrapʉ mʉ capere waa coegʉja,” yʉre ĩijãwi. To biro cʉ̃ ca ĩigʉ, toopʉ waa, yʉ capere waa coegʉra, añuro yʉ ĩacoajãwʉ yua —cʉ̃jare ĩi wedeupi.
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 Cʉ̃ja pea to biro cʉ̃ ca ĩiro: —To biro mʉre ca tiiricʉ pea, ¿noopʉ cʉ̃ niiti? —cʉ̃re ĩi jãiñaupa. Cʉ̃ pea: —¡Baa! yʉ majiti —cʉ̃jare ĩicãupi.
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Jesús, jitare cʉ̃ ʉjeco mena ayiari ca ĩatigʉ capere wadari cʉ̃ ca ĩaro cʉ̃ ca tiirica rʉmʉ pea, yerijãarica rʉmʉ niiwʉ. To biri cʉ̃ pʉto macãrã pea ca ĩatigʉ ca niimiricʉre, fariseos pʉtopʉ cʉ̃re ami waaupa.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 — ausente —
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Fariseos pea o biro cʉ̃re ĩi jãiñaupa: “¿Do biro biicãri añuro mʉ ĩacoajãri?” cʉ̃re ĩiupa. To biro cʉ̃ja ca ĩiro, cʉ̃ pea o biro cʉ̃jare ĩi yʉʉupi: —Jita ca weyarique mena yʉ capere cʉ̃ ca wadaro jiro, yʉ capere oco mena waa coe, yʉ ca tiijãro jirora añuro yʉ ĩacã yua —cʉ̃jare ĩi wedeupi.
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 To biro cʉ̃ ca ĩiro, jĩcãrã fariseos pea o biro ĩiupa: —Anire o biirije ca tiiricʉa, Ʉmʉreco Pacʉ yʉʉ méé niicumi, yerijãarica rʉmʉre ca nʉcʉ̃ bʉotigʉa —ĩiupa. To biro cʉ̃ja ca ĩiri tabere aperã pea o biro ĩiupa: —¿Ñañarije ca tiigʉ nii pacagʉ, do biro pee tiicãri, ate ca ĩa ñaaña manirije cʉ̃ tii bau nii majibogajati? —ĩiupa. To biro ĩima ĩirãra, cʉ̃ja majuropeera ameri dica waticoaupa.
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 To biro mani ameri biicã ĩima ĩirã, ca ĩatigʉ ca niimiricʉre cʉ̃re jãiña nemoupa ñucã: —Mʉa, mʉ ca ĩaro ca tiiricʉre, ¿“Ñiru peti niicumi,” cʉ̃re mʉ ĩi tʉgoeñati? —cʉ̃re ĩiupa. To biro cʉ̃ja ca ĩiro, o biro cʉ̃jare ĩi yʉʉupi cʉ̃ pea: —Yʉa, “Jĩcʉ̃ Ʉmʉreco Pacʉ yee quetire wede jʉgueri majʉ niimi,” yʉ ĩi —cʉ̃jare ĩi yʉʉupi.
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Judíos ʉparã pea, jʉguero peera ca ĩatigʉ cʉ̃ ca niiriquere, ñucã añuro cʉ̃ ca ĩaro cʉ̃ ca tii ecoriquere, díámacʉ̃ tʉorʉgatiupa. To biri cʉ̃ pacʉapʉre cʉ̃jare jʉo cojori,
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 o biro cʉ̃jare ĩi jãiñaupa: —¿Ania mʉja macʉ̃, “Ca ĩatigʉ baʉawi,” mʉja ca ĩigʉra cʉ̃ niiti? ¿Do biro biicãri mecʉ̃ra yua añuro cʉ̃ ĩacãti? —cʉ̃jare ĩiupa.
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 To biro cʉ̃ja ca ĩiro, cʉ̃ pacʉa pea o biro cʉ̃jare ĩi yʉʉupa: —Jãa, anira, jãa macʉ̃ra nii, ca ĩatigʉra baʉa, cʉ̃ ca biiriquere jãa maji.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 “Tee docare to biro biicãri añuro ĩacãmi. Ñucã cʉ̃, añuro cʉ̃ ca ĩaro cʉ̃re tiijapi,” ĩirique docare jãa majiti. Mʉja majurope cʉ̃re jãiñañaqué, mee, ca maja tua waaricʉpʉ niimi. Cʉ̃ majurope, cʉ̃ ca biiriquere díámacʉ̃ mʉjare wede majimi —cʉ̃jare ĩiupa.
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Cʉ̃ pacʉa pea judíos're uwima ĩirã, o biirijera cʉ̃jare ĩicãupa. Mee cʉ̃ja pea, ameri wede peni, “ ‘Jesús're, Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca tiicojo cojoricʉ Mesías niimi,’ ca ĩigʉra, nea poo juu buerica wiipʉra cʉ̃re mani cõa wienecãjaco,” ameri ĩi yerijãaupa.
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 To biri cʉ̃ pacʉa pea: “Mʉja majurope cʉ̃re jãiñaña. Mee, ca maja tua peti waaricʉpʉ niimi,” cʉ̃jare ĩicãupa.
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 To biro ĩicãri, judíos ʉparã pea ca ĩatigʉ ca niimiricʉre jʉo cojori, o biro cʉ̃re ĩiupa ñucã: —Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca ĩa cojorore díámacʉ̃ jãare wedeya.Jãa, cʉ̃ra, ñañarije ca tiigʉ cʉ̃ ca niirijere jãa maji —cʉ̃re ĩiupa.
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 To biro cʉ̃ja ca ĩiro, cʉ̃ pea o biro ĩi yʉʉupi: —Yʉa, “Ñañarije ca tiigʉ niicumi,” cʉ̃re yʉ ĩi majiti. Jʉgueropʉra ména ca ĩatigʉ yʉ niiwʉ. Mecʉ̃ra añuro yʉ ĩacã yua. Tee wadore yʉ maji —cʉ̃jare ĩiupi.
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 To biro cʉ̃ ca ĩiro tʉo pacarã, o biro cʉ̃re ĩi jãiña nemocãupa ñucã: —¿Ñee mʉre cʉ̃ tiijãri? ¿Do biro peti tiicãri, mʉ ca ĩaro cʉ̃ tiijãri? —cʉ̃re ĩiupa.
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 To biro cʉ̃ja ca ĩiro, o biro cʉ̃jare ĩi yʉʉupi cʉ̃ pea: —Mee, mʉjare yʉ wede yerijãajãwʉ doca. Yʉ ca wedemijata cãare, yʉ ca ĩirijere díámacʉ̃ mʉja tʉorʉgati. ¿Ñee tiirã pʉatiri cõro yʉ ca wedero mʉja booti? ¿Mʉja cãa, cʉ̃re tʉo nʉnʉjeerʉgarã mʉja ĩitiqué? —cʉ̃jare ĩicãupi.
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 To biro cʉ̃ ca ĩiro ñañarije cʉ̃re ĩi tuti, o biro cʉ̃re ĩiupa: —Mʉ mʉ nii cʉ̃re ca tʉo nʉnʉjeegʉa. Jãa, Moisés're ca tʉo nʉnʉjeerã jãa nii.
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Jãa, Moisés niiquĩricʉre Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca wederiquere jãa maji. Cʉ̃ peera jãa majiti, “Noopʉ macʉ̃ doogʉ doojacupi” —cʉ̃re ĩiupa.
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 To biro cʉ̃re cʉ̃ja ca ĩiro tʉo, o biro cʉ̃jare ĩi yʉʉupi cʉ̃ pea: —¡Agó nija! Teera nii, do biro pee ca ĩi majiña manirije, mʉja, “Too macʉ̃ doojacupi,” mʉja ca ĩi majiticãrije, yʉ peera ca ĩatimiricʉrena yʉ ca ĩaro tiijãwi doca.
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Ñañarije ca tiirãra, Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca tii nemotirijere añuro mani maji. Cʉ̃re ĩi nʉcʉ̃ bʉo, cʉ̃ ca boorore biro tii, ca tiirã wadore tii nemomi.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Jĩcãti ʉno peera, jĩcʉ̃ ʉno peerena, “Ca ĩatigʉ ca baʉaricʉre cʉ̃ ca ĩaro cʉ̃re tiijagʉ,” ĩiriquere tʉo ñaaña mani.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Ania, Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca tiicojoricʉ méé cʉ̃ ca niijata, jĩcã wãme ʉno peera tiiticãbocumi —cʉ̃jare ĩiupi.
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 To cõrora o biro cʉ̃re ĩi tutiupa: —Mʉ, bʉaropʉra ñañarije ca tiigʉ ca baʉaricʉra, ¿jãa peere mʉ wede majiorʉgati? —ĩiupa. To biro cʉ̃re ĩi tuti, nea poo juu buerica wiipʉ ca niigʉre ãcũ wienecã cojoupa.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Jesús pea, ca ĩatigʉ ca niimiricʉre cʉ̃ja ca tuti ãcũ wieneriquere queti tʉowi. To biri cʉ̃re bʉa eagʉ, o biro cʉ̃re ĩi jãiñawi: —¿Ʉmʉreco Pacʉ Macʉ̃re mʉ tʉo nʉnʉjeeti? —cʉ̃re ĩiwi.
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 Cʉ̃ pea o biro ĩi yʉʉwi: —¿Wiogʉ, nii cʉ̃ niiti? Yʉre wedeya, cʉ̃re yʉ ca tʉo nʉnʉjeepere biro ĩigʉ —cʉ̃re ĩiwi.
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 Jesús pea o biro cʉ̃re ĩiwi: —Mee cʉ̃re mʉ ĩa, yʉ, mʉ mena ca wedegʉa, cʉ̃ra yʉ nii —ĩiwi.
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 To biro cʉ̃ ca ĩirora, cʉ̃ pea Jesús jʉguerore cʉ̃ ãjʉro jupeari mena ea nuu waa, o biro cʉ̃re ĩi nʉcʉ̃ bʉowi: —Wiogʉ, díámacʉ̃ mʉre yʉ tʉo nʉnʉjee —cʉ̃re ĩiwi.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 To biro cʉ̃ ca ĩirora, Jesús pea o biro cʉ̃re ĩiwi: —Yʉa ati yepapʉre bojoca cʉ̃ja ca biirijere ĩa bejegʉ doogʉ yʉ doowʉ. Ati yepa macãrã ca ĩatirãre biro ca niirã, añurije quetire tʉo nʉnʉjeeri añuro ca ĩarã cʉ̃ja ca niiro tii, “Ʉmʉreco Pacʉ yeere ca majirã jãa nii,” ca ĩi ditorucurã pea, ca majiti majuropeerã tua, cʉ̃ja biijato ĩigʉ anopʉre yʉ doowʉ —ĩiwi Jesús.
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 To biro Jesús cʉ̃ ca ĩiro tʉorã, jĩcãrã fariseos cʉ̃ mena ca niiricarã o biro cʉ̃re ĩi jãiñawa: —¿Too docare jãa cãa, ca ĩatirã jãa niicãti? —cʉ̃re ĩiwa.
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 To biro cʉ̃ja ca ĩiro, Jesús pea o biro cʉ̃jare ĩi yʉʉwi: —Ca ĩatirã mʉja ca niijata, ñañarije mʉja ca tiirijere wapa tuatirã mʉja niibocu. “Jãa, ca ĩa majirã jãa nii,” mʉja ca ĩirije ca niiro macã, ñañarije ca tii wapa tuarã mʉja niicã —cʉ̃jare ĩiwi Jesús.
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.