Atos 7

Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Á yù kotunán na pári, pakaginná na ta pangikeká ra kâ Esteban, iniyabbû na kâ Esteban, “Kuruk panò yù ipangikeká ra nikaw?”
1 Perguntou-lhe então o sumo sacerdote: É realmente assim?
2 Á simibbák ni Esteban, á kinagi na nira, “Wáwwagi ánna giriámán, nononopan naw bì yù kingnguá ni Namarò megapu nittam nga Kudio. Ta gári, piníli ni Namarò si Kákay Abrakam, nga yù ngaw naggaká nittam. Á paggián ni Abrakam paga ta Mesopotamia, nga ari paga minay nakipaggián ta Karan, nappasingan si Namarò kuna nga maddalingáráng.
2 Respondeu ele: Irmãos e pais, escutai. O Deus da glória apareceu a nosso pai Abraão, quando estava na Mesopotâmia, antes de ir morar em Harã.
3 Á kinagi ni Namarò kuna, ‘Panawám mu yù ira kanakanáyum mu ánna yù lugár nga paggianám mu, á umay ka sù gián nga ipasingak ku nikaw sangaw.’
3 E disse-lhe: Sai de teu país e de tua parentela, e vai para a terra que eu te mostrar {Gn 12,1}.
4 Á nánaw laguk di Kákay Abrakam ta paggianád da sù ira kagittá ra nga taga Kaldia, á minay ira naggián ta dabbun na Karan.
4 Ele saiu da terra dos caldeus, e foi habitar em Harã. Dali, depois que lhe faleceu o pai, Deus o fez passar para esta terra, em que vós agora habitais.
5 Á arán na iniyawâ kâ Abrakam yawe dabbun, mássiki nu baddì lâ. Ngam initabbá ni Namarò ta iyawâ na yù dabbun noka kári Abrakam ánna yù ira ginaká na. Á ta pangitabbá ni Namarò kuna, awán paga ta anâ ni Kákay Abrakam.
5 Não lhe deu nela propriedade alguma, nem sequer um palmo de terra, mas prometeu dar-lha em posse, e depois dele à sua posteridade, quando ainda não tinha filho algum.
6 Á kinagi ni Namarò gapay kuna, ‘Yù ira ginakám, umay ira noka makipaggián ta tanakuán nga dabbun. Á yù ira pakipaggianád da, aripanad da ira ánna jigirigátad da ira ta appátagatù nga ragun.
6 Eis como falou Deus: Tua descendência habitará em terra estranha e será reduzida à escravidão e maltratada pelo espaço de quatrocentos anos.
7 Ngam nu napasángin yù paggiád da túrin, panunnuták ku yù ira mangaripan nira. Á megapu sù panigirigâ ku sù ira mangaripan, palubbángak ku yù ira ginakám, á ipánò ira tapè umay ira makimoray nikán sawe dabbun,’ kun ni Namarò kâ Kákay Abrakam.”
7 Mas eu julgarei a nação que os dominar - diz o Senhor -, e eles sairão e me prestarão culto neste lugar {Gn 15,13s.; Ex 3,12}.
8 Á kinagi ni Esteban paga, “Á pangitabbá ni Namarò kári Kákay Abrakam ánna yù ira ginaká na, inipakugì ni Namarò yù ira ánâ da nga lálláki ta panaddamád da ta pattarátu na nira. Á yáyù nga kinugì ni Abrakam si Isak nga anâ na sù mekawalu nga ággo nayù abbing, gapu ta yáyù kinagi ni Namarò kuna. Á kunnian gapay yù kingnguá ni Isak, ta kinugì na si Akup nga anâ na. Á kunnian gapay yù kingnguá ni Akup, ta kinugì na gapay yù ira mapulu duá nga ánâ na nga lálláki nga naggaká nittam.
8 E deu-lhe a aliança da circuncisão. Assim, Abraão teve um filho, Isaac, e, passados oito dias, o circuncidou; e Isaac, a Jacó; e Jacó, os doze patriarcas.
9 “Á yù ira ánâ ni Kákay Akup nga naggaká nittam, napassil ira kâ Kusè nga uriád da. Á iniláku ra si Kusè sù ira mangaripan kuna ta arayyu nga lugár na Egipto. Ngam nepulù si Namarò kâ Kusè.
9 Os patriarcas, invejosos de José, venderam-no para o Egito. Mas Deus estava com ele.
10 Á inabbágán ni Namarò, á yáyù nga napiá lâ yù pabbalinán na ngámin nga jigâ ni Kusè. Á iniyawâ ni Namarò kuna yù napiá nga nonò na ánna inipakámmu na kuna yù mappíli ta napiá. Á ta keyarubáng ni Kusè kâ Paro nga patul ta Egipto, nagayáyâ si Paro kuna, á sinullà na ta gubinador, ánna pine na ta mammaguray ta ngámin nga áppatulán na, ánna inipataron na gapay kuna yù ngámin ira kábbale na ta palásiu na.
10 Livrou-o de todas as suas tribulações e deu-lhe graça e sabedoria diante do faraó, rei do Egito, que o fez governador do Egito e chefe de sua casa.
11 “Á pammagure na ngaw ni Kusè ta Egipto, jimittál yù bisin ta ngámin nga lugár na Egipto ánna yù lugár na Kenan. Á narigirigâ ngámin yù ira tatolay. Á di Kákay Akup ánna yù ira ánâ na nga naggaká nittam, awán ta málek da nga kanad da.
11 Sobreveio depois uma fome a todo o Egito e Canaã. Grande era a tribulação, e os nossos pais não achavam o que comer.
12 Ngam ta pakarámak ni Kákay Akup ta egga kanan ta Egipto, jinok na yù ira ánâ na ta umay ira mangâ ta kanad da. Yáyù lâ paga yù olu nga ánge ra ta Egipto.
12 Mas quando Jacó soube que havia trigo no Egito, enviou pela primeira vez os nossos pais para lá.
13 “Á ta mekaruá nga ánge nayù ira wáwwagi ni Kusè ta Egipto, inipakánnámmu ni Kusè yù baggi na nira. Á inipakánnámmu na gapay kâ Paro yù ira kanakanáyun na.
13 Na segunda, foi José reconhecido por seus irmãos, e foi descoberta ao faraó a sua origem.
14 Á inipágál ni Kusè di Kákay Akup nga ammò na ánna ngámin nga kanakanáyun na ta umay ira ta Egipto. Pitupulu límá nga tatolay yù ira ngámin.
14 Enviando mensageiros, José mandou vir seu pai Jacó com toda a sua família, que constava de setenta e cinco pessoas.
15 Á yáyù nga minay di Akup ta Egipto, á naggián ira ta Egipto ta áddè ta pate ra. Ta Egipto yù natayád di Kákay Akup ánna yù ira ngámin nga ánâ na nga naggaká nittam.
15 Jacó desceu ao Egito e morreu ali, como também nossos pais.
16 Ngam nelabbè yù baggi ra ta Sekem nga naggianád da ngaw di Kákay Akup, á netanam ira ta Sekem sù ángngitanamán nga ginátáng na ngaw ni Kákay Abrakam sù ira ánâ ni Amor.
16 Seus corpos foram trasladados para Siquém, e foram postos no sepulcro que Abraão tinha comprado, a peso de dinheiro, dos filhos de Hemor, de Siquém.
17 “Á mággè nga jimittál yù ággaw nga sinullà ni Namarò nga pamapáno na nira ta Egipto, tapè ipetoli na ira sawe lugár tam ta kunnay sù initabbá na ngaw kâ Abrakam. Á gapu ta nabayák iren nga naggián túrin ta lugár na Egipto, minaru yù ira tatolay.
17 Aproximava-se o tempo em que devia realizar-se a promessa que Deus havia jurado a Abraão. O povo cresceu e se multiplicou no Egito
18 Á napatalián yù patul ta Egipto ta tanakuán nga patul, nga arán na ammu yù napiá nga kingnguá nayù ngaw Kusè.
18 até que se levantou outro rei no Egito, o qual nada sabia de José.
19 Á arán na inikállà yù ngaw ira naggaká nittam. Inilogò na ira. Á pinuersá na ira ta tájjiád da yù ira ánâ da, tapè matay ira.
19 Este rei, usando de astúcia contra a nossa raça, maltratou nossos pais e obrigou-os a enjeitar seus filhos para privá-los da vida.
20 “Á tán nga ággaw ngaw yù keyanâ ni Moyses. Á napiá nga abbing, á ayatán si Namarò kuna. Á inituttù di innò na ánna sinaronád da ta tallu nga bulán sù bale ra.
20 Por este mesmo tempo, nasceu Moisés. Era belo aos olhos de Deus e por três meses foi criado na casa paterna.
21 Á nu awánin ta awayyá ra nga mangituttù, napuersá ira nga nangipay ta lawán. Á nálek nayù babay nga anâ nayù patul, á jimmà na, nga pinataganatán na ta kun na anâ na.
21 Depois, quando foi exposto, a filha do faraó o recolheu e o criou como seu próprio filho.
22 “Á naggigiámmu si Moyses ta ngámin nga ituddu nayù ira Egipto, á napiá ánna makáwayyá yù ággubu-ubobuk na ánna napiá ngámin yù akkuán na.
22 Moisés foi instruído em todas as ciências dos egípcios e tornou-se forte em palavras e obras.
23 Á nu appátapulu yù dagun ni Moyses, nanonò na ta en na tullúnán yù ira kuruk nga wáwwagi na nga ginaká ni Israel.
23 Quando completou 40 anos, veio-lhe à mente visitar seus irmãos, os filhos de Israel.
24 Á naratang na yù tádday nga jigirigátan nayù Egipto. Á en na iniyígù yù kagittá na, á pinapáte na yù Egipto.
24 Viu que um deles era maltratado; tomou-lhe a defesa e vingou o que padecia a injúria, matando o egípcio.
25 Ta kagian ni Moyses ta kánnámmuán nayù ira kanakanáyun na ta aggina yù jinok ni Namarò ta mamalubbáng nira sù ira mangaripan nira. Ngam arád da nánnámmuán.
25 Ele esperava que os seus irmãos compreendessem que Deus se servia de sua mão para livrá-los. Mas não o entenderam.
26 “Á sù tádday ággaw, naratang na yù duá nga ginaká ni Israel nga maddamá, á gimmá na ira. ‘Wáwwagi,’ kun ni Moyses nira, ‘anni ipaddamá naw, ta mawwagi kayu gemma?’ kun na.
26 No dia seguinte, dois dentre eles brigavam, e ele procurou reconciliá-los: Amigos, disse ele, sois irmãos, por que vos maltratais um ao outro?
27 Á yù tolay nga iddâ na lâ nakiramá, inirubbâ na si Moyses, á kinagi na, ‘Asinni panò naddok nikaw ta mammaguray ánna mamanunnù nikami?
27 Mas o que maltratava seu compatriota o repeliu: Quem te constituiu chefe ou juiz sobre nós?
28 Ipárik mà sù Egipto nga pinapátem kagabi?’ kun na.
28 Porventura queres tu matar-me, como ontem mataste o egípcio?
29 Á pakaginná ni Moyses sù kinagi na, naganássing, ta ammu na ta neparámak yù pamapáte na sù Egipto. Á nattálaw, á minay nakipaggián ta dabbun na Midian. Paggián na tán, nangatáwa. Á tán nga lugár yù neyanakán nayù ira duá nga ánâ na nga lálláki.
29 A estas palavras, Moisés fugiu. E esteve como estrangeiro na terra de Madiã, onde teve dois filhos.
30 “Á naggián si Moyses ta Midian ta nabayák. Á pappasá na appátapulu ta dagun, ta panaron na ta ayám ta kalállammatán nga aranni ta puddul na Saynay, nappasingan si Namarò kuna, ta limittuák yù daroban na ta api sù alinnâ nga káyu nga maggatang nga ari makán na api.
30 Passados quarenta anos, apareceu-lhe no deserto do monte Sinai um anjo, na chama duma sarça ardente.
31 Á napállâ si Moyses ta pakasingan na sù káyu nga naggatang, á jimikkì kuna, tapè imámmatán na ta napiá. Á naginná na yù ngárál ni Apu Namarò nga naggapu ta api, á kinagi ni Apu,
31 Moisés, admirado de uma tal visão, aproximou-se para a examinar. E a voz do Senhor lhe falou:
32 ‘Sikán si Namarò, nga Yápu nayù ira naggaká nikaw, nga Yápu di Abrakam kári Isak kâ Akup.’ Á pakaginná ni Moyses, namippippik nga ari makeyangngà nga maningan.
32 Eu sou o Deus de teus pais, o Deus de Abraão, de Isaac, de Jacó. Moisés, atemorizado, não ousava levantar os olhos.
33 Á kinagi ni Apu kuna, ‘Iriám mu yù sapátù mu, ta mangilin yù dabbun nga nanáddagám mu.’
33 O Senhor lhe disse: Tira o teu calçado, porque o lugar onde estás é uma terra santa.
34 Á kabalin ni Moyses nangari ta sapátù na, á kinagi ni Apu kuna, ‘Masingak ku gemma yù karigirigâ nayù ira tatolè túrin ta Egipto, á maginnâ yù paggaráyad da. Á yáyù nga minulugakin, tapè iyígù ku ira. Arà! Umay ken laguk, ta dobat taka ta umay ka túrin ta Egipto,’ kun ni Namarò kuna.
34 Considerei a aflição do meu povo no Egito, ouvi os seus gemidos e desci para livrá-los. Vem, pois, agora e eu te enviarei ao Egito.
35 “Wáwwagi,” kun ni Esteban paga, “ta keggá ra ngaw nayù ira naggaká nittam ta Egipto, nanakitád da si Moyses. Ta kinagi ra ngaw kuna, ‘Asinni panò naddok nikaw ta mammaguray ánna mamanunnù nikami?’ Á si Moyses, aggina yù jinok ni Namarò nga mangiyígù ánna mammaguray nira, á inabbágán ni Namarò megapu sù daroban na nga nasingan ni Moyses sù káyu nga naggatang.
35 Este Moisés que desprezaram, dizendo: Quem te constituiu chefe ou juiz?, a este Deus enviou como chefe e libertador pela mão do anjo que lhe apareceu na sarça.
36 Á si Moyses yù nangituluk sù ira naggaká nittam ta páno ra ta Egipto, á aru yù pinagaddátu na nga makapállâ ta keggá ra paga ta Egipto, ánna pallakák da nga umay ta dammáng nayù bebay nga mangngágan ta Ujjojjin, ánna keggá ra gapay ta kalállammatán ta appátapulu nga dagun.
36 Ele os fez sair do Egito, operando prodígios e milagres na terra do Egito, no mar Vermelho e no deserto, por espaço de quarenta anos.
37 “Á si Moyses yù nakkagi sù ira ngaw ginaká ni Israel, nga kun na, ‘Si Namarò, doban na noka nikayu yù ábbilinán na ta kunnay ta paddok na nikán, nga naggapu sù ira ginaká naw,’ kun na.
37 Foi este Moisés que disse aos filhos de Israel: Deus vos suscitará dentre os vossos irmãos um profeta como eu.
38 Á paggagammung nayù ira naggaká nittam ta kalállammatán, si Moyses yù kobobuk nayù daroban ni Namarò ta puddul na Saynay. Á si Moyses yù neddán sù bilin ni Namarò nga netúrâ, nga paggapuán nayù ákkatole na tolay ta áddè ta áddè, tapè aggina yù mangiyawâ nittam.
38 Este é o que esteve entre o povo congregado no deserto, e com o anjo que lhe falara no monte Sinai, e com os nossos pais; que recebeu palavras de vida para no-las transmitir.
39 Ngam yù ngaw ira naggaká nittam, nanakì ira nga manguruk kâ Moyses, á inipuerá ra, ta ikáyâ da manoli ta Egipto.
39 Nossos pais não lhe quiseram obedecer, mas o repeliram. Em seus corações voltaram-se para o Egito,
40 “Á nakiubobuk yù ira tatolay kâ Aron, nga wagi ni Moyses ánna yù olu nga pári na Kudio, á kinagi ra kuna, ‘Mappadday ka laguk sù ira didios tam nga mangipulù nittam, tapè tuttulat tam ira, ta arát tam ammu yù nesimmu kâ Moyses nga nangituluk nittam ta páno tam ta Egipto,’ kud da.
40 dizendo a Aarão: Faze-nos deuses, que vão diante de nós, porque quanto a este Moisés, que nos tirou da terra do Egito, não sabemos o que foi feito dele.
41 Á pidde ra laguk yù sináddios nga kun na kígaw nga báka, nga kinagi ra ta yápu ra, á pinárti ra yù ira ayám da nga iniyátáng da kuna. Á nabbúyá ira gapu ta pagayáyâ da sù pidde ra.
41 Fizeram, naqueles dias, um bezerro de ouro e ofereceram um sacrifício ao ídolo, e se alegravam diante da obra das suas mãos.
42 “Á yáyù nga napporay si Namarò nira, á nilikuránán na ira. Á pinaguráyán na ira, tapè maguru-uray ira lâ nga makimoray sù ira bituan ta lángì. Á kingnguá ra ta kunnay ta netúrâ sù libru nayù ira ábbilinán ni Namarò, nga kunniaw:
42 Mas Deus afastou-se e os abandonou ao culto dos astros do céu, como está escrito no livro dos profetas: Porventura, casa de Israel, vós me oferecestes vítimas e sacrifícios por quarenta anos no deserto?
43 Ari sikán yù nakimorayán naw, nu ari galâ yù ira sináddios! Inakkâ naw nga inipulupulù yù paggianán nayù sináddios nga mangngágan ta Molok ánna yù sináddios nga pidde naw ta kun na bituan, nga mangngágan ta Repan.
43 Aceitastes a tenda de Moloc e a estrela do vosso deus Renfão, figuras que vós fizestes para adorá-las! Assim eu vos deportarei para além da Babilônia {Am 5,25ss.}.
44 “Wáwwagi,” kun ni Esteban, “ta keggá nayù ira ngaw naggaká nittam ta kalállammatán, egga nira yù balay nga ákkimorayád da kâ Namarò, ta naggián si Namarò nira. Á pidde ra ta bale na yù gámì ánna tabbì na ayám, ta kunnay sù inipasingan ni Namarò kâ Moyses.
44 A Arca da Aliança esteve com os nossos pais no deserto, como Deus ordenou a Moisés que a fizesse conforme o modelo que tinha visto.
45 Á bittáng da yù balay ni Namarò sù ira ginaká ra. Á ta pate ni Moyses, si Josiuwa yù táli na. Á inipulù da yù bale ni Namarò nira ta áddè ngaw tallung di Josiuwa sawe dabbun nga initabbá ni Namarò nittam. Á naratang da yù ira olu nga naggián saw, ngam pinapáno na nira ni Namarò, á iniyawâ na yù dabbud da sù ira ngaw naggaká nittam. Á naggián lâ paga yù bale ni Namarò sù ira naggaká nittam ta áddè ta pammagure na ngaw ni Patul Dabid.
45 Recebendo-a nossos pais, levaram-na sob a direção de Josué às terras dos pagãos, que Deus expulsou da presença de nossos pais. E ali ficou até o tempo de Davi.
46 “Á ta keggá na ngaw ni Patul Dabid, ayatán si Namarò kuna. Á inikomá ni Patul Dabid kâ Namarò ta ipapadde na kuna yù bale na, nga pakimorayán nayù ginaká ni Akup sù Yápu ra.
46 Este encontrou graça diante de Deus e pediu que pudesse achar uma morada para o Deus de Jacó.
47 Ngam arán na inanugù. Á si Patul Solomon, nga anâ ni Patul Dabid, aggina yù namadday ta bale ni Namarò.
47 Salomão foi quem lhe edificou a casa.
48 “Ngam si Apu Namarò, ari gemma maggián ta balay nga pidde na tolay. Ta netúrâ yù ubobuk ni Apu Namarò, nga kinagi nayù ábbilinán na, nga kunniaw:
48 O Altíssimo, porém, não habita em casas construídas por mãos humanas. Como diz o profeta:
49 ‘Yù lángì, kunnay lâ ta pagitubangák ku. Á yù dabbuno, kunnay lâ ta pangipotunák ku ta takkì.
49 O céu é o meu trono, e a terra o escabelo dos meus pés. Que casa me edificareis vós?, diz o Senhor. Qual é o lugar do meu repouso?
50 Ta sikán galâ yù nappadday ta lángì ánna dabbuno, ánna ngámin nga egga nira,’ kun ni Namarò.”
50 Acaso não foi minha mão que fez tudo isto {Is 66,1s.}?
51 Á kinagi na laguk ni Esteban sù ira minámmanunnù ánna yù ira tatolay, “Sikayu, anningillâ yù kataggâ na ulu naw! Narákè yù nonò naw ánna kitul kayu, á arán naw tángngagan yù bilin ni Namarò. Naggigittá kayu sù ira ngaw naggaká nittam, ta makikontará kayu gapay sù Mangilin nga Ikararuá.
51 Homens de dura cerviz, e de corações e ouvidos incircuncisos! Vós sempre resistis ao Espírito Santo. Como procederam os vossos pais, assim procedeis vós também!
52 Egga panò yù tádday sù ira ngaw ábbilinán ni Namarò nga arád da jinigirigâ? Awán! Pinapáte ra yù ira ngámin ngaw nga nangilayalayâ ta umay ta dabbuno yù napiá nga Masserbi kâ Apu Namarò, nga MakKiristu. Á labbè na, sináttájjián naw ánna pinapáte naw.
52 A qual dos profetas não perseguiram os vossos pais? Mataram os que prediziam a vinda do Justo, do qual vós agora tendes sido traidores e homicidas.
53 Á sikayu yù iniddán nayù ira daroban ni Namarò ta tunung na. Ngam ari kayu manguruk!” Yáyù áddè nayù kinagi ni Esteban.
53 Vós que recebestes a lei pelo ministério dos anjos e não a guardastes...
54 Á pakaginná nayù ira minámmanunnù sù kinagi ni Esteban, napporay ira, á nangngarangaringngì ira megapu sù nepallà nga pore ra.
54 Ao ouvir tais palavras, esbravejaram de raiva e rangiam os dentes contra ele.
55 Ngam si Esteban, ajjan nga nepulù kuna yù Mangilin nga Ikararuá, nga mangabbák kuna. Á sinánguk ni Esteban yù lángì, á nasingan na yù dalingáráng ni Namarò ánna si Apu Kesu nga makáwayyá nga manáddak ta jiwanán ni Namarò.
55 Mas, cheio do Espírito Santo, Estêvão fitou o céu e viu a glória de Deus e Jesus de pé à direita de Deus:
56 Á kinagi ni Esteban, “Innan nawè! Nabukatán yù lángì, á masingak ku yù Kaká na Ngámin na Tatolay nga manáddak ta jiwanán ni Apu Namarò,” kun na.
56 Eis que vejo, disse ele, os céus abertos e o Filho do Homem, de pé, à direita de Deus.
57 Á pakaginná nayù ira tatolay sù kinagi ni Esteban, lippà da laguk yù talingá ra, ánna nagaggay ira ta pore ra kâ Esteban. Á gikarakarerán ira nga minay naggápù kuna.
57 Levantaram então um grande clamor, taparam os ouvidos e todos juntos se atiraram furiosos contra ele.
58 Á pinalawád da ta ili, á pinayapayáng da ta batu. Á yù ira nga namayáng kuna, iniriád da yù barawási ra nga inipatarod da sù bagitolay nga mangngágan ta Saulo.
58 Lançaram-no fora da cidade e começaram a apedrejá-lo. As testemunhas depuseram os seus mantos aos pés de um moço chamado Saulo.
59 Á pamayáng da kâ Esteban, nakimállà si Esteban kâ Apu, á kinagi na, “Apu Kesu, paddulotam mà,” kun na.
59 E apedrejavam Estêvão, que orava e dizia: Senhor Jesus, recebe o meu espírito.
60 Á namalittúkak, ánna iniyássikan na yù ngárál na, á kinagi na, “Apu, arám mu lâ ibiláng nga liwâ da yawe akkuád da nikán,” kun na. Á yáyù lâ áddè na kinagi na, á natayin.
60 Posto de joelhos, exclamou em alta voz: Senhor, não lhes leves em conta este pecado... A estas palavras, expirou.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.