Lucas 3
Quiarinio pueyaso rupaa pa jiyaniijia Jesucristojiniji pueyano rupaajinia (ARLNT) vs NVT
1 Na nuhuaji, Tiuquinijiona Juanri Pueyaso rupaa pohuatanu coteequiaari. Jiyacaritij, quince marijiaari tari shocojoquiaari César Tiberio, jiyaniijiajanaa na quishacari Roma tiacajinia, puetunu jiyaca pueyapuejanaa camarnu na quishacari. Jiyacaritij, Poncio Pilatoori jiyaniijia quiriquiaa Judea jiyajinia. Herodesri saniniuujia jiyaniijia quiriquiaa Galilea jiyajinia. Tarajanu Felipeeri jiyaniijia quiriquiaajuhua Iturea jiyajinia, Traconite jiyajinianio. Lisaniasri jiyaniijia quiriquiaa Abilinia jiyajinia. Puetunu cuno jiyaniijianucuajanaani, nojoriiri jiyaniijianucuara César Tiberio jiyatesano quiquiaari cuno jiyacajinia.
1 Era o décimo quinto ano do reinado do imperador Tibério César. Pôncio Pilatos era governador da Judeia; Herodes Antipas governava a Galileia; seu irmão Filipe governava a Itureia e Traconites; e Lisânias governava Abilene.
2 Jiyacaritij, Anásri Caifásta Judiocuacaacuara secojonaa jiyaniijianucua quiriquiaa. Jiyacaritij, Zacarías niyanu Juanri cariiquia jiyajinia quiriquiaa. Tii na quishacari, Pueyasoori na rupaa na niishitiquiaari.
2 Anás e Caifás eram os sumos sacerdotes. Nesse ano, veio uma mensagem de Deus a João, filho de Zacarias, que vivia no deserto.
3 Naaratej, Juanri puetunu Jordán moo shuriuquioco jiyacajanaa tajiquiaari na poojotasacari Pueyaso rupaa pueya niquiara. Nojuajaari naa pohuataquiaaritij:
3 João percorreu os arredores do rio Jordão, pregando o batismo como sinal de arrependimento para o perdão dos pecados.
4 Naacuajitij, supuetana Isaías naajiotasanoori tohuateequiaari. Pueyaso sequenu panishano caminiujiunia na quiniuucua, nojuajaari naa miriqui naajiotaquiaari supueriquiano Juanjiniji:
4 O profeta Isaías se referia a João quando escreveu em seu livro: “Ele é uma voz que clama no deserto: ‘Preparem o caminho para a vinda do Senhor! Abram uma estrada para ele!
5 ¡Puetunu tacocuajanaa cuaara mishiquiojosaaria maninia jamatunu na nuu quiniuria! ¡Puetunu tuhuananuhuajanaa cuaara jiuurioosaaria jacananu na nuu quiniuria! ¡Shuyorocotunu nuu cuaara poocuareesaaria! ¡Puetunu surocoshiquiajanaa cuaara mishiquiojosaaria jacananu na nuu quiniuria!
5 Os vales serão aterrados, e os montes e as colinas, nivelados. As curvas serão endireitadas, e os lugares acidentados, aplanados.
6 Naacuajitij, puetunu jiyacajinia pueyajanaari Pueyaso Jiyarosano niishiniutianiya, Pueyaso jiyanootiriquiano pueyani’”.
6 Então todos verão a salvação enviada por Deus’”.
7 Pueya jaara quiojoquiaari na tiacajiniji Tiuquinijiona Juancua, Juan tiuquinijionura nojori, Juanri naa nojori juaaquiaari:
7 João dizia às multidões que vinham até ele para ser batizadas: “Raça de víboras! Quem os convenceu a fugir da ira que está por vir?
8 ¡Maninia miijiara nia quiri, canaa niishiniuria niaari seetanujuanaa nioojiaca tacatoree sesa nia miiniujiniji! ¡Majaari najuhuana tama nia cuaqueyajaaja nia sequenu: “Pueyaso pueyanonijia, supuetana Abrahamjinijinio cua supuenuucua”! ¡Nia niishiri, Pueyaso jaara paniri, nojuajaari na naata nio saijiniji shipininiu Abraham niquiohuarajuhuaj!
8 Provem por suas ações que vocês se arrependeram. Não digam uns aos outros: ‘Estamos a salvo, pois somos filhos de Abraão’. Isso não significa nada, pois eu lhes digo que até destas pedras Deus pode fazer surgir filhos de Abraão.
9 ¡Pueyaso cajiiri tari mataa naana pajama, sesa naana nuujutajara! Naana jaara sesa jajau muetujua quiri, nushiyari catijiasocoriquiano. Naajuhuaj, niajaniyari juhua sesa muetuna naana, maninia miyashijia nia quishacari. ¡Niaari quera saniitioshiyacuaja!
9 Agora mesmo o machado do julgamento está pronto para cortar as raízes das árvores. Toda árvore que não produz bons frutos será cortada e lançada ao fogo”.
10 Naaratej, pueyari Tiuquinijiona Juan nequesotaree:
10 As multidões perguntavam: “O que devemos fazer?”.
11 Juanri nojori riucuaree:
11 João respondeu: “Se tiverem duas vestimentas, deem uma a quem não tem. Se tiverem comida, dividam com quem passa fome”.
12 Roma tiacajinia quijia jiyaniijiajanaa Césarra cumaneeca masejonaari Tiuquinijiona Juancua nijioquiaarijiuhuaj. Nojoriiri tiuquinijiosano quiniu paniriquiaajuhuaj. Naaratej, nojoriiri Juan nequesotaree:
12 Cobradores de impostos também vinham para ser batizados e perguntavam: “Mestre, o que devemos fazer?”.
13 Juanri nojori riucuaree:
13 Ele respondeu: “Não cobrem impostos além daquilo que é exigido”.
14 Naajuhuaj, soldadohuari Tiuquinijiona Juan nequesotaree:
14 “E nós?”, perguntaram alguns soldados. “O que devemos fazer?” João respondeu: “Não pratiquem extorsão nem façam acusações falsas. Contentem-se com seu salário”.
15 Pueyari jiyanohua niishiriojoriquiaa Tiuquinijiona Juanjiniji. Nojoriiri Pueyaso sequesano na Jiyarosocoriquiano niquiniuucua jiaatiaja. Naaratej, nojoriiri jiyaniriquiaa Tiuquinijiona Juan naasucua Cristo, tariucuacaanu Pueyaso sequesano na Jiyarosocoriquianotej.
15 Todos esperavam que o Cristo viesse em breve, e estavam ansiosos para saber se João era ele.
16 Nocuaji, Tiuquinijiona Juanri puetunu pueyajanaa sequeree:
16 João respondeu às perguntas deles, dizendo: “Eu os batizo com água, mas em breve virá alguém mais poderoso que eu, alguém tão superior que não sou digno de desatar as correias de suas sandálias. Ele os batizará com o Espírito Santo e com fogo.
17 Niaari niishiyacuaja taa pueyano miiquiaa na trigoni paratu panura na cocua, na sucuanio, saniniuujia na jajau na racatasocoriquiano tiajiniaaco. Naajuhuaj, cuno pueyanoori tari niya quiya na pueya na saquiriojonura na tojiyashijiaca pueya tajiniji, na rijiosocoriquiano nata nojori quiniuria. ¡Sesa pueyari juhua trigo sucua catijiasaanutaniya saniniuujia! ¡Nojoriiri jatasaanutaniya manijinia! ¡Cuno maniiri maja na maquesanu quiniutianiya!
17 Ele já tem na mão a pá, e com ela separará a palha do trigo, a fim de limpar a área onde os cereais são debulhados. Juntará o trigo no celeiro, mas queimará a palha num fogo que nunca se apaga”.
18 Tiuquinijiona Juanri naa pohuataquiaari Pueyaso rupaa pueya niquiara. Maninia rupaari, na tojitiajaca pueya quiniuria shuquiriaatia. Socua queraatia quiquiaariiri na pohuatasano na numootenura pueya.
18 João usou muitas advertências semelhantes ao anunciar as boas-novas ao povo.
19 Jiyaniijia Herodesri jiyacari tarajanu Felipe niquiocua jiitiariquiaa necocuara. Cuno maaji sesa quiquiaari Herodías. Tiuquinijiona Juanri jiyaniijia Herodes piriyojoquiaari sesa na miishanojiniji. Herodesri maja na tojiniu quiquiaari saaja. Jiyaniijia Herodesri socua queraatia sesa casaa miijia quiquiaari.
19 João também criticou publicamente Herodes Antipas, o governador da Galileia, por ter se casado com Herodias, esposa de seu irmão, e por muitas outras maldades que havia cometido.
20 Na nuhuaji, jiyaniijia Herodesri socua sesa miiquiaari: Tiuquinijiona Juan nujuatequiaari nujuatejojuajiniaari.
20 A essas maldades Herodes acrescentou outra, mandando prender João.
21 Tiuquinijiona Juan jaara puetunu pueyajanaa tiuquinijioriquiaajaa, nojuajaari Jesu tiuquiniquiaarijiuhuaj. Jesu tohuatasacari moojiniji, na que Pueyaso secojoriquiaari. Jiyacaritij, jiya cajiniocuaari riatequee.
21 Certo dia, quando as multidões estavam sendo batizadas, Jesus também foi batizado. Enquanto ele orava, o céu se abriu,
22 Pueyaso Sohuanuuri Jesuucua roseyaree juhua mococoonu niquishano. Jiyocuacaanuji, Pueyaso rupaari tojishaaree sequeyano:
22 e o Espírito Santo desceu sobre ele em forma corpórea como uma pomba. E uma voz do céu disse: “Você é meu filho amado, que me dá grande alegria”.
23 Treinta marijia jaara na shoconujuquiaari, Jesuuri na Que Pueyasora poonijionu coteequiaari. Pueyari jiyaniquiaari José naasucua seetanujuanaa na que quiquiaari. Joseeri Elí niyanu quiquiaari.
23 Jesus estava com cerca de trinta anos quando começou seu ministério. Jesus era conhecido como filho de José. José era filho de Eli.
24 Eliiri Matat niyanu quiquiaari. Matatri Leví niyanu quiquiaari. Leviiri Melqui niyanu quiquiaari. Melquiiri Jana niyanu quiquiaari. Janaari José niyanu quiquiaari.
24 Eli era filho de Matate. Matate era filho de Levi. Levi era filho de Melqui. Melqui era filho de Janai. Janai era filho de José.
25 Joseeri Matatías niyanu quiquiaari. Matatíasri Amós niyanu quiquiaari. Amósri Nahúm niyanu quiquiaari. Nahúmri Esli niyanu quiquiaari. Esliiri Nagai niyanu quiquiaari.
25 José era filho de Matatias. Matatias era filho de Amós. Amós era filho de Naum. Naum era filho de Esli. Esli era filho de Nagai.
26 Nagairi Maat niyanu quiquiaari. Maatri Matatías niyanu quiquiaari. Matatíasri Semei niyanu quiquiaari. Semeiri Josec niyanu quiquiaari. Josecri Judá niyanu quiquiaari.
26 Nagai era filho de Maate. Maate era filho de Matatias. Matatias era filho de Semei. Semei era filho de Joseque. Joseque era filho de Jodá.
27 Judaari Joanán niyanu quiquiaari. Joanánri Resa niyanu quiquiaari. Resaari Zorobabel niyanu quiquiaari. Zorobabelri Salatiel niyanu quiquiaari. Salatielri Neri niyanu quiquiaari.
27 Jodá era filho de Joanã. Joanã era filho de Ressa. Ressa era filho de Zorobabel. Zorobabel era filho de Salatiel. Salatiel era filho de Neri.
28 Neriiri Melqui niyanu quiquiaari. Melquiiri Adi niyanu quiquiaari. Adiiri Cosam niyanu quiquiaari. Cosamri Elmadam niyanu quiquiaari. Elmadamri Er niyanu quiquiaari.
28 Neri era filho de Melqui. Melqui era filho de Adi. Adi era filho de Cosã. Cosã era filho de Elmadã. Elmadã era filho de Er.
29 Erri Jesús niyanu quiquiaari. Jesúsri Eliezer niyanu quiquiaari. Eliezerri Jorim niyanu quiquiaari. Jorimri Matat niyanu quiquiaari.
29 Er era filho de Josué. Josué era filho de Eliézer. Eliézer era filho de Jorim. Jorim era filho de Matate. Matate era filho de Levi.
30 Matatri Leví niyanu quiquiaari. Leviiri Simeón niyanu quiquiaari. Simeónri Judá niyanu quiquiaari. Judaari José niyanu quiquiaari. Joseeri Jonam niyanu quiquiaari. Jonamri Eliaquim niyanu quiquiaari.
30 Levi era filho de Simeão. Simeão era filho de Judá. Judá era filho de José. José era filho de Jonã. Jonã era filho de Eliaquim.
31 Eliaquimri Melea niyanu quiquiaari. Meleari Mena niyanu quiquiaari. Menaari Matata niyanu quiquiaari. Matataari Natán niyanu quiquiaari.
31 Eliaquim era filho de Meleá. Meleá era filho de Mená. Mená era filho de Matatá. Matatá era filho de Natã. Natã era filho de Davi.
32 Natánri David niyanu quiquiaari. Davidri Isaí niyanu quiquiaari. Isaiiri Obed niyanu quiquiaari. Obedri Booz niyanu quiquiaari. Boozri Sala niyanu quiquiaari. Salaari Naasón niyanu quiquiaari.
32 Davi era filho de Jessé. Jessé era filho de Obede. Obede era filho de Boaz. Boaz era filho de Salmom. Salmom era filho de Naassom.
33 Naasónri Aminadab niyanu quiquiaari. Aminadabri Admin niyanu quiquiaari. Adminri Arni niyanu quiquiaari. Arniiri Esrom niyanu quiquiaari. Esromri Fares niyanu quiquiaari. Faresri Judá niyanu quiquiaari.
33 Naassom era filho de Aminadabe. Aminadabe era filho de Admim. Admim era filho de Arni. Arni era filho de Esrom. Esrom era filho de Perez. Perez era filho de Judá.
34 Judaari Jacobo niyanu quiquiaari. Jacoboori Isaac niyanu quiquiaari. Isaacri Abraham niyanu quiquiaari. Abrahamri Taré niyanu quiquiaari. Tareeri Nacor niyanu quiquiaari.
34 Judá era filho de Jacó. Jacó era filho de Isaque. Isaque era filho de Abraão. Abraão era filho de Terá. Terá era filho de Naor.
35 Nacorri Serug niyanu quiquiaari. Serugri Ragau niyanu quiquiaari. Ragauri Peleg niyanu quiquiaari. Pelegri Heber niyanu quiquiaari. Heberri Sala niyanu quiquiaari.
35 Naor era filho de Serugue. Serugue era filho de Ragaú. Ragaú era filho de Faleque. Faleque era filho de Éber. Éber era filho de Salá.
36 Salaari Cainán niyanu quiquiaari. Cainánri Arfaxad niyanu quiquiaari. Arfaxadri Sem niyanu quiquiaari. Semri Noé niyanu quiquiaari. Noeeri Lamec niyanu quiquiaari.
36 Salá era filho de Cainã. Cainã era filho de Arfaxade. Arfaxade era filho de Sem. Sem era filho de Noé. Noé era filho de Lameque.
37 Lamecri Matusalén niyanu quiquiaari. Matusalénri Enoc niyanu quiquiaari. Enocri Jared niyanu quiquiaari. Jaredri Mahalaleel niyanu quiquiaari. Mahalaleelri Cainán niyanu quiquiaari.
37 Lameque era filho de Matusalém. Matusalém era filho de Enoque. Enoque era filho de Jarede. Jarede era filho de Maalaleel. Maalaleel era filho de Cainã.
38 Cainánri Enós niyanu quiquiaari. Enósri Set niyanu quiquiaari. Setri Adán niyanu quiquiaari. Adánri Pueyaso niyanu quiquiaari.
38 Cainã era filho de Enos. Enos era filho de Sete. Sete era filho de Adão. Adão era filho de Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.