Atos 20

Quiarinio pueyaso rupaa pa jiyaniijia Jesucristojiniji pueyano rupaajinia (ARLNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Pueya jaara na juaaniutia na nacoojonu nuhuaji sanaajetaquiaariuhua, Pabloori jiyacari Jesuucua tiuuniaa pueya sequequiaari tama jiyareta nojorijiaaja rerejonura. Tii nojori nacasuree maniniaari. Tari na quiasacari cuniquiji, na nuhuajiria cacanuuquiaari puetunu nojorijianaari. Na nuhuaji, Macedonia jiyajinia quiaareeri.
1 Quando acabou a confusão, Paulo mandou chamar os irmãos e falou com eles para animá-los. Então se despediu deles e foi para a província da Macedônia.
2 Nojuajaari puetunu cuno jiyajinia rucuanequiaarijianaa. Jesuucua tiuuniaa pueya cumashitiquiaari socuaari, maja nojori tarinitianura Jesuucua tiuuniu. Naa na rucuanesacari cuno jiyajiniatej, socua tiuquishiiquiaari Grecia jiyajiniaari.
2 Atravessou aquelas regiões, animando muito com as suas mensagens os cristãos. Aí chegou à província da Acaia,
3 Pabloori tii na quishacari shocotejoquiaari jiuujianaraca raca. Juucua cuniquiji quianu paniriquiaa buquejinia Siria jiyajiniaraari. Judiocuacaari na niishiquiaari saaja. Nojoriiri jiyacari na monu paniquiaari. Naa Pablo niishishacaritij, nojuajaari nocuaji Macedonia jiyajiniara neteja nucuacohua tacatequiaariuhua saaja.
3 onde ficou três meses. Quando já estava pronto para ir à província da Síria, soube que os judeus estavam fazendo planos contra ele. Então resolveu voltar pela Macedônia.
4 Nucuaco na quiasacariuhua, na tarajaquiaariiri Sópater jiyanishano pueyano Berea tiacajinijinio, Pirro niyanu. Na tarajaquiaarijiaariuhua Aristarco, Segundonio. Nojoriiri Tesalónica tiacajinijinio pueya quiquiaari. Nata quiaquiaarijiaariuhua Gayo, Derbe tiacajinijinio. Timoteori nojoritia quiriquiaajaacuhuaj, Tíquiconio, Trófimojuhuaj. Nojoriiri Asia jiyajinijinio quiquiaari.
4 Foram com ele as seguintes pessoas: Sópatro, filho de Pirro, da cidade de Bereia; Aristarco e Segundo, de Tessalônica; Gaio, de Derbe; Timóteo; e também Tíquico e Trófimo, que eram da província da Ásia.
5 Puetunu nio canaa tapueyocuacajanaari canaa puetaquiaari. Canaacuaji tiuquiijioseequiaari coteenu Troas tiacajiniaari. Cuniqui sashitiuquiaari canaari.
5 Eles foram na frente e nos esperaram na cidade de Trôade.
6 Jiyacariiri queranacunuusacari quiquiaari, poreetajaaju shipinijiosano pan miaquesacari. Queranacunuunu nuhuaji, canaari Filipo tiacajiniji jaaretaquiaari buquejiniani. Canaari cinco juuca camueenujuquiaari canaa tiuquiniuria Troas tiacajiniani. Canaari tii nojori coqueseeni. Canaari mariyata tii camueenujuquiaari siete juucani.
6 Depois da Festa dos Pães sem Fermento , nós partimos da cidade de Filipos. Cinco dias depois nos encontramos com eles em Trôade e ficamos ali uma semana.
7 Shusha semaana coteejajinia domingo juuca, canaari rerejoquiaarini pan neecasenura pa Jiyaniijia cusosacari niishiriojonura. Pabloori jiyacari Jesuucua tiuuniaa pueya rootariquiaa niucua. Nojuajaari cuno tariqui quiariquiano quiriquiaa cuniquiji. Naaratej, na nuhuajiria pocoojoriquiaa pueyataari. Pueyaracaanu na pohuatasacari, shiyaqueyari tari quiquiaari.
7 No sábado à noite nós nos reunimos com os irmãos para partir o pão . Paulo falou nessa reunião e continuou falando até a meia-noite, pois ia viajar no dia seguinte.
8 Cuno tiajinia canaa tii quiriquiaani, canaari jiyocuacaanu tercero na natacojinia rerejoriquiaani. Queraatia samariiri canaa caaniuji noshiquioriquiaa. Pabloori shitimia pohuatariquiaa pueya niquiara.
8 Havia muitas lamparinas acesas na sala onde nós estávamos reunidos, a qual ficava no terceiro andar da casa.
9 Jiyacaritij, tamonu mashajaari tia shuucuaji tacuhuajiniji cajiriquiaa. Na sesaari Eutico quijia. Pablo pohuatasacari pueyaracaanu, socua maquequiaari na cajishaquiiri. Jiyanohua na maquesacari, jiyocua tiquii socuaari. Cusoseejanaari.
9 Um moço chamado Êutico estava sentado numa janela. E, como Paulo continuasse falando durante muito tempo, o sono do moço foi aumentando. De repente, ele dormiu e caiu da janela. Quando o levantaram, estava morto.
10 Pabloori nata quiniaata ritia nocua netecuatuquiaari jiyocua. Pabloori nocua jacamasee na cacatanura. Narta Jesuucua tiuuniaa pueya sequereeri:
10 Então Paulo desceu, abaixou-se, abraçou o moço e disse: — Não se assustem, pois ele está vivo.
11 Na nuhuaji, puetunu nojorijianaari tiniota shuquiriaatia tacataquiaariuhua. Pabloori neecaruu neecasequiaari canaa miaquenuusocoriquiano. Pabloori socua pohuataquiaari pueya na niishitiojonura. Naa juhuaquemaajaa socuaari. Tariucua juuca quiaqueeri. Nojuajaari nucuaco quianu paniquiaari cuniquiji Asón tiacajiniara.
11 Em seguida Paulo subiu de novo, partiu o pão e comeu. Falou ainda muito tempo, até de manhã, e depois foi embora.
12 Cuno mashajaari saminio jaatucusaaquiaariuhua na tiajiniohua. Puetunu pueyajanaari noojia cajitiquiaariuhua, saminio mashaja tacatesacariuhua.
12 Aí levaram o moço, vivo, para a casa dele, e isso os deixou muito animados.
13 Pabloori na quiaaquishacarijia tari canaa sequequiaari:
13 Nós fomos na frente e embarcamos no navio que nos levou até o porto de Assôs, onde devíamos esperar Paulo. Ele mandou que fizéssemos isso porque queria ir por terra até lá.
14 Naacuajitij, canaari coquetooquiaari Asón tiacajiniani. Canaari cuniquiji Pablo tacanimiaquiaarini. Canaari mariyata tiji quiaaree Mitilene tiacajiniani.
14 Quando ele se encontrou conosco em Assôs, nós o recebemos no navio e seguimos viagem até a cidade de Mitilene.
15 Canaari tariqui shocomaa Quío jiya tucuaatiajani. Canaari tama tariqui tiuquishii Samos tiaca tacatajajinijini. Canaari rupaquijia samaatemaacuara Trogilio tiacajiniani. Canaari cuniquiji sanetaaree tariquiniuhuaj. Canaari Mileto tiacajinia tiuquishiini.
15 Então partimos dali e, no dia seguinte, passamos perto da ilha de Quios. No outro dia já estávamos na ilha de Samos e um dia depois chegamos ao porto de Mileto.
16 Canaari naa secooriquiohua ritiani. Majaari Pablo tarishiniu paniniu quiquiaari Asia jiyajinia. Naaratej, majaari na quianu paniniu quiquiaari Éfeso tiacajiniajuhuaj. Ritia tiuquiniu paniquiaariuhua Jerusalén tiacajiniaari. Pentecostés juucara quiniu paniriquiaa tiiri.
16 Paulo tinha resolvido não parar na cidade de Éfeso para não ficar muito tempo na província da Ásia. Ele estava com pressa, pois queria chegar a Jerusalém, se possível, antes do dia de Pentecostes .
17 Canaa quishacari Mileto tiacajinia, Pabloori pueyano jiyaroquiaari na masuunura Éfeso tiacajiniji Jesuucua tiuuniaa pueya jiitianaa.
17 Em Mileto Paulo mandou chamar os presbíteros da igreja de Éfeso para se encontrarem com ele.
18 Nojori jaara canaacua tiuquiijioquiaari, Pabloori nojori sequeree:
18 Quando eles chegaram, Paulo disse: — Vocês sabem como foi que passei todo o tempo que estivemos juntos, desde o primeiro dia em que cheguei à
19 Niaata cua quishacari, janiyari pueyaracaanu nia niishitiojojuani, pueyaracaanu pa Jiyaniijiara cua poonijiosacari. Naa cua miishacaritij, majaari cua quiniu paniniu quijia juhua nia jiyaniijia. Janiyari niaacua cua tacaashacari nujuquejojuani. Janiyari pueyaracaanu naquiya miishanoni, cuarta Judiocuaca paracaashacari janiya.
19 Fiz o meu trabalho como servo do Senhor, com toda a humildade e com lágrimas. E isso apesar dos tempos difíceis que tive, por causa dos judeus que se juntavam contra mim.
20 Naajaa, majaari cua pishiniu quijia nia niquiara cua pohuatanura Pueyaso rupaa. Janiyari nia niishitiojojuani puetunujuanaa maninia nia quiniuria, maninia miijia nia quiniuriajuhuaj. Majaari cua niishitiojonu quijia jiyasohuaja. Janiyari puetunu pueya niquiarajanaa nia niishitiojojuani, tama nia tiacajiniaqueyajaajanio.
20 Vocês também sabem que fiz tudo para ajudar vocês, anunciando o evangelho e ensinando publicamente e nas casas.
21 Janiyari Judiocuaca sequejani taucuacanio, nojori tacatonuhuara noojia Pueyasoocua, sesa nojori miishanojiniji, pa Jiyaniijiaacua nojori tiuuniuria cutara.
21 Eu disse com firmeza aos judeus e aos não judeus que eles deviam se arrepender dos seus pecados, voltar para Deus e crer no nosso Senhor Jesus.
22 Quiarijiani, Pueyaso Sohuanuuri cua jiyaroya Jerusalén tiacajinia. Majaari cua niishiniu taa cua miishaanutaniya cuno tiacajiniani.
22 Agora eu vou para Jerusalém, obedecendo ao Espírito Santo, sem saber o que vai me acontecer lá.
23 Janiyari saaja niishiya cutarani, puetunu tiacajiniajanaa cua quiasacari, Pueyaso Sohuanuuri cua sequeya: “Quiaari nujuatesaanutaniya. Quiaari naquiya miishaanutaniyajuhuaj”.
23 Sei somente que em todas as cidades o Espírito Santo tem me avisado que prisões e sofrimentos estão me esperando.
24 Janiya jaara naa niishirini, majaari cua tacaaniu quiquiaa. Cuaara cua motuuraqui jaara monu panitiuri. Janiyari saaja pa Jiyaniijia sequesano tucuatanu paniya cutarani. Pa Jiyaniijia Jesuuri cua jiyaroquiaari cua pohuatanura pueya niquiara, taa Pueyaso jiyanooniu paniya pueyani.
24 Mas eu não dou valor à minha própria vida. O importante é que eu complete a minha missão e termine o trabalho que o Senhor Jesus me deu para fazer. E a missão é esta: anunciar a boa notícia da graça de Deus.
25 ’Janiyari seetanujuanaa nia sequeyani pueyanaa. Puetunu niajaniyajanaa, cana niquiara cua pohuataquiaari Pueyaso rupaacuajani, majaari socua nia niquiniu quiniutianiya mijiria janiya.
25 — Eu tenho estado entre vocês, anunciando o Reino de Deus , e agora sei que vocês não vão me ver mais.
26 Naaratej, janiyari nia sequeyani, majaari na nuhuaji nia sequenu: “Maja canaa pohuatasaanu quiquiaari Pueyaso rupaani”.
26 Por isso, com toda a certeza eu afirmo hoje que, se algum de vocês se perder, eu não sou o responsável.
27 Janiyacuajaari tari nia pohuataquiaari puetunu Pueyaso sequesanojuanaa pajaniyarani.
27 Pois não deixei de lhes anunciar todo o plano de Deus.
28 Quiarijiani, tama nia cuaqueyajaaja nia cojuare. Maninia nia cojuare Jesuucua tiuuniaa pueyajuhuaj. Pueyaso Sohuanucuajaari nia jiyatequiaari Jesuucua tiuuniaa pueya jiitianaa nia quiniuria. Nojuajaari nojori masequiaari na nanacata tama nerajaaja, pocuara na cusosacari.
28 Cuidem de vocês mesmos e de todo o rebanho que o Espírito Santo entregou aos seus cuidados, como pastores da Igreja de Deus, que ele comprou por meio do sangue do seu próprio Filho.
29 Janiyari seetanujuanaa niishiyani, janiya jaara niiquiji quiaqueeni, tamasacaari cua nuhuaji nijionutaniya. Jesuucua tiuuniaa pueya sesonutaniyari, sacuaraatia nojori niishitiojosanota. Nojoriiri juhua marucuatuque sareya tiuquitianutaniya Jesuucua tiuuniaa pueya tajinia. Taa marucuatuque sare tiuquiya borregohua tajiniacuaani, puetunu na sooseejanaari, cuno pojoriiri naa miiniutianiya Pueyaso muerasutej.
29 Pois eu sei que, depois que eu for, aparecerão lobos ferozes no meio de vocês e eles não terão pena do rebanho.
30 Naajuhuaj, tama niajaniyajinijiniojuaarijia najuhuana tamaatia niishitiojonu coteenutaniya na sapojonuta. Majaari Pueyaso panishano na niishitiojonuunu quiniutianiya tari. Naa sapojotunutaniya Jesuucua tiuuniaa pueyari, pueya tojiniuria nojori saniniuujia.
30 E chegará o tempo em que alguns de vocês contarão mentiras, procurando levar os irmãos para o seu lado.
31 Janiyacuajaari nia sequeyani, jiyanohua nia cojuare tama nia cuaqueyajaaja. Nia niishirijiuhuaj, jiuujianaraca marijiaari tari cua shocojoree pueyaracaanu cua niishitiojosacari niajaniya. Majaari cua tarinitianu quijia rootanu niajaniya, juuca, niucuanio. Janiyari naajaa cua namijiaacatenuta niishitiojojua puetunu niajaniyajanaani. Majaari naa cua miishano nia niyajetanu pueyanaa.
31 Portanto, fiquem vigiando e lembrem que durante três anos, de dia e de noite, eu, chorando, não parei de ensinar cada um de vocês.
32 ’Nia tiujianutaniya tarinijia. Janiyacuajaari pa Jiyaniijia juaashiquiajinia nia jataani. Na rupaa nia tojiriquia pueyaracaanu, juhua rishimiaca pueyano nia quiniuria, cumueecara. Nia jaara naa miiritij, Pueyasoori nia rijionutaniya na shuriucuara, na saquiriojosano pueyata nia quiniuria.
32 — E agora eu os entrego aos cuidados de Deus e da palavra da sua graça. Pois ele pode ajudá-los a progredir espiritualmente e pode dar-lhes as bênçãos que guarda para todo o seu povo.
33 Niaata cua quishacari, majaari tama quiriajaaja cua paniniu quijia cumaneeca, toquenio.
33 Não cobicei nem a prata, nem o ouro, nem as roupas de ninguém.
34 Niaari naa quiyano cua niquijiajuhuaj. Janiyari tama cua juaashiquiatajaaja poonijiojuani, cua panishano cua masetajara, cua cojiniaa panishano masetajarajuhuaj.
34 Pelo contrário, vocês sabem que eu trabalhei com as minhas próprias mãos e consegui tudo o que eu e os meus companheiros de trabalho precisávamos.
35 Janiyari nia niishitiojojuani, naa poonijiosanotej casamiijiuniucua pa naacunura pa jiitiasanota. Majaari pa Jiyaniijia Jesu sequesano nia niyajetanujuhuaj. Naa sequequiaariiri: “Maninia pueyano jaara na jiitiasanojiniji niquitiore nareja tamonu pueyano, na niquitiosacari tamonu, nojuajaari socua shuquiriaatia quiya, niquitiosano masejajiniji”.
35 Em tudo tenho mostrado a vocês que é trabalhando assim que podemos ajudar os necessitados. Lembrem das palavras do Senhor Jesus: “É mais feliz quem dá do que quem recebe.”
36 Naa nojori na sequenu nuhuajitij, Pabloori mojoquetaree. Puetunu nojoritiajanaa secojoreeri.
36 Quando Paulo acabou de falar, ajoelhou-se com os irmãos e orou.
37 Puetunu pueyajanaari nujuqueturee. Pablo cacanuutureeri. Na nujuunequetureejaariuhuaj.
37 Então todos choraram muito e abraçaram e beijaram Paulo.
38 Pueyari jiyanohua taraajeriquiaa Pablo sequenuucua nojori, maja tari socua na niquitiuniu quiniutianiya nojuaja. Nojoriiri caminiajiniara rosetaquiaarijiuhuaj, Pablo na niquitiuniuria buquejinia na tacasacari.
38 Estavam tristes, especialmente porque ele lhes tinha dito que nunca mais iam vê-lo. Então eles o acompanharam até o navio.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.