Marcos 6
The New Testament of our Lord and Saviour Jesus Christ (APWNT) vs AAI
1 Jesus áídí’ dahiyaa, dabíí gólį́į́yú nádzáá; bitsiłke’yu biké’ hikaahgo.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Jews daagodnłsiníí bijįį, ha’ánáłséh goz’ąą yuṉe’ Jesus iłch’ígó’aah nkegonyaa: nṉee łą́ą́go daidits’ago bił díyadaagot’eego gádaaṉii, Hadí’ lą́ą́ yígołsįįdihi? Bigoyą’íí hadí’ baa hi’né’i, godiyįhgo ánágot’įįłíí ndi ánáyol’įįłgo?
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 Díń la’kįh ágole’hi nlįį, Mary bizhaazhé ya’, James, Joses, Juda hik’e Simon daabik’isn ya’? Bilahkiihíí ałdó’ la’ akú bił nahétąą? Áí bighą bik’edaach’ishch’ii lę́k’e.
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Jesus gádaabiłṉii, Bik’ehgo’ihi’ṉań binkááyú na’iziidi dahot’éhé nṉee daabidnłsį, áídá’ dágolį́į́gee, bik’ííhíí ła’íí dała’ naháztaaníí bitahyú zhą́ doo hadíń bidnłsį da.
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Áí bighą ákú doo ízisgo ánát’įįł da ndihíí daanṉiihíí da’kwííyé zhą́ yik’e daadilṉiihgo nádailzii.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Doo daabodląą dahíí bighą bił díyagot’ee lę́k’e. Áígee iłch’ígó’aahgo gotahyú naghaa.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Jesus bitsiłke’yu nakits’ádahíí, Yushdé’, daayiłnṉiidá’, dánaki nláágo zhą́ odaayihił’aago spirits nchǫ’íí daabidits’ago yá ndaagoz’ąą;
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 Gádaayiłṉiigo, Desohkaiyú doo hant’é daahné’go da, gish zhą́; izis bena’iltiníí dahgo, báń ałdó’ dah, nohwibestso bizis biyi’ zhaali da’ádįhgo:
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Kee biká’na’astł’ónihíí biyi’ desoł’eez, ni’íícho doo naki da le’.
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Gánádaayiłdo’ṉiid, Dahagee gowąyú ha’ahkáhgo, da’áígee dinohbįh le’gá, łahyú desohkaizhį’.
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Dahagee nṉee daagolííníí doo hádaanohwit’įį dayúgo, nohwiyati’ doo yídaayésts’ąą dayúgo, áídí’ dahdohkáhgo nohwikee bąą łeezhíí baa daałhaał, áí bee doo hádaanohwit’įį dahíí bígózį doo. Da’aṉiigo gánohwiłdishṉii, Bik’ehgo’ihi’ṉań nṉee yándaago’aahíí bijįį Sódom hik’e Gomórrah golzeegee daagolį́į́ n’íí biniidaagodilṉe’íí bitisgo hagee nohkai n’íígee daagolííníí biniidaagodolṉiił.
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Áík’ehgo nakits’ádahíí dahdikaigo nṉee yich’į’ yádaałti’, Nohwinchǫ’íí bits’ą́’zhį’ ádaahṉe’, daaṉiigo.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Ch’iidn łą́ą́go nṉee biyi’dí’ hadainiheyood, ła’íí daanṉiihíí łą́ą́go ik’ah yił yedaadilṉiihgo nádailzii.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Nant’án Hérod holzéhi Jesus ya’ikonzį; (dahot’éhé bizhi’ bígozįįdgo;) áík’ehgo gáṉíí, John Baptize ágole’ n’íí daztsąądí’ naadiidzaa ląą, áí bighą ígozisgo ánát’įįł.
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 Áídá’ ła’íí, Elías at’į́į́, daaṉii. Ła’, Bik’ehgo’ihi’ṉań binkááyú na’iziidi at’į́į́, dagohíí doo áníidá’ Bik’ehgo’ihi’ṉań binkááyú na’iziidi n’íí ga’at’éhi, daaṉii.
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Hérod Jesus ánát’įįłíí ya’ikonzįįdá’ gáṉíí, John, bitsits’in nadik’ii n’íí át’į́į́: daztsąądí’ naadiidzaa ląą.
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 Dabíntsédá’ Hérod oda’is’a’go John daayiłtsoodgo ha’ádaayist’e’, Heródias holzéhihíí bighą, áń Hérod yił nṉaa lę́k’e, bik’isn Philip t’ah yił nanṉee ndi.
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 John Hérod gáyiłnṉiid, Nik’isn bi’aa doo bił na’aashgo ná goz’ąą da.
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 Áí bighą Heródias John yik’enṉiihgo bidizidee hat’į́į́ ndi doo hagot’éégo da lę́k’e:
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 Hérod John yidnłsį, nṉee dábik’ehyú át’ééhíí, dilzįhgo bá habi’delzaahíí nlįįgo yígółsįgo biṉádéz’įį lę́k’e; Hérod yidits’ago yaa bił gozhǫ́ǫ́, bił nagodinlt’ee ndi.
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Áídá’ Heródias bá iłch’į’golzaa, Hérod bił łénágodáhgo nnágodzaagee bá da’odąągo nadaant’aahíí, silááda bá nant’án daanliiníí, ła’íí Gálileegee nṉee itisgo ádaat’eehíí dawa da’iyąą.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Heródias bizhaazhé na’ilíhníí ha’ayaadá’ ilzhishgo Hérod ła’íí yił da’iyąąhíí yił daagoyiłshǫ́ǫ́, áík’ehgo Hérod na’ilíhníí gáyiłṉii, Dant’éhéta háńt’iiníí shíhóńkeed, áík’ehgo naa nshné’.
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Bitł’a dahdidilṉiihgo gánáyiłdi’ṉii, Dant’éhéta shíhóńkeedíí, dawahá bánansht’aahíí iłṉí’go ndi naa densh’aa.
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Áídí’ na’ilíhníí onádzaayú bimaa gáyiłṉii, Nt’é bíhóshkeed? Áík’ehgo bimaa gábiłṉii, John Baptize ágole’íí bitsits’in bíhóńkeed.
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Áík’ehgo na’ilíhníí dagoshch’į’ ha’ánádzaadá’ hwéhego Hérod yich’į’ nnilwodgo gáṉíí, John Baptize ágole’íí bitsits’in bena’ikaahíí biká’ dahs’ąągo dagoshch’į’ shaa ńkaah.
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Nant’ánhíí dázhǫ́go doo bił gozhǫ́ǫ́ da; áídá’ bitł’a dahdidilṉiih n’íí bighą, ła’íí nṉee yił da’iyąąhíí bighą doo hagot’éégo, Dah, yiłṉii da.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 Áík’ehgo dagoshch’į’ nant’ánhíí silááda John bitsits’in náyíí’aahgo oyił’a’: áík’ehgo ha’áná’ilka’ yuṉe’ bitsits’in nadain’ą́ą́dá’,
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 Bena’ikaahíí bee bitsits’ini ha’ádaiskąągo, na’ilíhníí yaa yinką́ą́; áídí’ na’ilíhníí bimaa yaa nainką́ą́.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 John bitsiłke’yu ya’ikodaanzįįdá’ bits’íhíí nádainłtįįgo tsébii’i’áń yuṉe’ odaiztįį lę́k’e.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Odais’a’ n’íí Jesus yaa nákaigo hago ánádáát’įįdíí, ła’íí nt’é iłch’ídaagos’ąąhíí dawa baa bił nanádaagosṉi’.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Áídí’ Jesus gádaabiłṉii, Noo’, danéé zhą́ da’igolį́į́yú ch’a’ohkáh, hanádaahidzoołyú; nṉee łą́ą́go baa nihikáhíí bighą doo da’iyąą da le’ágot’ee lę́k’e.
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Áík’ehgo doo hadíń naghaa dayú dabíí zhą́ bił oda’iz’eel.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Áídá’ nṉee bił oda’iz’eelgo daabiłtsąą lę́k’e, áík’ehgo łą́ą́go Jesus yídaagołsįįdgo ił’anigo kįh gozṉildí’ dáni’go akú dantsé ńkį́į́, áídí’ baa náńłsą́ą́.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Jesus ákú bił nda’iz’eelgo nṉee łą́ą́go íła’adzaahíí yo’įįgo yaa daach’oba’, dibełį́į́ nanyoodíí da’ádįhgo nakai łehíí k’ehgo ádaat’eehíí bighą; áík’ehgo łą́ą́go yił ch’ídaago’áah nkegonyaa.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 O’i’ą́ą́zhį’ godeyaayú bitsiłke’yu baa hikaigo gádaabiłṉii, Kú da’igolį́į́yú doo hadíń gólį́į́ da, k’ad o’i’aahzhį’ goldoh:
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 Nṉeehíí dahayú gotahyú nádaadnł’áá, báń nadaayiłṉiihyú; bi’idáń da’ádįhíí bighą.
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 Áídá’ Jesus gádaabiłṉii, Nohwíígo bá da’dohné’. Bitsiłke’yu gánádaabiłdo’ṉiid, Báń naki gonenadín zhaali, penny holzéhi, dábik’ehgo nadaahiilṉiihyú nkáh née, bá da’n’né’go?
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 Báń dijolé da’kwíí nadaahné’? ṉii, Jesus, Ti’i, akú hadaadeh’į́į́. Yídaagołsįįdá’ gádaaṉii, Ashdla’i ląą, łógíí naki biłgo.
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Jesus gádaabiłṉii, Nṉee dawa ni’yú tł’oh dotł’izhi biká’yú ił’anigo dinohbįh daabiłdohṉii.
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 Áík’ehgo dała’á gonenadíngo ła’íí ashdladingo dinezbįh.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Áídí’ Jesus báń ashdla’ihíí łóg nakihíí biłgo náidnné’go hadag déz’įįgo ya’ihénzįgo oskąądí’ iłk’ídaizné’go bitsiłke’yu yaa daizné’, nṉee yitada’iṉiihgo; ła’íí łóg nakihíí nṉee dawa yitada’izṉii.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Áígee nṉee dawa da’iyąągo náda’isdįįd lę́k’e.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Ch’ékaadíí táts’aa nakits’ádah bik’ehgo nádaihezlaa, báń hik’e łóg biłgo.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Nṉee ashdladn doo náhóltagyú áhołánishį báń daiyą́ą́.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Áídí’ Jesus bitsiłke’yu gádaayiłṉii, Tsina’eełíí beh hohkáhgo shádįhyú nohwił ido’éeł hanaayú, Bethsáidayú, shíhíí nṉee nádohkáh biłdishṉiidá’.
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Nádohkáh yiłnṉiidá’ dasahndi wą́’yú óyáá, okąąhyú.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 O’i’ą́ą́ ni’ tsina’eełíí tú iłṉí’yú hi’oł, áídá’ Jesus dasahndi ni’yú naghaa lę́k’e.
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 Bił da’o’ołgee bidáhzhį’ nyolgo bich’į’ nagontł’ogo Jesus yiłtsąą; áík’ehgo doo hwahá ha’i’aah dayú bich’į’ higaał, tú yiká’ higaałgo; ba’ashhah ch’egháhgo.
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 Nt’éégo tú yiká’ higaałgo bitsiłke’yu daabiłtsąądá’, ch’iidn at’į́į́ daanzįgo nádaadidilghaazh:
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 Dawa daabiłtsąągo tsídaadolyiz. Áídá’ dagoshch’į’ Jesus bich’į’ hadziigo, Nohwił daagozhǫ́ǫ́ le’: shíí ásht’į́į́; doo nédaałdzid da, daabiłṉii lę́k’e.
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 Áídí’ tsina’eełíí itah yiyi’ oyáágo nyolíí isht’idedzaa: áí bighą dázhǫ́ bił díyadaagot’eego tsídaadolyiz.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 Báń godiyįhgo łą́ą́go alzaa n’íí doo bił ídaagozį da; áídá’ bijíí ntł’iz daasilįį.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Hanaayú bił nada’dez’eeldá’ ni’ Gennésaret golzeeyú nda’iz’eelgo tsina’eełíí dah daayihiztł’ǫ́ǫ́.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 Áígee tsina’eełíí biyi’dí’ hakaidá’ dagoshch’į’ nṉee Jesus yídaagołsįįd.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 Áík’ehgo daagotahyú dahot’éhé anákeełgo daanṉiihíí ch’id yiká’ nashjeed, hayú Jesus naghaa ch’iṉiiyú anádaayołtéeh.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Dahayú naghaayú kįh nagoshjaayú, ła’íí kįh nagozṉilyú, ła’íí gotahyú, daanṉiihíí intínk’ehyú ndaayihiṉiił, Jesus náyokąąhgo, Ni’íí bidá’yú zhą́ ndi bedaadenlṉiih, daabiłṉiigo: áík’ehgo bedaadesṉiihíí dawa nádaabi’dilzii.
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.