João 12
Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs NVT
1 Á annam paga yù ággaw pángè na pamegapu na piestá. Á minay di Apu Kesu ta Bitania, ta gián ni Lasaru nga pinaginnanole ni Apu Kesu.
1 Seis dias antes de começar a Páscoa, Jesus chegou a Betânia, onde morava Lázaro, o homem que ele havia ressuscitado dos mortos.
2 Á pinarád di Lasaru yù pamúgák di Apu Kesu. Á si Marta yù nasserbi nira, á si Lasaru yù tádday nga nepallálláng kâ Apu Kesu.
2 Prepararam um jantar em homenagem a Jesus; Marta servia, e Lázaro estava à mesa com ele.
3 Á inâ ni Maria yù tangaboteliá nga bábbanguk nga nanginá, nga denu na nardu, á inibubbù na sù takki ni Apu Kesu, á pinunatán na yù takki na sù duddù na. Á limingngák yù aguk nayù bábbanguk sù balay.
3 Então Maria pegou um frasco de perfume caro feito de essência de óleo aromático, ungiu com ele os pés de Jesus e os enxugou com os cabelos. A casa se encheu com a fragrância do perfume.
4 Á ajjan si Kudas Iskariote, nga tádday sù ira mapulu duá nga makituddu kâ Apu Kesu, á matakì yù nonò na ta pakasingan na sù kingnguá ni Maria. Yawe Kudas yù mappagápù sangaw kâ Apu Kesu. Á kinagi ni Kudas,
4 Mas Judas Iscariotes, o discípulo que em breve trairia Jesus, disse:
5 “Ngattá, ta ari neláku yawe bábbanguk ta tallu gatù, tapè ilimù tam yù pagá na sù ira magáwák?” kun ni Kudas.
5 “Este perfume valia trezentas moedas de prata. Deveria ter sido vendido, e o dinheiro, dado aos pobres”.
6 Á ari kuruk nga mangikállà si Kudas sù ira magáwák, ngam áppè lâ yù kinagi na, gapu ta aggina yù minákkokò, á aggina yù manangngal ta kuártu ra nga kokokotan na lâ.
6 Não que ele se importasse com os pobres; na verdade, era ladrão e, como responsável pelo dinheiro dos discípulos, muitas vezes roubava uma parte para si.
7 Á kinagi ni Apu Kesu kuna, “Paguráyám mu si Maria. Iyanugù mu kuna, tapè paránan na yù baggì ta ketanam ku.
7 Jesus respondeu: “Deixe-a em paz. Ela fez isto como preparação para meu sepultamento.
8 Ta ajjan nga mannanáyun nikayu yù ira magáwák. Ngam sikán, mabíkà lâ maggián nikayu,” kun na.
8 Vocês sempre terão os pobres em seu meio, mas nem sempre terão a mim”.
9 Á pakarámak nayù ira magaru nga Kudio ta ajjan si Apu Kesu ta Bitania, minay ira sù gián na, ta ed da innan. Á ari lâ si Apu Kesu yù ikáyâ da nga innan, ngam si Lasaru gapay nga pinaginnanole na.
9 Quando o povo soube da chegada de Jesus, correu para vê-lo, e também a Lázaro, a quem Jesus havia ressuscitado dos mortos.
10 Á yáyù nga inigagánge ra nga papatáyan nayù ira kátannangán nga pári si Lasaru gapay,
10 Então os principais sacerdotes decidiram matar também Lázaro,
11 ta aggina yù gapu na nga aru yù ira Kudio nga manguruk kâ Apu Kesu, nga likuránád da yù ira kátannangád da.
11 pois, por causa dele, muitos do povo os haviam abandonado e criam em Jesus.
12 Á sù tádday nga ággaw, ajjan yù ira magaru nga tatolay nga minay nakipiestá, á narámak da ta umayin si Apu Kesu ta Jerusalem.
12 No dia seguinte, correu pela cidade a notícia de que Jesus estava a caminho de Jerusalém. Uma grande multidão de visitantes que tinham vindo para a Páscoa
13 Á nangâ ira ta palákkay, ta ed da jinápun, tapè dayáwad da. Á nagaragiák ira, á kinagi ra,
13 tomou ramos de palmeiras e saiu ao seu encontro, gritando: “Hosana! Bendito é o que vem em nome do Senhor! Bendito é o Rei de Israel!”.
14 Á inikko ni Apu Kesu yù kígo na kabáyu nga dongki, nga nattakayán na. Á yáyù nga napalurò yù inipalappâ ni Namarò nga inipetúrâ na sù dán nga libru nga kunniaw:
14 Jesus conseguiu um jumentinho e montou nele, cumprindo a profecia que dizia:
15 “Sikayu nga taga Jerusalem, ari kayu maganássing.
15 “Não tenha medo, povo de Sião. Vejam, seu Rei se aproxima, montado num jumentinho”.
16 Á yù ira sinudduán ni Apu Kesu, arád da nánnámmuán yù kebalinán nayù netúrâ. Ngam ta kabalin na naginnanolay nga limibbè ta lángì, ninonò da laguk ta yáyù kapalurò nayù dán nga netúrâ nga meyannung sù pattake na ta dongki nga minay ta Jerusalem.
16 Seus discípulos não entenderam, naquele momento, que se tratava do cumprimento de uma profecia. Depois que Jesus foi glorificado, porém, eles se lembraram do que havia acontecido e perceberam que era a respeito dele que essas coisas tinham sido escritas.
17 Á yù ira magaru nga tatolay nga nakasingan kâ Apu Kesu sù pagágál na kâ Lasaru ta tanam na ta pamaginnanole na kuna, kinagi ra yù nasingad da sù ira tatolay ta Jerusalem.
17 Muitos tinham visto quando Jesus mandou Lázaro sair do túmulo e o ressuscitou dos mortos, e contavam esse fato a outros.
18 Á yáyù nga minay yù ira magaru nga tatolay nga jiminápun kâ Apu Kesu, ta narámak da yù makapállâ nga pinagaddátu na.
18 Destes, muitos saíram ao encontro de Jesus, porque tinham ouvido falar desse sinal.
19 Á nakkaká-ubobuk laguk yù ira Parisio, á kinagi ra laguk, “Ye, innan nawè! Awán garè ta awayyá tam, ta siminuttul ngámin nga tangapáddabbunán kuna!” kud da.
19 Então os fariseus disseram uns aos outros: “Não podemos fazer nada. Vejam, todo mundo o segue!”.
20 Á ajjan gapay yù ira nga ari Kudio nga taga Garesia nga minay makipiestá ta Jerusalem, tapè makimoray ira gapay kâ Namarò.
20 Alguns gregos que tinham vindo a Jerusalém para adorar durante a festa da Páscoa
21 Á minay ira laguk kâ Pilippi, nga taga Betseda sù purubinsia na Galilia, ta ed da kagian kuna, “Apu, ikáyâ mi makiammu kâ Apu Kesu,” kud da.
21 procuraram Filipe, que era de Betsaida, da Galileia, e lhe disseram: “Por favor, gostaríamos de ver Jesus”.
22 Á en na kinagi ni Pilippi kâ Andares, á nappulù ira, ta ed da kagian kâ Apu Kesu.
22 Filipe falou a esse respeito com André, e os dois foram juntos falar com Jesus.
23 Á pakkagi di Andares ta ajjan yù ira umay nga taga Garesia, simibbák si Apu Kesu, á kinagi na nira, “Duttálin yù ággo na keparáyò, nga kepotuk ku sangaw ta lángì, sikán nga Kaká na ngámin na tatolay.
23 Jesus respondeu: “Chegou a hora de o Filho do Homem ser glorificado.
24 Kukurugán nga kuruk yù kagiak ku nikayu. Máwák nga matayà sangaw ánna metanamà, tapè aru yù ira meyígù. Á yaw keyarigán na, yù tangabullung nga bini. Nu ari memulá ta dabbun, táttádday lâ nga ari umaru. Ngam nu memulá ta dabbun nga kunnay ta natay, á mattubbu, á mabbáli ta aru.
24 Eu lhes digo a verdade: se o grão de trigo não for plantado na terra e não morrer, ficará só. Sua morte, porém, produzirá muitos novos grãos.
25 Á kunnian gapay yù keyarigán nayù tolay nga tángngagan na lâ yù ákkatole na ta baggi na sawe dabbuno, ta lonán na ngámin ta pate na sangaw ánna mesinná kâ Namarò ta áddè ta áddè. Ngam yù tolay nga máyâ nga mamalurò sù ipakuâ kuna, mássiki nu lonán na ngámin yù ikáyâ na sawe dabbuno, ngam meyígù, á málâ na yù áttole na kâ Namarò nga awán ta áddè na.
25 Quem ama sua vida neste mundo a perderá. Quem odeia sua vida neste mundo a conservará por toda a eternidade.
26 Á yù tolay nga máyâ nga makiaripan nikán, máwák na tumuttuttul nikán, tapè maguray lâ yù giák ku, ajjan lâ nikán yù aripak ku. Á iparáyo nayù Yámà ngámin yù ira nga makiaripan nikán,” kun na.
26 Se alguém quer ser meu discípulo, siga-me, pois meus servos devem estar onde eu estou. E o Pai honrará quem me servir.
27 Á inupù ni Apu Kesu nga kinagi, “Á duttálin yù jigâ ku, á maburungà nga mapábbaw. Anni laguk ipakimállà ku kâ Yámà? Makimállakà nakuan panò kuna ta ilillì nangà sù jigâ nga duttál nikán sangaw? Ngam ari gemma, ta yáyù iniyángè saw, tapè attamák ku yù jigâ,” kun na.
27 “Agora minha alma está angustiada. Acaso devo orar ‘Pai, salva-me desta hora’? Mas foi exatamente por esse motivo que eu vim!
28 Á kinagi na laguk ni Apu Kesu kâ Namarò, “Ammò ku, meparáyaw yù ngágam mu ta arubáng nayù ira tatolay megapu nikán,” kun na. Á dagarágâ ajjan yù ngárál nga naggapu ta lángì, á kun na, “Neparáyawin yù ngágak ku nga kamotungán, á meparáyaw paga sangaw,” kun na.
28 Pai, glorifica teu nome!”. Então uma voz falou do céu: “Eu já glorifiquei meu nome, e o farei novamente em breve”.
29 Á yù ira magaru nga tatolay nga nanáddak ta aranni kuna, naginná ra yù ngárál, á kagiad da ta nagalittúgaw. Á yù ira káruán, “Ari,” kud da, “ngam nagubobuk yù daroban ni Namarò kuna,” kud da.
29 Quando a multidão ouviu a voz, alguns pensaram que era um trovão, enquanto outros afirmavam que um anjo havia falado com ele.
30 Á kinagi ni Apu Kesu nira, “Yane ngárál nga naginná naw, ari nagubobuk megapu nikán, nu ari galâ megapu nikayu, tapè manguruk kayu.
30 Então Jesus lhes disse: “A voz foi por causa de vocês, e não por minha causa.
31 Á duttálin yù pamegapu nayù pamanunnù ni Namarò sù ira tatolay sawe dabbuno, ánna duttálin yù káppù ni Satanas, ánna yù ketabbà na.
31 Chegou a hora de julgar o mundo; agora, o governante deste mundo será expulso.
32 Á sikán, sangaw nu mepotunà, agálák ku yù ira tatolay ta ngámin nga lugár, á abbágák ku ira, tapè umay ira mangikatalà nikán,” kun na.
32 E, quando eu for levantado da terra, atrairei todos a mim”.
33 Á yáyù kinagi ni Apu Kesu, tapè ipakánnámmu na nira yù ipate na nga mepátà ta kurù nga mapatáddak.
33 Ele disse isso para indicar como morreria.
34 Á yáyù nga simibbák yù ira magaru nga tatolay, á kinagi ra kuna, “Naginná mi yù binibbik da nga netúrâ sù tunung tam, nga matolay yù MakKiristu ta áddè ta áddè nga mammaguray nittam. Ngattá laguk, ta kagiam mu ta mepotun nga mepátà ta kurù yù Kaká na ngámin na tatolay? Ari panò aggina yù mammaguray nga mangngágan ta Kiristu? Asinni laguk yù Kaká na ngámin na tatolay nga kum mu?” kud da.
34 A multidão disse: “Entendemos pelas Escrituras que o Cristo viveria para sempre. Como pode dizer que o Filho do Homem morrerá? Afinal, quem é esse Filho do Homem?”.
35 Á yáyù nga kinagi na laguk ni Apu Kesu nira, “Maggiánà paga nikayu ta mabì. Á keggâ lâ paga nga mamannawák ta nonò naw, tuttulan nawà, tapè ari kayu sangaw mepárik sù tolay nga magabíyán. Ta yù tolay nga mallakák ta kallà, magawáwán gapu ta arán na ammu yù angayán na.
35 Jesus respondeu: “Minha luz brilhará para vocês só mais um pouco. Andem na luz enquanto podem, para que a escuridão não os pegue de surpresa. Quem anda na escuridão não consegue ver aonde vai.
36 Á ta keggâ paga ta dabbuno nga mamannawák ta nonò na tolay, ikatalà nawà, tapè manawagán yù nonò naw nga mepagittá ta nonò ku,” kun ni Apu Kesu nira.
36 Creiam na luz enquanto ainda há tempo; desse modo vocês se tornarão filhos da luz”. Depois de dizer essas coisas, Jesus foi embora e se ocultou deles.
37 Ta mássiki nu aru yù pinagaddátu na nga makapállâ ta arubáng da, nanakì ira nga manguruk kuna.
37 Apesar de todos os sinais que Jesus havia realizado, não creram nele.
38 Á yáyù nga napatuppál yù initúrâ na ngaw ni Lákay Isaya, nga ábbilinán ni Namarò, nga kunniaw:
38 Aconteceu conforme o profeta Isaías tinha dito: “Senhor, quem creu em nossa mensagem? A quem o Senhor revelou seu braço forte?”.
39 Á gapu ta ari ira manguruk, kinagi na paga nayù ngaw Lákay Isaya yù meyannung sù ipanakì da, ta kinagi na,
39 Mas o povo não podia crer, pois como Isaías também disse:
40 “Pinabbalin na ira ni Namarò ta kun na buling,
40 “O Senhor cegou seus olhos e endureceu seu coração para que seus olhos não vejam, e seu coração não entenda, e não se voltem para mim, nem permitam que eu os cure”.
41 Yáyù kinagi na ngaw ni Lákay Isaya sù ngaw gári, gapu ta nasingan na yù dalingáráng nayù MakKiristu, á kinagi na yù meyannung kuna.
41 As palavras de Isaías referiam-se a Jesus, pois viu sua glória e falou sobre ele.
42 Á mássiki nu ari nanguruk yù ira káruán nga Kudio, aru yù ira nga makáwayyá nga Kudio nga manguruk kâ Apu Kesu. Ngam inilímak da yù ángnguruk da gapu ta maganássing ira sù ira Parisio, marakè palawanad da ira sù ággagammungád da.
42 Ainda assim, muitos creram em Jesus, incluindo alguns dos líderes judeus. Eles, porém, não declararam sua fé abertamente, por medo de que os fariseus os expulsassem da sinagoga.
43 Ta ikáyâ da yù paddáyo nayù ira ikáttole ra ánnè sù paddáyo ni Namarò nira.
43 Amaram a aprovação das pessoas mais que a aprovação de Deus.
44 Á uliotturu nga pangituddu ni Apu Kesu, iniyássikan na yù ubobuk na, á kinagi na, “Yù tolay nga manguruk nikán, ari lâ sikán yù kurugan na, nu ari gapay si Namarò nga naddok nikán.
44 Jesus disse em alta voz às multidões: “Se vocês creem em mim, não creem apenas em mim, mas também naquele que me enviou.
45 Á yù tolay nga maningan nikán, imámmatán na gapay yù naddok nikán.
45 Pois, quando veem a mim, veem aquele que me enviou.
46 Sikán yù meyárik ta nawák, á minayà ta dabbuno nga mamannawák ta nonò na tolay, tapè ari maggián ta kallà yù ira nga mangikatalà nikán.
46 Eu vim como luz para brilhar neste mundo, a fim de que todo aquele que crê em mim não permaneça na escuridão.
47 Á nu ajjan yù tolay nga makaginná sù kagiak ku, ngam ari manguruk, á ari sikán yù mamanunnù kuna. Ta aringà minay nga mamanunnù ta tolay, ngam minayà ta dabbuno tapè sikán yù mangiyígù nira.
47 Não julgarei aqueles que me ouvem mas não me obedecem, pois vim para salvar o mundo, e não para julgá-lo.
48 “Ngam ajjan yù mamanunnù sù ira tatolay nga manakì nikán ánna ari manguruk sù kinagì, ta mokum ira sù pagáddekán na ággaw. Á yá ikokum da yù ubobuk ku nga arád da kinuruk.
48 Mas todos que me rejeitam e desprezam minha mensagem serão julgados no dia do julgamento pela verdade que tenho falado.
49 Ta aringà magubobuk megapu sù pakáwayyâ, nu ari galâ megapu sù pakáwayyá nayù Yámà nga naddok nikán. Ta inibilin na nikán ngámin yù kagiak ku ánna ituddù.
49 Não falo com minha própria autoridade. O Pai, que me enviou, me ordenou o que dizer.
50 Á ammù gemma ta manotolay yù taddán nayù Yámà ta tolay ta áddè ta áddè. Á yáyù nga kagiak ku yù ngámin nga inibilin nayù Yámà nikán.”
50 E eu sei que o mandamento dele conduz à vida eterna; por isso digo tudo que o Pai me mandou dizer”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.