Romanos 3
Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs NTLH
1 Á gapu ta arán na paddurúmán ni Namarò yù ira tatolay, egga panò yù pakkapiánán na Kudio megapu sù kakugì na? Egga panò yù pangappútám mi nga Kudio ánnè sù ira ari Kudio?
1 Então qual é a vantagem de ser judeu? Será que ser circuncidado tem algum valor?
2 Á aru gemma yù pakkapiánám mi nga Kudio! Ta olu, sikami nga Kudio yù nangikatalakán ni Namarò sù ubobuk na nga inipetúrâ na.
2 Tem, sim, e de muitas maneiras! E a primeira vantagem é que Deus entregou a sua mensagem aos cuidados dos judeus.
3 Á ammu naw ta ajjan yù ira Kudio nga ari manguruk sù bilin ni Namarò nga inikatalà na nira. Á mássiki nu kuruk nga ari ira mekatalà, arán naw nakuan kagian ta ari gapay mekatalà si Namarò ánna ari mamalurò sù initabbá na.
3 Mas, se alguns não foram fiéis, será que por isso Deus vai ser infiel?
4 Ari massiri si Namarò, ta kuruk ngámin yù kagian na, mássiki nu massirisiri yù ira ngámin nga tatolay. Yáyù kebalinán nayù dán nga netúrâ nga kunniaw:
4 De modo nenhum! Que Deus continue a ser verdadeiro, mesmo que todas as pessoas sejam mentirosas. Como dizem as Escrituras Sagradas a respeito dele: “Que fique provado que tu tens razão quando falas e que sejas vencedor quando fores julgado.”
5 Á ajjan garè yù ira nga makkagi ta mepasingan ta napiá ánna matunung si Namarò, megapu sù narákè nga akkuát tam. Á kagiad da ta ari napiá si Namarò nu pagikaruan na ittam megapu sù liwâ tam, gapu ta kunnay ta abbágát tam megapu sù narákè nga akkuát tam, gapu ta mepasingan ta matunung si Namarò megapu sù pakkillu tam. Kunnian yù liwâ na tolay ta nonò na.
5 Mas, se as injustiças que cometemos servem para mostrar que Deus age com justiça, o que é que podemos dizer? Que Deus é injusto quando nos castiga? (Eu falo aqui como as pessoas costumam falar.)
6 Ari gemma kuruk yù kagiad da. Ta nu arán na nakuan pagikaruan ni Namarò yù ira malliwâ, á kunnasi nakuan laguk yù ámmanunnù na ta ngámin nga tatolay ta dabbuno?
6 É claro que não! Se Deus não fosse justo, como poderia julgar o mundo?
7 Á ta ángngarigán nu kuruk nakuan ta meparáyaw si Namarò nga mepasingan ta kuruk ngámin yù kinagi na, megapu ta passirisiri tam, á ngattá laguk ta pagikaruan na ittam ta liwâ tam?
7 Mas digamos que a minha mentira faz com que a verdade de Deus fique mais clara, aumentando assim a glória dele. Nesse caso, por que é que devo ainda ser condenado como pecador?
8 Nu kuruk nakuan ta meparáyaw si Namarò megapu ta siri tam, á kagiak ku nakuan, “Arà! Mangnguá ittam laguk ta narákè, tapè meparáyaw si Namarò,” kuk ku nakuan. Á ajjan garè yù ira mabbebbek nikán, nga makkagi ta yáyù kanu yù kinagì, kud da, ngam ari gemma kuruk yù kagiad da. Á mepángngà nga matunung yù pamagikáru ni Namarò nira.
8 Então por que não dizer: “Façamos o mal para que desse mal venha o bem”? Na verdade alguns têm me caluniado, dizendo que eu afirmo isso. Porém eles serão condenados como merecem.
9 Á sikami nga Kudio, napiá panò yù ággiám mi ta ánninganán ni Namarò ánnè sù ira ari Kudio? Ari gemma! Á yáyù gemma yù kinagikin, ta makaliwâ ittam ngámin, nga Kudio ánna ari Kudio.
9 Então será que nós, os judeus, estamos em melhor situação do que os não judeus? De modo nenhum! Já mostrei que todos, judeus e não judeus, estão debaixo do poder do pecado.
10 Yáyù kebalinán nayù inipetúrâ na ngaw ni Namarò nga kunniaw:
10 Como dizem as Escrituras Sagradas: “Não há uma só pessoa que faça o que é certo;
11 Awán ta tolay nga makánnámmu sù nonò ni Namarò,
11 não há ninguém que tenha juízo; não há ninguém que adore a Deus.
12 Nekáttuay yù ira ngámin nga tatolay kâ Namarò,
12 Todos se desviaram do caminho certo, todos se perderam. Não há mais ninguém que faça o bem, não há ninguém mesmo.
13 “Á kun na buyù nayù nalabbak ta tanam nga nabukatán yù simù da, gapu ta jikkù yù ubobugad da.
13 Todos mentem e enganam sem parar. Da língua deles saem mentiras perversas, e dos seus lábios saem palavras de morte, como se fossem veneno de cobra.
14 “Ari ira maganássing nga mangigagek sù ira kábulud da gapu ta lusso ra.”
14 A boca deles está cheia de terríveis maldições.
15 “Dán nga naparán ira gapay nga mamapátay.
15 Eles se apressam para matar.
16 Á ta ngámin nga pallakarád da, ajjan yù ira darálad da ánna yù ira jigirigátad da.
16 Por onde passam, deixam a destruição e a desgraça.
17 Arád da garè ammu yù paggapuán nayù napiá nga ággimammà.”
17 Não conhecem o caminho da paz
18 “Á awán ta assing da kâ Namarò.”
18 e não aprenderam a temer a Deus .”
19 Á sittam nga Kudio yù nangiyawatán ni Namarò sù tunung na, á ammu tam gemma ta netúrâ yù ngámin nga tunung na, tapè kánnámmuát tam yù ngámin nga ipatuppál na nittam. Á mássiki nu egga nittam yù tunung, arát tam kurugan. Á yáyù nga awán bulubugá ta tolay nga makatabbák kâ Namarò sangaw nu bestigán na yù ira ngámin nga tatolay ta dabbuno.
19 Nós sabemos que tudo o que a lei diz é dito para os que vivem debaixo da lei. Isso a fim de que todos parem de se justificar e a fim de que todas as pessoas do mundo fiquem debaixo do julgamento de Deus.
20 Ta awán bulubugá ta tolay nga matunung ta ánninganán ni Namarò megapu ta panuppál na sù tunung. Yá lâ serbi nayù tunung ni Namarò yù pangituddu na sù napiá nga akkuát tam nakuan, tapè kánnámmuát tam ta makaliwâ ittam.
20 Pois ninguém é aceito por Deus por fazer o que a lei manda, porque a lei faz com que as pessoas saibam que são pecadoras.
21 Á kunangane, inipakánnámmu ni Namarò yù ámmakomá na ta tatolay, tapè ibiláng na ira ta matunung sù ánninganán na ánna alawatan na ira ta tatole na. Á ari gemma megapu sù panuppál tam sù tunung. Yáyù inipakánnámmu ni Namarò sù libru nga inipetúrâ na ngaw kári Moyses ánna yù ira ngaw ábbilinán na.
21 Mas agora Deus já mostrou que o meio pelo qual ele aceita as pessoas não tem nada a ver com lei . A Lei de Moisés e os Profetas dão testemunho do seguinte:
22 Pakomán ni Namarò yù liwâ na tolay, á ibiláng na ta matunung yù tolay megapu galâ ta pangikatalà na kâ Apu Kesu Kiristu. Á yáyù akkuán ni Namarò megapu sù ira ngámin nga mangikatalà kâ Apu Kesu, ta awán ta irumá na, mássiki nu Kudio ira onu ari ira Kudio.
22 Deus aceita as pessoas por meio da fé que elas têm em Jesus Cristo. É assim que ele trata todos os que creem, pois não existe nenhuma diferença entre as pessoas.
23 Ta nalliwâ ittam ngámin nga tatolay, á nakúráng yù napiá nga akkuát tam, nga pangiráyaw na nittam nakuan ni Namarò.
23 Todos pecaram e estão afastados da presença gloriosa de Deus.
24 Ngam gapu ta pangikállà ni Namarò nittam, minay si Apu Kesu Kiristu, á inikáru na yù liwâ tam, nga arát tam matalián, tapè pakomán ni Namarò ittam nga mangikatalà kâ Apu Kesu ánna ibiláng na ittam ta matunung.
24 Mas, pela sua graça e sem exigir nada, Deus aceita todos por meio de Cristo Jesus, que os salva. Deus ofereceu Cristo como sacrifício para que, pela sua morte na cruz, Cristo se tornasse o meio de as pessoas receberem o perdão dos seus pecados, pela fé nele. Deus quis mostrar com isso que ele é justo. No passado ele foi paciente e não castigou as pessoas por causa dos seus pecados; mas agora, pelo sacrifício de Cristo, Deus mostra que é justo. Assim ele é justo e aceita os que creem em Jesus.
25 Jinok ni Namarò si Apu Kesu Kiristu ta metapil nga meyátáng, nga magikáru ta liwâ tam megapu sù kebubbù na dága na ta pate na ta kurù. Á yáyù nga pakomán ni Namarò ittam ta liwâ tam nu ikatalà tam si Apu Kesu. Á mepasingan yù katunung ni Namarò, gapu ta pinagikáru na si Apu Kesu megapu sù liwâ tam nga tatolay, ánna pinakomá na ittam gapu ta pamagikáru na kâ Apu Kesu. Á lage na pate ni Apu Kesu, arán na ngaw pinagikáru ni Namarò yù ira ngaw tatolay ta liwâ da, ngam inattamán na ira, ánna pinakomá na yù narákè nga kingnguá ra.
25 — ausente —
26 Á arán na pinaguráyán ni Namarò yù liwâ nayù ira ngaw tatolay, ta jinok na si Apu Kesu, nga nagikáru ta ngámin nga liwâ da. Yáyù nga mepasingan ta matunung si Namarò, á yáyù gapay ipakkuruk na nittam ta pakomán na ánna ibiláng na ta matunung yù ira ngámin nga tatolay nga mangikatalà kâ Apu Kesu.
26 — ausente —
27 Á gapu ta kunnian yù ággiát tam, egga panò yù awayyá tam nga mangipappeddaráyaw sù napiá nga akkuát tam? Awán! Ta mássiki nu napiá lâ yù akkuát tam, arát tam mapagán yù liwâ tam. Á pakomán na ittam ni Namarò ánna ibiláng na ittam ta matunung megapu galâ sù pangikatalà tam kâ Apu Kesu Kiristu.
27 Será que temos motivo para ficarmos orgulhosos? De modo nenhum! E por que não? Será que é porque obedecemos à lei? Não; não é. É porque cremos em Cristo.
28 Yaw yù kagiak ku, ta ibiláng ni Namarò ta matunung yù tolay megapu galâ sù ángngikatalà na kâ Apu Kesu, nga ari megapu sù panuppál na sù tunung.
28 Assim percebemos que a pessoa é aceita por Deus pela fé e não por fazer o que a lei manda.
29 Á ta ángngarigán nu alawatan ni Namarò nakuan yù tolay megapu ta panuppál na sù tunung na, á yù ira Kudio lâ nakuan yù alawatan na ta tatole na, ta aggira lâ iniddán na sù tunung na. Ngam ari gemma kunnian, ta alawatan ni Namarò gapay yù ira ari Kudio ta tatole na,
29 Ou será que Deus é somente Deus dos judeus? Será que não é também Deus dos não judeus? Claro que é!
30 gapu ta tádday lâ si Namarò. Á arán na irumá yù Kudio ánna ari Kudio, ta ibiláng na ta matunung yù ira ngámin nga makkakerumá nga tatolay, megapu ta pangikatalà da kâ Apu Kesu Kiristu.
30 Deus é um só e aceitará os judeus na base da sua fé e também aceitará os não judeus por meio da fé que eles têm.
31 Á gapu ta pangikatalà tam kâ Apu Kesu, anni panò laguk yù passerbián nayù tunung ni Namarò? Masserbi gemma ta mangipakánnámmu nittam sù napiá, tapè tákkilalát tam yù liwâ tam, ánna tuppálat tam ta napiá yù ituddu nayù tunung, megapu sù pangikatalà tam kâ Apu Kesu.
31 Será que isso quer dizer que, por causa da fé, nós tratamos a lei como se ela não valesse nada? Não; de modo nenhum! Pelo contrário, afirmamos que a lei tem valor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.