Romanos 3

Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Á gapu ta arán na paddurúmán ni Namarò yù ira tatolay, egga panò yù pakkapiánán na Kudio megapu sù kakugì na? Egga panò yù pangappútám mi nga Kudio ánnè sù ira ari Kudio?
1 Então qual é a vantagem de ser judeu? A circuncisão tem algum valor?
2 Á aru gemma yù pakkapiánám mi nga Kudio! Ta olu, sikami nga Kudio yù nangikatalakán ni Namarò sù ubobuk na nga inipetúrâ na.
2 Sim, há muitos benefícios. Em primeiro lugar, aos judeus foi confiada toda a revelação de Deus.
3 Á ammu naw ta ajjan yù ira Kudio nga ari manguruk sù bilin ni Namarò nga inikatalà na nira. Á mássiki nu kuruk nga ari ira mekatalà, arán naw nakuan kagian ta ari gapay mekatalà si Namarò ánna ari mamalurò sù initabbá na.
3 É verdade que alguns deles foram infiéis, mas isso significa que Deus será infiel?
4 Ari massiri si Namarò, ta kuruk ngámin yù kagian na, mássiki nu massirisiri yù ira ngámin nga tatolay. Yáyù kebalinán nayù dán nga netúrâ nga kunniaw:
4 De maneira nenhuma! Ainda que todos sejam mentirosos, Deus é verdadeiro. E as Escrituras dizem a seu respeito: “Será provado que tens razão no que dizes, e ganharás tua causa no juízo”.
5 Á ajjan garè yù ira nga makkagi ta mepasingan ta napiá ánna matunung si Namarò, megapu sù narákè nga akkuát tam. Á kagiad da ta ari napiá si Namarò nu pagikaruan na ittam megapu sù liwâ tam, gapu ta kunnay ta abbágát tam megapu sù narákè nga akkuát tam, gapu ta mepasingan ta matunung si Namarò megapu sù pakkillu tam. Kunnian yù liwâ na tolay ta nonò na.
5 Alguém poderia dizer: “Mas nosso pecado não cumpre um bom propósito, ajudando os outros a verem como Deus é justo? Não é uma injustiça, portanto, Deus nos castigar?”. (Estou seguindo o ponto de vista humano.)
6 Ari gemma kuruk yù kagiad da. Ta nu arán na nakuan pagikaruan ni Namarò yù ira malliwâ, á kunnasi nakuan laguk yù ámmanunnù na ta ngámin nga tatolay ta dabbuno?
6 Claro que não! Se fosse assim, como Deus poderia julgar o mundo?
7 Á ta ángngarigán nu kuruk nakuan ta meparáyaw si Namarò nga mepasingan ta kuruk ngámin yù kinagi na, megapu ta passirisiri tam, á ngattá laguk ta pagikaruan na ittam ta liwâ tam?
7 Alguém poderia argumentar, ainda: “Mas por que Deus me condena como pecador se minha mentira ressalta sua verdade e lhe traz mais glória?”.
8 Nu kuruk nakuan ta meparáyaw si Namarò megapu ta siri tam, á kagiak ku nakuan, “Arà! Mangnguá ittam laguk ta narákè, tapè meparáyaw si Namarò,” kuk ku nakuan. Á ajjan garè yù ira mabbebbek nikán, nga makkagi ta yáyù kanu yù kinagì, kud da, ngam ari gemma kuruk yù kagiad da. Á mepángngà nga matunung yù pamagikáru ni Namarò nira.
8 E alguns até nos difamam, afirmando que dizemos: “Quanto mais pecarmos, melhor!”. Quem diz essas coisas merece condenação.
9 Á sikami nga Kudio, napiá panò yù ággiám mi ta ánninganán ni Namarò ánnè sù ira ari Kudio? Ari gemma! Á yáyù gemma yù kinagikin, ta makaliwâ ittam ngámin, nga Kudio ánna ari Kudio.
9 Pois bem, devemos concluir que nós, judeus, somos melhores que os outros? Não, de maneira nenhuma, pois já mostramos que todos, judeus ou gentios, estão sob o poder do pecado.
10 Yáyù kebalinán nayù inipetúrâ na ngaw ni Namarò nga kunniaw:
10 Como afirmam as Escrituras: “Ninguém é justo, nem um sequer.
11 Awán ta tolay nga makánnámmu sù nonò ni Namarò,
11 Ninguém é sábio, ninguém busca a Deus.
12 Nekáttuay yù ira ngámin nga tatolay kâ Namarò,
12 Todos se desviaram, todos se tornaram inúteis. Ninguém faz o bem, nem um sequer.”
13 “Á kun na buyù nayù nalabbak ta tanam nga nabukatán yù simù da, gapu ta jikkù yù ubobugad da.
13 “Sua conversa é repulsiva, como o odor de um túmulo aberto; sua língua é cheia de mentiras.” “Veneno de serpentes goteja de seus lábios.”
14 “Ari ira maganássing nga mangigagek sù ira kábulud da gapu ta lusso ra.”
14 “Sua boca é cheia de maldição e amargura.”
15 “Dán nga naparán ira gapay nga mamapátay.
15 “Apressam-se em cometer homicídio;
16 Á ta ngámin nga pallakarád da, ajjan yù ira darálad da ánna yù ira jigirigátad da.
16 por onde passam, deixam destruição e sofrimento.
17 Arád da garè ammu yù paggapuán nayù napiá nga ággimammà.”
17 Não sabem onde encontrar paz.”
18 “Á awán ta assing da kâ Namarò.”
18 “Não têm o menor temor de Deus.”
19 Á sittam nga Kudio yù nangiyawatán ni Namarò sù tunung na, á ammu tam gemma ta netúrâ yù ngámin nga tunung na, tapè kánnámmuát tam yù ngámin nga ipatuppál na nittam. Á mássiki nu egga nittam yù tunung, arát tam kurugan. Á yáyù nga awán bulubugá ta tolay nga makatabbák kâ Namarò sangaw nu bestigán na yù ira ngámin nga tatolay ta dabbuno.
19 É evidente que a lei se aplica àqueles a quem ela foi entregue, pois seu propósito é evitar desculpas e mostrar que todo o mundo é culpado diante de Deus.
20 Ta awán bulubugá ta tolay nga matunung ta ánninganán ni Namarò megapu ta panuppál na sù tunung. Yá lâ serbi nayù tunung ni Namarò yù pangituddu na sù napiá nga akkuát tam nakuan, tapè kánnámmuát tam ta makaliwâ ittam.
20 Pois ninguém será declarado justo diante de Deus por fazer o que a lei ordena. A lei simplesmente mostra quanto somos pecadores.
21 Á kunangane, inipakánnámmu ni Namarò yù ámmakomá na ta tatolay, tapè ibiláng na ira ta matunung sù ánninganán na ánna alawatan na ira ta tatole na. Á ari gemma megapu sù panuppál tam sù tunung. Yáyù inipakánnámmu ni Namarò sù libru nga inipetúrâ na ngaw kári Moyses ánna yù ira ngaw ábbilinán na.
21 Agora, porém, conforme prometido na lei de Moisés e nos profetas, Deus nos mostrou como somos declarados justos diante dele sem as exigências da lei:
22 Pakomán ni Namarò yù liwâ na tolay, á ibiláng na ta matunung yù tolay megapu galâ ta pangikatalà na kâ Apu Kesu Kiristu. Á yáyù akkuán ni Namarò megapu sù ira ngámin nga mangikatalà kâ Apu Kesu, ta awán ta irumá na, mássiki nu Kudio ira onu ari ira Kudio.
22 somos declarados justos diante de Deus por meio da fé em Jesus Cristo, e isso se aplica a todos que creem, sem nenhuma distinção.
23 Ta nalliwâ ittam ngámin nga tatolay, á nakúráng yù napiá nga akkuát tam, nga pangiráyaw na nittam nakuan ni Namarò.
23 Pois todos pecaram e não alcançam o padrão da glória de Deus,
24 Ngam gapu ta pangikállà ni Namarò nittam, minay si Apu Kesu Kiristu, á inikáru na yù liwâ tam, nga arát tam matalián, tapè pakomán ni Namarò ittam nga mangikatalà kâ Apu Kesu ánna ibiláng na ittam ta matunung.
24 mas ele, em sua graça, nos declara justos por meio de Cristo Jesus, que nos resgatou do castigo por nossos pecados.
25 Jinok ni Namarò si Apu Kesu Kiristu ta metapil nga meyátáng, nga magikáru ta liwâ tam megapu sù kebubbù na dága na ta pate na ta kurù. Á yáyù nga pakomán ni Namarò ittam ta liwâ tam nu ikatalà tam si Apu Kesu. Á mepasingan yù katunung ni Namarò, gapu ta pinagikáru na si Apu Kesu megapu sù liwâ tam nga tatolay, ánna pinakomá na ittam gapu ta pamagikáru na kâ Apu Kesu. Á lage na pate ni Apu Kesu, arán na ngaw pinagikáru ni Namarò yù ira ngaw tatolay ta liwâ da, ngam inattamán na ira, ánna pinakomá na yù narákè nga kingnguá ra.
25 Deus apresentou Jesus como sacrifício pelo pecado, com o sangue que ele derramou, mostrando assim sua justiça em favor dos que creem. No passado ele se conteve e não castigou os pecados antes cometidos,
26 Á arán na pinaguráyán ni Namarò yù liwâ nayù ira ngaw tatolay, ta jinok na si Apu Kesu, nga nagikáru ta ngámin nga liwâ da. Yáyù nga mepasingan ta matunung si Namarò, á yáyù gapay ipakkuruk na nittam ta pakomán na ánna ibiláng na ta matunung yù ira ngámin nga tatolay nga mangikatalà kâ Apu Kesu.
26 pois planejava revelar sua justiça no tempo presente. Com isso, Deus se mostrou justo, condenando o pecado, e justificador, declarando justo o pecador que crê em Jesus.
27 Á gapu ta kunnian yù ággiát tam, egga panò yù awayyá tam nga mangipappeddaráyaw sù napiá nga akkuát tam? Awán! Ta mássiki nu napiá lâ yù akkuát tam, arát tam mapagán yù liwâ tam. Á pakomán na ittam ni Namarò ánna ibiláng na ittam ta matunung megapu galâ sù pangikatalà tam kâ Apu Kesu Kiristu.
27 Podemos então nos vangloriar de ter feito algo para sermos aceitos por Deus? Não, pois nossa absolvição não vem pela obediência à lei, mas pela fé.
28 Yaw yù kagiak ku, ta ibiláng ni Namarò ta matunung yù tolay megapu galâ sù ángngikatalà na kâ Apu Kesu, nga ari megapu sù panuppál na sù tunung.
28 Portanto, somos declarados justos por meio da fé, e não pela obediência à lei.
29 Á ta ángngarigán nu alawatan ni Namarò nakuan yù tolay megapu ta panuppál na sù tunung na, á yù ira Kudio lâ nakuan yù alawatan na ta tatole na, ta aggira lâ iniddán na sù tunung na. Ngam ari gemma kunnian, ta alawatan ni Namarò gapay yù ira ari Kudio ta tatole na,
29 Afinal, Deus é Deus apenas dos judeus? Não é também Deus dos gentios? Claro que sim!
30 gapu ta tádday lâ si Namarò. Á arán na irumá yù Kudio ánna ari Kudio, ta ibiláng na ta matunung yù ira ngámin nga makkakerumá nga tatolay, megapu ta pangikatalà da kâ Apu Kesu Kiristu.
30 Existe um só Deus, e ele declara justos tanto judeus como gentios somente pela fé.
31 Á gapu ta pangikatalà tam kâ Apu Kesu, anni panò laguk yù passerbián nayù tunung ni Namarò? Masserbi gemma ta mangipakánnámmu nittam sù napiá, tapè tákkilalát tam yù liwâ tam, ánna tuppálat tam ta napiá yù ituddu nayù tunung, megapu sù pangikatalà tam kâ Apu Kesu.
31 Então, se enfatizamos a fé, quer dizer que podemos abolir a lei? Claro que não! Na realidade, é só quando temos fé que cumprimos verdadeiramente a lei.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.