Atos 7
Yù bilin ni Namarò nga meyannung kâ Apu Kesu Kiristu: Yù bagu nga tarátu ni Namarò sù ira nga mangikatalà kâ Apu Kesu Kiristu (ATT) vs NVI
1 Á yù kotunán na pári, pakaginná na ta pangikeká ra kâ Esteban, iniyabbû na kâ Esteban, “Kuruk panò yù ipangikeká ra nikaw?”
1 Então o sumo sacerdote perguntou a Estêvão: "São verdadeiras estas acusações? "
2 Á simibbák ni Esteban, á kinagi na nira, “Wáwwagi ánna giriámán, nononopan naw bì yù kingnguá ni Namarò megapu nittam nga Kudio. Ta gári, piníli ni Namarò si Kákay Abrakam, nga yù ngaw naggaká nittam. Á paggián ni Abrakam paga ta Mesopotamia, nga ari paga minay nakipaggián ta Karan, nappasingan si Namarò kuna nga maddalingáráng.
2 A isso ele respondeu: "Irmãos e pais, ouçam-me! O Deus glorioso apareceu a Abraão, nosso pai, estando ele ainda na Mesopotâmia, antes de morar em Harã, e lhe disse:
3 Á kinagi ni Namarò kuna, ‘Panawám mu yù ira kanakanáyum mu ánna yù lugár nga paggianám mu, á umay ka sù gián nga ipasingak ku nikaw sangaw.’
3 ‘Saia da sua terra e do meio dos seus parentes e vá para a terra que eu lhe mostrarei’.
4 Á nánaw laguk di Kákay Abrakam ta paggianád da sù ira kagittá ra nga taga Kaldia, á minay ira naggián ta dabbun na Karan.
4 "Então, ele saiu da terra dos caldeus e se estabeleceu em Harã. Depois da morte de seu pai, Deus o trouxe a esta terra, onde vocês agora vivem.
5 Á arán na iniyawâ kâ Abrakam yawe dabbun, mássiki nu baddì lâ. Ngam initabbá ni Namarò ta iyawâ na yù dabbun noka kári Abrakam ánna yù ira ginaká na. Á ta pangitabbá ni Namarò kuna, awán paga ta anâ ni Kákay Abrakam.
5 Deus não lhe deu nenhuma herança aqui, nem mesmo o espaço de um pé. Mas lhe prometeu que ele e, depois dele, seus descendentes, possuiriam a terra, embora, naquele tempo, Abraão não tivesse filhos.
6 Á kinagi ni Namarò gapay kuna, ‘Yù ira ginakám, umay ira noka makipaggián ta tanakuán nga dabbun. Á yù ira pakipaggianád da, aripanad da ira ánna jigirigátad da ira ta appátagatù nga ragun.
6 Deus lhe falou desta forma: ‘Seus descendentes serão peregrinos numa terra estrangeira, e serão escravizados e maltratados por quatrocentos anos.
7 Ngam nu napasángin yù paggiád da túrin, panunnuták ku yù ira mangaripan nira. Á megapu sù panigirigâ ku sù ira mangaripan, palubbángak ku yù ira ginakám, á ipánò ira tapè umay ira makimoray nikán sawe dabbun,’ kun ni Namarò kâ Kákay Abrakam.”
7 Mas eu castigarei a nação a quem servirão como escravos, e depois sairão dali e me adorarão neste lugar’.
8 Á kinagi ni Esteban paga, “Á pangitabbá ni Namarò kári Kákay Abrakam ánna yù ira ginaká na, inipakugì ni Namarò yù ira ánâ da nga lálláki ta panaddamád da ta pattarátu na nira. Á yáyù nga kinugì ni Abrakam si Isak nga anâ na sù mekawalu nga ággo nayù abbing, gapu ta yáyù kinagi ni Namarò kuna. Á kunnian gapay yù kingnguá ni Isak, ta kinugì na si Akup nga anâ na. Á kunnian gapay yù kingnguá ni Akup, ta kinugì na gapay yù ira mapulu duá nga ánâ na nga lálláki nga naggaká nittam.
8 E deu a Abraão a aliança da circuncisão. Por isso, Abraão gerou Isaque e o circuncidou oito dias depois do seu nascimento. Mais tarde, Isaque gerou Jacó, e este os doze patriarcas.
9 “Á yù ira ánâ ni Kákay Akup nga naggaká nittam, napassil ira kâ Kusè nga uriád da. Á iniláku ra si Kusè sù ira mangaripan kuna ta arayyu nga lugár na Egipto. Ngam nepulù si Namarò kâ Kusè.
9 "Os patriarcas, tendo inveja de José, venderam-no como escravo para o Egito. Mas Deus estava com ele
10 Á inabbágán ni Namarò, á yáyù nga napiá lâ yù pabbalinán na ngámin nga jigâ ni Kusè. Á iniyawâ ni Namarò kuna yù napiá nga nonò na ánna inipakámmu na kuna yù mappíli ta napiá. Á ta keyarubáng ni Kusè kâ Paro nga patul ta Egipto, nagayáyâ si Paro kuna, á sinullà na ta gubinador, ánna pine na ta mammaguray ta ngámin nga áppatulán na, ánna inipataron na gapay kuna yù ngámin ira kábbale na ta palásiu na.
10 e o libertou de todas as suas tribulações, dando a José favor e sabedoria diante do faraó, rei do Egito; este o tornou governador do Egito e de todo o seu palácio.
11 “Á pammagure na ngaw ni Kusè ta Egipto, jimittál yù bisin ta ngámin nga lugár na Egipto ánna yù lugár na Kenan. Á narigirigâ ngámin yù ira tatolay. Á di Kákay Akup ánna yù ira ánâ na nga naggaká nittam, awán ta málek da nga kanad da.
11 "Depois houve fome em todo o Egito e em Canaã, trazendo consigo grande sofrimento, e os nossos antepassados não encontravam alimento.
12 Ngam ta pakarámak ni Kákay Akup ta egga kanan ta Egipto, jinok na yù ira ánâ na ta umay ira mangâ ta kanad da. Yáyù lâ paga yù olu nga ánge ra ta Egipto.
12 Ouvindo que havia trigo no Egito, Jacó enviou nossos antepassados em sua primeira viagem.
13 “Á ta mekaruá nga ánge nayù ira wáwwagi ni Kusè ta Egipto, inipakánnámmu ni Kusè yù baggi na nira. Á inipakánnámmu na gapay kâ Paro yù ira kanakanáyun na.
13 Na segunda viagem deles, José fez-se reconhecer por seus irmãos, e o faraó pôde conhecer a família de José.
14 Á inipágál ni Kusè di Kákay Akup nga ammò na ánna ngámin nga kanakanáyun na ta umay ira ta Egipto. Pitupulu límá nga tatolay yù ira ngámin.
14 Depois disso, José mandou buscar seu pai Jacó e toda a sua família, que eram setenta e cinco pessoas.
15 Á yáyù nga minay di Akup ta Egipto, á naggián ira ta Egipto ta áddè ta pate ra. Ta Egipto yù natayád di Kákay Akup ánna yù ira ngámin nga ánâ na nga naggaká nittam.
15 Então Jacó desceu ao Egito, onde faleceram ele e os nossos antepassados.
16 Ngam nelabbè yù baggi ra ta Sekem nga naggianád da ngaw di Kákay Akup, á netanam ira ta Sekem sù ángngitanamán nga ginátáng na ngaw ni Kákay Abrakam sù ira ánâ ni Amor.
16 Seus corpos foram levados de volta a Siquém e colocados no túmulo que Abraão havia comprado ali dos filhos de Hamor, por certa quantia.
17 “Á mággè nga jimittál yù ággaw nga sinullà ni Namarò nga pamapáno na nira ta Egipto, tapè ipetoli na ira sawe lugár tam ta kunnay sù initabbá na ngaw kâ Abrakam. Á gapu ta nabayák iren nga naggián túrin ta lugár na Egipto, minaru yù ira tatolay.
17 "Ao se aproximar o tempo em que Deus cumpriria sua promessa a Abraão, aumentou muito o número do nosso povo no Egito.
18 Á napatalián yù patul ta Egipto ta tanakuán nga patul, nga arán na ammu yù napiá nga kingnguá nayù ngaw Kusè.
18 Então outro rei, que nada sabia a respeito de José, passou a governar o Egito.
19 Á arán na inikállà yù ngaw ira naggaká nittam. Inilogò na ira. Á pinuersá na ira ta tájjiád da yù ira ánâ da, tapè matay ira.
19 Ele agiu traiçoeiramente para com o nosso povo e oprimiu os nossos antepassados, obrigando-os a abandonar os seus recém-nascidos, para que não sobrevivessem.
20 “Á tán nga ággaw ngaw yù keyanâ ni Moyses. Á napiá nga abbing, á ayatán si Namarò kuna. Á inituttù di innò na ánna sinaronád da ta tallu nga bulán sù bale ra.
20 "Naquele tempo nasceu Moisés, que era um menino extraordinário. Por três meses ele foi criado na casa de seu pai.
21 Á nu awánin ta awayyá ra nga mangituttù, napuersá ira nga nangipay ta lawán. Á nálek nayù babay nga anâ nayù patul, á jimmà na, nga pinataganatán na ta kun na anâ na.
21 Quando foi abandonado, a filha do faraó o tomou e o criou como seu próprio filho.
22 “Á naggigiámmu si Moyses ta ngámin nga ituddu nayù ira Egipto, á napiá ánna makáwayyá yù ággubu-ubobuk na ánna napiá ngámin yù akkuán na.
22 Moisés foi educado em toda a sabedoria dos egípcios e veio a ser poderoso em palavras e obras.
23 Á nu appátapulu yù dagun ni Moyses, nanonò na ta en na tullúnán yù ira kuruk nga wáwwagi na nga ginaká ni Israel.
23 "Ao completar quarenta anos, Moisés decidiu visitar seus irmãos israelitas.
24 Á naratang na yù tádday nga jigirigátan nayù Egipto. Á en na iniyígù yù kagittá na, á pinapáte na yù Egipto.
24 Ao ver um deles sendo maltratado por um egípcio, saiu em defesa do oprimido e o vingou, matando o egípcio.
25 Ta kagian ni Moyses ta kánnámmuán nayù ira kanakanáyun na ta aggina yù jinok ni Namarò ta mamalubbáng nira sù ira mangaripan nira. Ngam arád da nánnámmuán.
25 Ele pensava que seus irmãos compreenderiam que Deus o estava usando para salvá-los, mas eles não o compreenderam.
26 “Á sù tádday ággaw, naratang na yù duá nga ginaká ni Israel nga maddamá, á gimmá na ira. ‘Wáwwagi,’ kun ni Moyses nira, ‘anni ipaddamá naw, ta mawwagi kayu gemma?’ kun na.
26 No dia seguinte, Moisés dirigiu-se a dois israelitas que estavam brigando, e tentou reconciliá-los, dizendo: ‘Homens, vocês são irmãos; por que ferem um ao outro? ’
27 Á yù tolay nga iddâ na lâ nakiramá, inirubbâ na si Moyses, á kinagi na, ‘Asinni panò naddok nikaw ta mammaguray ánna mamanunnù nikami?
27 "Mas o homem que maltratava o outro empurrou Moisés e disse: ‘Quem o nomeou líder e juiz sobre nós?
28 Ipárik mà sù Egipto nga pinapátem kagabi?’ kun na.
28 Quer matar-me como matou o egípcio ontem? ’
29 Á pakaginná ni Moyses sù kinagi na, naganássing, ta ammu na ta neparámak yù pamapáte na sù Egipto. Á nattálaw, á minay nakipaggián ta dabbun na Midian. Paggián na tán, nangatáwa. Á tán nga lugár yù neyanakán nayù ira duá nga ánâ na nga lálláki.
29 Ouvindo isso, Moisés fugiu para Midiã, onde ficou morando como estrangeiro e teve dois filhos.
30 “Á naggián si Moyses ta Midian ta nabayák. Á pappasá na appátapulu ta dagun, ta panaron na ta ayám ta kalállammatán nga aranni ta puddul na Saynay, nappasingan si Namarò kuna, ta limittuák yù daroban na ta api sù alinnâ nga káyu nga maggatang nga ari makán na api.
30 "Passados quarenta anos, apareceu a Moisés um anjo nas labaredas de uma sarça em chamas no deserto, perto do monte Sinai.
31 Á napállâ si Moyses ta pakasingan na sù káyu nga naggatang, á jimikkì kuna, tapè imámmatán na ta napiá. Á naginná na yù ngárál ni Apu Namarò nga naggapu ta api, á kinagi ni Apu,
31 Vendo aquilo, ficou atônito. E, aproximando-se para observar, ouviu a voz do Senhor:
32 ‘Sikán si Namarò, nga Yápu nayù ira naggaká nikaw, nga Yápu di Abrakam kári Isak kâ Akup.’ Á pakaginná ni Moyses, namippippik nga ari makeyangngà nga maningan.
32 ‘Eu sou o Deus dos seus antepassados, o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó’. Moisés, tremendo de medo, não ousava olhar.
33 Á kinagi ni Apu kuna, ‘Iriám mu yù sapátù mu, ta mangilin yù dabbun nga nanáddagám mu.’
33 "Então o Senhor lhe disse: ‘Tire as sandálias dos pés, porque o lugar em que você está é terra santa.
34 Á kabalin ni Moyses nangari ta sapátù na, á kinagi ni Apu kuna, ‘Masingak ku gemma yù karigirigâ nayù ira tatolè túrin ta Egipto, á maginnâ yù paggaráyad da. Á yáyù nga minulugakin, tapè iyígù ku ira. Arà! Umay ken laguk, ta dobat taka ta umay ka túrin ta Egipto,’ kun ni Namarò kuna.
34 De fato tenho visto a opressão sobre o meu povo no Egito. Ouvi seus gemidos e desci para livrá-lo. Venha agora, e eu o enviarei de volta ao Egito’.
35 “Wáwwagi,” kun ni Esteban paga, “ta keggá ra ngaw nayù ira naggaká nittam ta Egipto, nanakitád da si Moyses. Ta kinagi ra ngaw kuna, ‘Asinni panò naddok nikaw ta mammaguray ánna mamanunnù nikami?’ Á si Moyses, aggina yù jinok ni Namarò nga mangiyígù ánna mammaguray nira, á inabbágán ni Namarò megapu sù daroban na nga nasingan ni Moyses sù káyu nga naggatang.
35 "Este é o mesmo Moisés que tinham rejeitado com estas palavras: ‘Quem o nomeou líder e juiz? ’ Ele foi enviado pelo próprio Deus para ser líder e libertador deles, por meio do anjo que lhe tinha aparecido na sarça.
36 Á si Moyses yù nangituluk sù ira naggaká nittam ta páno ra ta Egipto, á aru yù pinagaddátu na nga makapállâ ta keggá ra paga ta Egipto, ánna pallakák da nga umay ta dammáng nayù bebay nga mangngágan ta Ujjojjin, ánna keggá ra gapay ta kalállammatán ta appátapulu nga dagun.
36 Ele os tirou de lá, fazendo maravilhas e sinais no Egito, no mar Vermelho e no deserto durante quarenta anos.
37 “Á si Moyses yù nakkagi sù ira ngaw ginaká ni Israel, nga kun na, ‘Si Namarò, doban na noka nikayu yù ábbilinán na ta kunnay ta paddok na nikán, nga naggapu sù ira ginaká naw,’ kun na.
37 "Este é aquele Moisés que disse aos israelitas: ‘Deus lhes levantará dentre seus irmãos um profeta como eu’.
38 Á paggagammung nayù ira naggaká nittam ta kalállammatán, si Moyses yù kobobuk nayù daroban ni Namarò ta puddul na Saynay. Á si Moyses yù neddán sù bilin ni Namarò nga netúrâ, nga paggapuán nayù ákkatole na tolay ta áddè ta áddè, tapè aggina yù mangiyawâ nittam.
38 Ele estava na congregação, no deserto, com o anjo que lhe falava no monte Sinai e com os nossos antepassados, e recebeu palavras vivas, para transmiti-las a nós.
39 Ngam yù ngaw ira naggaká nittam, nanakì ira nga manguruk kâ Moyses, á inipuerá ra, ta ikáyâ da manoli ta Egipto.
39 "Mas nossos antepassados se recusaram a obedecer-lhe; pelo contrário, rejeitaram-no, e em seus corações voltaram para o Egito.
40 “Á nakiubobuk yù ira tatolay kâ Aron, nga wagi ni Moyses ánna yù olu nga pári na Kudio, á kinagi ra kuna, ‘Mappadday ka laguk sù ira didios tam nga mangipulù nittam, tapè tuttulat tam ira, ta arát tam ammu yù nesimmu kâ Moyses nga nangituluk nittam ta páno tam ta Egipto,’ kud da.
40 Disseram a Arão: ‘Faça para nós deuses que nos conduzam, pois a esse Moisés que nos tirou do Egito, não sabemos o que lhe aconteceu! ’
41 Á pidde ra laguk yù sináddios nga kun na kígaw nga báka, nga kinagi ra ta yápu ra, á pinárti ra yù ira ayám da nga iniyátáng da kuna. Á nabbúyá ira gapu ta pagayáyâ da sù pidde ra.
41 Naquela ocasião fizeram um ídolo em forma de bezerro. Trouxeram-lhe sacrifícios e fizeram uma celebração em honra ao que suas mãos tinham feito.
42 “Á yáyù nga napporay si Namarò nira, á nilikuránán na ira. Á pinaguráyán na ira, tapè maguru-uray ira lâ nga makimoray sù ira bituan ta lángì. Á kingnguá ra ta kunnay ta netúrâ sù libru nayù ira ábbilinán ni Namarò, nga kunniaw:
42 Mas Deus afastou-se deles e os entregou à adoração dos astros, conforme o que foi escrito no livro dos profetas: ‘Foi a mim que vocês apresentaram sacrifícios e ofertas durante os quarenta anos no deserto, Ó nação de Israel?
43 Ari sikán yù nakimorayán naw, nu ari galâ yù ira sináddios! Inakkâ naw nga inipulupulù yù paggianán nayù sináddios nga mangngágan ta Molok ánna yù sináddios nga pidde naw ta kun na bituan, nga mangngágan ta Repan.
43 Ao invés disso, levantaram o santuário de Moloque e a estrela do seu deus Renfã, ídolos que vocês fizeram para adorar! Portanto, eu os enviarei para o exílio, para além da Babilônia’.
44 “Wáwwagi,” kun ni Esteban, “ta keggá nayù ira ngaw naggaká nittam ta kalállammatán, egga nira yù balay nga ákkimorayád da kâ Namarò, ta naggián si Namarò nira. Á pidde ra ta bale na yù gámì ánna tabbì na ayám, ta kunnay sù inipasingan ni Namarò kâ Moyses.
44 "No deserto os nossos antepassados tinham o tabernáculo da aliança, que fora feito segundo a ordem de Deus a Moisés, de acordo com o modelo que ele tinha visto.
45 Á bittáng da yù balay ni Namarò sù ira ginaká ra. Á ta pate ni Moyses, si Josiuwa yù táli na. Á inipulù da yù bale ni Namarò nira ta áddè ngaw tallung di Josiuwa sawe dabbun nga initabbá ni Namarò nittam. Á naratang da yù ira olu nga naggián saw, ngam pinapáno na nira ni Namarò, á iniyawâ na yù dabbud da sù ira ngaw naggaká nittam. Á naggián lâ paga yù bale ni Namarò sù ira naggaká nittam ta áddè ta pammagure na ngaw ni Patul Dabid.
45 Tendo recebido o tabernáculo, nossos antepassados o levaram, sob a liderança de Josué, quando tomaram a terra das nações que Deus expulsou de diante deles. Esse tabernáculo permaneceu na terra até a época de Davi,
46 “Á ta keggá na ngaw ni Patul Dabid, ayatán si Namarò kuna. Á inikomá ni Patul Dabid kâ Namarò ta ipapadde na kuna yù bale na, nga pakimorayán nayù ginaká ni Akup sù Yápu ra.
46 que encontrou graça diante de Deus e pediu que ele lhe permitisse providenciar uma habitação para o Deus de Jacó.
47 Ngam arán na inanugù. Á si Patul Solomon, nga anâ ni Patul Dabid, aggina yù namadday ta bale ni Namarò.
47 Mas foi Salomão quem lhe construiu a casa.
48 “Ngam si Apu Namarò, ari gemma maggián ta balay nga pidde na tolay. Ta netúrâ yù ubobuk ni Apu Namarò, nga kinagi nayù ábbilinán na, nga kunniaw:
48 "Todavia, o Altíssimo não habita em casas feitas por homens. Como diz o profeta:
49 ‘Yù lángì, kunnay lâ ta pagitubangák ku. Á yù dabbuno, kunnay lâ ta pangipotunák ku ta takkì.
49 ‘O céu é o meu trono, e a terra, o estrado dos meus pés. Que espécie de casa vocês me edificarão? diz o Senhor, ou onde seria meu lugar de descanso?
50 Ta sikán galâ yù nappadday ta lángì ánna dabbuno, ánna ngámin nga egga nira,’ kun ni Namarò.”
50 Não foram as minhas mãos que fizeram todas estas coisas? ’
51 Á kinagi na laguk ni Esteban sù ira minámmanunnù ánna yù ira tatolay, “Sikayu, anningillâ yù kataggâ na ulu naw! Narákè yù nonò naw ánna kitul kayu, á arán naw tángngagan yù bilin ni Namarò. Naggigittá kayu sù ira ngaw naggaká nittam, ta makikontará kayu gapay sù Mangilin nga Ikararuá.
51 "Povo rebelde, obstinado de coração e de ouvidos! Vocês são iguais aos seus antepassados: sempre resistem ao Espírito Santo!
52 Egga panò yù tádday sù ira ngaw ábbilinán ni Namarò nga arád da jinigirigâ? Awán! Pinapáte ra yù ira ngámin ngaw nga nangilayalayâ ta umay ta dabbuno yù napiá nga Masserbi kâ Apu Namarò, nga MakKiristu. Á labbè na, sináttájjián naw ánna pinapáte naw.
52 Qual dos profetas os seus antepassados não perseguiram? Eles mataram aqueles que prediziam a vinda do Justo, de quem agora vocês se tornaram traidores e assassinos —
53 Á sikayu yù iniddán nayù ira daroban ni Namarò ta tunung na. Ngam ari kayu manguruk!” Yáyù áddè nayù kinagi ni Esteban.
53 vocês, que receberam a Lei por intermédio de anjos, mas não lhe obedeceram".
54 Á pakaginná nayù ira minámmanunnù sù kinagi ni Esteban, napporay ira, á nangngarangaringngì ira megapu sù nepallà nga pore ra.
54 Ouvindo isso, ficavam furiosos e rangiam os dentes contra ele.
55 Ngam si Esteban, ajjan nga nepulù kuna yù Mangilin nga Ikararuá, nga mangabbák kuna. Á sinánguk ni Esteban yù lángì, á nasingan na yù dalingáráng ni Namarò ánna si Apu Kesu nga makáwayyá nga manáddak ta jiwanán ni Namarò.
55 Mas Estêvão, cheio do Espírito Santo, levantou os olhos para o céu e viu a glória de Deus, e Jesus de pé, à direita de Deus,
56 Á kinagi ni Esteban, “Innan nawè! Nabukatán yù lángì, á masingak ku yù Kaká na Ngámin na Tatolay nga manáddak ta jiwanán ni Apu Namarò,” kun na.
56 e disse: "Vejo o céu aberto e o Filho do homem de pé, à direita de Deus".
57 Á pakaginná nayù ira tatolay sù kinagi ni Esteban, lippà da laguk yù talingá ra, ánna nagaggay ira ta pore ra kâ Esteban. Á gikarakarerán ira nga minay naggápù kuna.
57 Mas eles taparam os ouvidos e, gritando bem alto, lançaram-se todos juntos contra ele,
58 Á pinalawád da ta ili, á pinayapayáng da ta batu. Á yù ira nga namayáng kuna, iniriád da yù barawási ra nga inipatarod da sù bagitolay nga mangngágan ta Saulo.
58 arrastaram-no para fora da cidade e começaram a apedrejá-lo. As testemunhas deixaram seus mantos aos pés de um jovem chamado Saulo.
59 Á pamayáng da kâ Esteban, nakimállà si Esteban kâ Apu, á kinagi na, “Apu Kesu, paddulotam mà,” kun na.
59 Enquanto apedrejavam Estêvão, este orava: "Senhor Jesus, recebe o meu espírito".
60 Á namalittúkak, ánna iniyássikan na yù ngárál na, á kinagi na, “Apu, arám mu lâ ibiláng nga liwâ da yawe akkuád da nikán,” kun na. Á yáyù lâ áddè na kinagi na, á natayin.
60 Então caiu de joelhos e bradou: "Senhor, não os consideres culpados deste pecado". E, dizendo isso, adormeceu.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.