Mateus 5
Aú-aai símai kááísamakain-aai (AUY) vs AAI
1 Ísu mérowasa sáwífaꞌ-waasimo tóso umbá tuwánéna omápaꞌa imérowasa wení waásisomba túwaandu uwaná
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 simátimena séna
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 Maníkó súwaꞌnai ínkwae sewí Maníkó miwí kaweꞌá wéuwatinkena miwíyáꞌá wégawaaniye.
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 Miwífímbá sáwí-imayaa wéraisana tirunkó umbaí wétaiwai Maníkó miwí kaweꞌá wéuwatinkena fetóí wéuwatinkaiye.
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 Kentúmo ímbo maimaésa wéiyowi Maníkó miwí kaweꞌá wéuwatinkaimba pósa siyáim-barama maénááwe.
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 Maníkó siyáintemba miyámó ónaemo wésewi Maníkó miwí kaweꞌá wéuwatinkena kaweꞌó úmaimo méraiyantafena kaweꞌ-íꞌa uwátinkainiye.
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 Tirumbó wéuwatinkaawi Maníkó miwí kaweꞌá wéuwatinkena arumbá uwátinkainiye.
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 Tirumpinkémbó kaweꞌ-ááí aantemba wésewi Maníkó miwí kaweꞌá wéuwatinkaimba pósa Maníkómbá awánánááwe.
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 Waásifimbo farumó uwátinkaiyantafesa kísau wémaewi Maníkó miwí kaweꞌá wéuwatinkena kesí iyámpóín-owe síníye.
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 Maníkóntáfésamo imáyáamo ésamo arupíse úmaimo méraantafesa sáwíꞌa wéuwatinkaawe. Maníkó miwí kaweꞌá wéuwatinkena miwí wení waási-iꞌo ombá póna wégawaaniye.
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 Kembiwímó kentáféꞌo fasiꞌámaimo méraantafesa mindásafesa sáwí-aai simátinkesa sáwíꞌa uwátinkesa fíꞌo-fiꞌon-karoꞌ-aai simátínkáámba Maníkó kembiwí kaweꞌá wéuwatinkaiye.
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 Naaófáꞌó Maníkón-aaimo simátímakowimo sáwíꞌo uwátínkaraantemba káféꞌa sáwíꞌa wéuwatinkaamba tirunkó kaweꞌá wéinaꞌa aamoí éꞌa wíyómpakemba kentí kaweꞌ-méyámbá maénááwe Ísu siyáiye.
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 Ísu simátimena séna marapáꞌó méraan-kwaasifimba méꞌa uwígómó ásémo intenkáámbá wéowe. Miyá wéombanifo uwímó sáwíꞌo énamo imbá ímba kaweꞌá úmai kéna ímba áséma éna sáwísankaamba isasá aampaꞌá tukésa wénowe.
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 Marapáꞌó méraan-kwaasifimba méꞌa sámo kaintenkáámbá wéowe. Omápaꞌo wérain-daopaꞌo mósá awánaantemba kembiwí méraawini áwáuma wéawanaawe.
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 Iyamá ómbá kúraꞌmaresa ímba aúpáꞌá maráíyamba aforaꞌá makésa mindáópaken-kwaasi awánánááwe.
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 Miyáumai sámo kaintembá waásifimba méꞌa sán-kátinkaiyasa kentí kawe-kísáú tuwánésa kentifo wíyómpaꞌo méraiwain-awiꞌa mósá maránááwe Ísu siyáiye.
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 Ísu minááí simátimena séna ímba kentáféꞌa séꞌa Mósese siyáin-aine Maníkón-aai simátímakaawi siyáan-aine ifáꞌá túwáíwaiye ímba seró. Maníkón-aai siyáan-aai ímba tuwánáúmpo siyáanteniꞌo úmaimo paápé índasafeꞌa kunkáumne.
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 Simátíménda ísáaro. Wíyómba maramá wéraisana póna Maníkón-aai waéꞌwaeꞌa wéiye. Maníkón-aaigo seyaafáꞌá waéꞌwaeꞌa wéimba póna minááígómó siyáinten-úmai seyaafá-tántááꞌá paápé íníye.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 Miyáumai Maníkón-aaifinkembo karoꞌ-ááímó taraisésamo fíꞌowantafesamo sésamo wéundantemba miyá índa mindá kanaán-iye síyanamo éna Maníkó séna kesí waási kawáánúnda-waasifinkemba ímba fasiꞌaén-kwáásín-owe sínífo Maníkón-aaimo taawiyafésamo simátimesamo sésa Maníkón-aai ísáaro wésewisafena Maníkó séna kesí waási kawáánúnda-waasifinkemba óraaꞌ-waasin-owe síníye.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Moórá-aai simátíménda ísáaro. Ámáán-kawaa-waasiye ámáámba sen-kwáásíyé sésa Maníkómó siyáintemba úmai méraumnemo sembá karoꞌá wésewe. Miwímó ontembó kembiwímó éꞌa Maníkómó kawáánipaꞌa ímba méꞌa Maníkómó siyáintemba éraiꞌa miyámó éꞌo éꞌa Maníkómó kawáánipaꞌa ménaawe Ísu siyáiye.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 Ísu maarán-ááíwáráꞌá siyáiye. Naaófáꞌá Mósese kentíwáꞌnásafena simátímakain-aai ísaraamba maará siyáiye. Ímba tínkamiyasa púwóro. Miyámó íyasamo ésa aaifimbá maitinkánááwe siyáimbanifo
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 simátimeꞌa súne. Miwítí waásisafesa aaisambá wétiyiyawi aaifimbá maitinkáíyamba mindá kanaán-iye. Miwítí waásisafesa sáwí-aai simátínkááwi tíꞌmaesa aaimó ísááwitopaꞌa tíyasa aaifimbá maitinkáíyamba mindá kanaán-iye. Miwítí waásisafesa uwó-wáásíyáꞌó úwoi-waasiyaꞌo sésa símai sáwíꞌa wéiyawi ónkaifaꞌo iyamó wégaipaꞌa méraiyamba mindá kanaán-iye.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 Miyán-ááí imáyáa ombá Maníkóntáféꞌo imáyáamo éꞌo moórá-tantaaꞌo aménaeꞌo óraaꞌ-amaan-daumpaꞌo koméꞌo éꞌa kentí waási aaí taꞌótokaiyaꞌo táákaꞌo makéꞌo éꞌa
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 Maníkómbó amíyan-tantaaꞌa óntan-taaregoni ewaaꞌá mámareꞌa minááí koísámai arupíse uwásuweꞌa kouweréꞌa Maníkómbá áméro.
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 Aaimó simátinkanae síyawimo tíꞌmae wíyasa aampaꞌá mósimai paápé uwásuwesa koró. Óraaꞌ-waasimo mátimiyasamo ésa
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 Ímbo miyámó íyasamo ésa ándá-naumpaꞌa mótinkaiyasa ímba ááéma taiꞌánaumne sésa seyaafáꞌ-méyámbá tímatuwaiyasa faútinkanaawe Ísu siyáiye.
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 Ísu minááí simátimena séna naaófáꞌá Mósese simátímakain-aai ísaraamba maará siyáiye. Fíꞌowi tuwaainíntóné tuwaaiꞌwainté ímba nóro siyáimbanifo
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 simátimeꞌa súne. Moóráwigo moórá-inimbo awánénamo tafisénae sénamo índa ímba aforaꞌá ínífo imáyáa aantemba tafisínana Maníkó séna imáyáafinkemba éꞌa wétafisiye síníye.
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 Túrankomo sáwíꞌo ínaꞌa misáwí-ámpáꞌá kúnafo séꞌa moórá-turamba fitúwáaro. Kae-túrántámbó awánéꞌo éꞌa ónkaifaꞌo wíyamba mindá sáwíꞌan-iye. Sáwíꞌo uráinda maisuwéꞌo méraiyamba mindá kaweꞌán-iye.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 Tiyáánkomo sáwíꞌo ínaꞌa misáwí-ámpáꞌá kúnafo séꞌa moórá-tiyaamba arátúwáaro. Kae-tíyáámbó wérainaꞌo éꞌa sáwí-marupaꞌo iyamó wégaipaꞌa wíyamba mindá sáwíꞌan-iye. Sáwíꞌo uráinda maisuwéꞌo méraiyamba mindá kaweꞌán-iye.
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 Naaófáꞌá Mósese maará siyáiye. Moóráwigo awaainínkómbá aiꞌmátuwaindawi aúfáífimba agaimaréna séna kesuwaainímbá aiꞌmátuwaumne séna agaimái amíno siyáimbanifo
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 simátimeꞌa súne. Awaainínkó ímba moórá-waasigoe wénisana awaaikó aiꞌmátuwaisana minínínkó kówéna moórá-waasi komaiyéna minínínkó aú-waasigoe wénimba sáwí-ankaꞌa wéniye. Aifaꞌ-áwááíkómó aiꞌmátukaintafena miyá wéiye. Moórá-waasigo aiꞌmátukain-inimbo wémaimba wewáráꞌá umémbá wémaiye Ísu siyáiye.
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 Ísu maarán-ááíwáráꞌá siyáiye. Naaófáꞌá Mósese simátímakain-aai ísaraamba maará siyáiye. Fasiꞌaénkómpátá miyá ónaumne síyamba karoꞌá sefáínifo éraiꞌa séꞌa miyán-oro siyáimbanifo
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 simátimeꞌa súne. Kemó miyá ónaumnemo síyambo éꞌa éraiꞌa miyán-oro. Kemó ímbo miyá ónaumnemo síyambo éꞌa éraiꞌa ímba miyán-oro. Maníkó káráwiyaiwi wíyómpaꞌa méraifo Maníkón-áwíkaꞌa ímba matuwéꞌa seró.
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 Maníkó marapáꞌá káráwiyaipaꞌan-ifo ímba mararáꞌá matuwéꞌa seró. Yérúsaremu-naopaꞌa Maníkó káráwiyain-daopaꞌan-ifo ímba mindáópaꞌa matuwéꞌa seró.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 Fafután-áꞌnóntáúráꞌá kaantún-aꞌnontau ímba kanaán-ureꞌa kaantún-aꞌnontauraꞌa fafután-áꞌnóntáú ímba kanaán-uránááfo tiꞌnónkáꞌá ímba matuwéꞌa seró.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 Kemó miyá ónaumnemo síyambo éꞌa maarán-ááí aantemba seró. Ewé miyá ónaumne seró. Kemó ímbo miyá ónaumnemo síyambo éꞌa maarán-ááí aantemba seró. Aꞌáo ímba miyá ónaumne seró. Simátimunda-aai waántáwankon-imayaafinkeniꞌa wéowe Ísu siyáiye.
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 Ísu minááí simátimena séna Mósese simátímakain-aai ísaraamba maará siyáiye. Moóráwigomo moóráwigoni aúrambo fituwáínasamo ésa wen-ánóndáá wenaúramba fituwánááwe. Moóráwigomo moóráwigoni áwááyaamba pótuwainasamo ésa wen-ánóndáá wenáwááyaamba pótuwanaawe siyáimbanifo
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 simátimeꞌa súne. Sáwíꞌo uwátinkaiyaꞌa ímba anondáá miwí sáwíꞌa uwátínkáaro. Tááꞌo tuwaumíyaꞌo éꞌa ímba anondáá tínkameꞌa anekaꞌá waé-timiyasa tuwaumónááwe.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 Kentí unáánkwátóisafesamo maénae sésamo tíꞌmaesamo aaimó ísáín-waasigompaꞌa kurésamo síyaꞌo éꞌa ímba aꞌáo síyamba paákákén-únánkwátóiwaraꞌa tíméro.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 Aampaꞌó taꞌótoresamo sésa kentáásí moparáwímbá kárikaꞌa súwaꞌnai orómó síyaꞌo éꞌa ímba aꞌáo síyamba úwoima ayáátáákaꞌa túwaꞌnai oro.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 Moórá-tantaaꞌa simiyó síyaꞌo éꞌa úwoi tíméro. Moórá-tantaaꞌa wááu simiyó síyaꞌo éꞌa miyán-oro Ísu siyáiye.
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 Ísu minááí simátimena séna naaófáꞌá simátímakain-aai ísaraamba maará siyáiye. Kentí waási-imayaan-oro. Kentí namuro-wáásí tíyámba uwátínkáaro siyáimbanifo
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 simátimeꞌa súne. Kentí namuro-wáásí imáyáa timéꞌa sáwíꞌo uwátínkááwisafeꞌa túwaꞌnai úmai Maníkómpáꞌá inaí seró.
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 Miyámó ombá wíyómpaꞌo kentifo méraiwaini iyámpóí-iꞌa wéowe. Maníkó miyáumai kaweꞌá uwátinkena aaí sisaná aaꞌá kaisaná kaweꞌ-wáásíyáꞌé sáwí-waasiyaꞌe aaꞌá kaisaná Maníkó aaí sisaná aaꞌá tisaná arupísemo on-kwáásíyáꞌé ímbo arupísemo on-kwáásíyáꞌé aaꞌá wétiye.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 Seyaafáꞌnánká kentí waási-imayaamo wéowasamo ombá anondáá miwí-ímáyááwáráꞌá wéowe. Taakisimó máén-umen-kwaasi ímba kaweꞌ-wáásí ombánifo miwítí waási-imayaamo owasamó ombá anondáá miwí-ímáyáá wéowe. Miyáumaimo kentí waási-imayaa aantembo íyanamo éna Maníkó ímba kaweꞌ-méyámbá timínífo kentí namuro-wáásíwáráꞌá imáyáa tíméro.
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 Seyaafáꞌnánká kentí waási-iꞌa úmai kaweꞌá wéuwatinkaawe. Maníkóní ambó ímbo wéaraaiwaewiwaraꞌa miyá wéowe. Miyámó onten-úmai kentí waási aantemba ímbanifo kentí namuro-wáásíwáráꞌá kaweꞌá uwátínkáaro.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Kentifo wíyómpakewi kaweꞌ-íꞌa úmai méraimba mindásafeꞌa imáyáa éꞌa kaweꞌ-íꞌa úmai méraaro
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.