Marcos 5
The New Testament of our Lord and Saviour Jesus Christ (APWNT) vs AAI
1 Hanaayú Gadarénes daagolį́į́yú bił nada’diz’eel.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi harew Galilee hirabon hina tafaram Gerasa imaim hitit.
2 Jesus tsina’eełíí yiyi’dí’ háyáágo nṉee łena’ṉiłíí goz’ąądí’ nṉee spirit nchǫ’íí biyi’ golíni baa nyáá,
2 Jesu wa wanawanan tit bisure auman, mar ta’imonamo orot ta afiy kakafih hitounbubur ma’am rahane tit na biyan tit.
3 Áń nṉee łena’ṉiłíí goz’ąąyú golínihi; doo hadíń łínábółtł’óh adzaa da, bésh hishbizhíí bee ndi:
3 Iti orot i rahamaim in ma reremor, naatu sabuw murab fokarih anababatun hifafatum men karam.
4 Goląąn bésh hishbizhíí ła’íí kokee bee łínádaach’iłtł’óhíí bee łíbi’destł’ǫǫ ndi bésh hishbizhíí iłk’ínáyidzįįs, ła’íí bikee łínádaach’iłtł’óhíí nyihidzįįz lę́k’e: doo hadíń nzhǫǫgo ábóle’ ágódzaa da.
4 Anayabin mar etei an uman murab fokarihimaim tefafatumen, baise eyi erab an uman murab tetoro’oro’omen naatu aur tetatafofor, fair kwanekwan men karam boro hitarouh.
5 Tł’é’gee ła’íí jįįgee dziłyú nṉee łena’ṉiłíí bitahyú dádilwoshgo zhą́ naghaa, tséé yee n’ídilgeeshgo.
5 Fai mar rahamaim naatu oyawemaim in ma itar koukuw taiyuwin biyan agimamaim bobeyabeyaten reremor.
6 Áídá’ dáńzaadí’ Jesus yiłtsąądá’ yich’į’ nádilwodgo yiyahzhį’ hayaa adzaago,
6 Jesu no ef yokaika nan itin, nunuw in nanamaim ra’iy sun yowen. Demon mowan Jesu nanamaim sun eyoyowen|alt="demoniac kneel b4 Jesus" src="CN01710B.TIF" size="col" loc="Mrk 5.6" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.6"
7 Yat’éégo gáṉíí, Hago ląą áshíle’go ánt’įį, Jesus, da’tiséyú át’éhi biYe’ ńlíni? Shiniigodnléh hela’, Bik’ehgo’ihi’ṉań binadzahgee nánoshkąąh.
7 Naatu fanan aumetawat na’in iwow eo, “O ayu biyau’umaim abisa kukokok, Jesu God auyom ma’ama’anin Natun? God wabinamaim abifefeyan men biyababan initu’umih!”
8 Jesus spirit nchǫ’íí iłk’idá’ gáyiłnṉiid, An biyi’dí’ hanṉáh, spirit nchǫ’íí ńlíni.
8 Anayabin Jesu iu, “O afiy kakafin orot biyanane kutit!”
9 Jesus nabídiłkidgo, Hant’é honlzéé? biłṉii. Shíí Łáni honszee: hiidląąhíí bighą, ṉii.
9 Naatu Jesu ibatiy, “O
10 Díí goz’ąądí’ ch’ídaanohwinyóód hela’, ṉiigo náyokąąh.
10 Naatu Jesu fefeyan kikin men hikok boro tiyafarih hitatit tafaram nati hitihamiy.
11 Áígee dził biṉahzhį’yú góchi da’ayąągo nanałsé’ lę́k’e.
11 For burut kakafin nati yubin heher ta sisibinamaim hima hi’u’ufar.
12 Áík’ehgo ch’iidn dawa nádaayokąąh, Góchi biyi’ onohwinyóód, áí beh náhiilzéh, daaṉiigo.
12 Afiy kakafih Jesu hifefeyan hio, “Karam boro iti yafari atan for wanawanah atarun?”
13 Áík’ehgo Jesus baa goden’ą́ą́. Spirits daanchǫ’íí nṉeehíí yiyi’dí’ hanałsą́ą́dá’ góchi yiyi’ onałsą́ą́; áídí’ góchi n’íí (nakidn doo náhóltagyú shį,) hayaa nádnkįįgo túsikáni yeh nałsą́ą́go tú yił daadesdzii.
13 Jesu afiy kakafih baibasit itih, orot biyanane hitit hin for wanawanah hirun, for 2,000 na’atube heher sisibin hinunuw hira’iy harew yan hire hi’ar tomatom himorob.
14 Góchi yiṉádaadéz’įį n’íí nádnkįįgo kįh gozṉilyú ła’íí biṉaayú gotahyú yaa nadaagosṉi’. Nṉee yił nadaagosṉi’íí áí ágodzaahíí daineł’į́į́yú oheskai lę́k’e.
14 Orot iyab hima for hibituw hinunuw hin bar merar gagamin naatu bar merar afa hai tur hi’owen. Naatu sabuw abisa mamatar itininamih hitit hina.
15 Jesus yaa hikaidá’ nṉee ch’iidn isná ábiłsį n’íí, spirits daanchǫ’i łáni biyi’ golį́į́ n’íí, bidiyágé gólį́į́go, biini’ ndi golį́į́go sidaago daayiłtsąą lę́k’e; áík’ehgo ńdaaldzid.
15 Hina Jesu biyan hitit hinuwanuw orot afiy kakafih hitounbububur ma’am, i boun ana not rumutufur faifuw gewasin iyoun mare ma’am hi’i’itin ana maramaim hibir.
16 Nṉee biṉááł ágodzaahíí hagot’éégo nṉee ch’iidn isná ábiłsį n’íí biyi’dí’ Jesus ch’iidn hainiyoodíí, ła’íí góchi hago ádaasdzaahíí yaa nadaagosṉi’.
16 Sabuw iyab matah yan orot afiy hitounbububur ma’am isan mi’itube mamatar, naatu for isah abisa mamatar hi’i’itan sabuw hai tur hi’owen.
17 Áík’ehgo, Nohwini’dí’ ch’ínṉáh, yiłṉiigo náyokąąh nkegonyaa.
17 Naatu sabuw Jesu hifefeyan hai tafaram baihamiyinamih hiu.
18 Jesus tsina’eełíí yeh nádzaago nṉee ch’iidn isná ábiłsį n’íí nábokąąhgo, Nił nádósht’aash, ṉii lę́k’e.
18 Jesu wa afe’en yenamih orot afiy hitounbububur ma’am na Jesu ifefeyan hairi namih.
19 Áídá’ Jesus, Dah, biłṉii, gowąyú nádńdáhgo nit’eké Bik’ehgo’ihi’ṉań dázhǫ́ ná áyíílaahíí baa bił nadaagolṉí’, ła’íí hagot’éégo naa ch’oba’íí.
19 Baise Jesu men ibasit, naatu orot iu, “O kwen a bar hinat tamat naatu taituwa, Regah ana gewasin o isa sisinaf naatu ana kabeber bit i hai tur ku’owen.”
20 Áídí’ dahiyaago Decápolis biṉaayú Jesus bá áyíílaahíí yaa nagolṉi’ nkegonyaa; áík’ehgo nṉee dawa bił díyadaagot’ee lę́k’e.
20 Basit orot nati’imaim ihamiyih Bar Merar Etei Umat Roron imaim remor Jesu mi’itube biyawas sabuw hai tur eowen, naatu sabuw hinonowar i hifofofor men kafaita.
21 Jesus hanaayú bił naná’dez’eeldá’ ákú nṉee łą́ą́go baa náńłsą́ą́; áń tábąąyú sizįį lę́k’e.
21 Jesu ibanak maiye wa isra’at rabon harew rounane hitit, naatu re riy sisibin bat, imaibo sabuw moumurih na’in hina hi’arbebera’uh.
22 Áígee Jews ha’ánáłséhíí yebik’ehi ła’ Jáirus holzéhi nyáá; áń Jesus yiłtsąądá’ yiyahzhį’ hayaa adzaago,
22 Naatu Kou’ay bar ana ukwarin orot wabin Jairus na tit, nuw Jesu i’itin ana maramaim na anamaim ra’iy.
23 Náyokąąhgo gáṉíí, Shitsi’ ałts’ísę́hi k’azhą́ datsaah: noo’, nłt’éé nádleeh doleełgo bik’enlṉíh; áík’ehgo hiṉaa doo.
23 Naatu fefeyan kikin eo, “Ayu natu babitai i emomorob, akokok inan umamaim au kek biyan inabutun saise nayawas!”
24 Áík’ehgo Jesua yił onát’aazh; higaałgo nṉee łą́ą́go biké’ nałseełgo daabiłjizh lę́k’e.
24 Naatu Jesu orot Jairus hairi hin, sabuw himour kwanekwan hibi’ufunun naatu yaten hiyey.
25 Áígee isdzán dił bigháńlį́į́go nakits’ádah bił łegodzaa,
25 Wanawanahimaim i babin ta, baibin hai sawow bai ma kwamur etei 12 sawar.
26 Izee nant’án łáń ch’éh ádaabił’įįd, ła’íí bizhaali dawa nayihiṉiił ndi doo nzhǫǫ nádleeh da, áídá’ da’tiségo adzaa.
26 I’akir manin na’in, adanafur bowayah ta ta isah run tit kabay gagamin na’in ibaiyanih, baise men yawas ta tita’ur ana sawowone i rara’at sasa.
27 Jesus ya’ikonzįįgo biṉe’dí’ ch’iląągee ninyaago bi’íí yedelṉiih lę́k’e.
27 Jesu ana tur nowar, naatu sabuw wanawanahimaim inan babin Jesu ufunane tit ana faifuw butubun.
28 Ídił yalti’go gáṉíí, Bi’íí zhą́ ndi bedenshṉiihyúgo, nłt’éé náshdleeh.
28 Anayabin i na’at not, “Ayu ana faifuw ana butubun boro ana yawas.”
29 Dagoshch’į’ dił bigháńlį́į́ n’íí ésdįįd; áík’ehgo kah yaa naghaa n’íí nábi’dilziigo yígołsįįd lę́k’e.
29 Naatu bubutubun mar ta’imonamo rara nununuw nutanub naatu biyan wanawanan naniyan tatatam nati bai’akirane yawas.
30 Jesus, binawodíí bits’ą́’ hagoshį adzaago yígołsįįdgo, dagoshch’į’ nṉee biké’ náńłsą́ą́híí yich’į’ łedidzaago gáṉíí, Hadíń shi’íí yedelṉiih?
30 Jesu fair biyanane titit i naniyan tatam, sabuw wanawanahimaim tatabir ibatiyih, “Yait ayu au faifuw butubun?”
31 Bitsiłke’yu gádaabiłṉii, Nṉee niṉaayú daałiłjizhgo hí’į́į́; nt’é bighą, Hadíń shedelṉiih, nṉii áídá’?
31 Ana bai’ufununayah hiu, “O sabuw moumurih na’in yate teyey, naatu baise o kubibat, yait ayu butubuni?”
32 Hadíń át’ííníí yígołsįįhgo, nṉee yitah dez’įį.
32 Baise Jesu bat inuwanuw menatan sisinaf itininamih.
33 Isdzánhíí ábi’dilzaahíí yígołsįįdgo néldzidgo ditłidgo Jesus yiyahzhį’ hayaa adzaago, adzaahíí da’aṉiigo yaa yił nagosṉi’
33 Naatu babin biyanamaim abisa mamatar i so’ob, imih tit Jesu nanamaim ra’iy an uman hi’oror mi’itube isan mamatar etei eorerereb.
34 Jesus gáyiłṉii, Shilah, ni’odlą’íí nłt’éégo ánániidlaa; iłch’į’gont’éégo nadááł, kah baa nanṉaa n’íí nándzii.
34 Naatu babin iu, “Natu, o abaitumatumamaim iyawasi, tufuwamaim kwen, a bai’akirane o arufami kutitit.”
35 Jesus áígee t’ah yałti’dá’ Jews ha’ánáłséhíí yebik’ehi bigowądí nṉee hikaigo gádaabiłṉii, Nitsi’ dastsąą; nt’é bighą Iłch’ígó’aahíí dayúweh nańtł’og áída’?
35 Jesu bat eo’o auman, sabuw afa Kou’ay Bar orot ukwarin ana barene hina Jairus hiu, “O natu babitai i morob, Bai’obaiyenayan men inarowenbibibir.”
36 Ádaaṉiihíí Jesus yidezts’ąągo ha’ánázéh yebik’ehi gáyiłṉii, Doo néńldzid da, Bik’ehgo’ihi’ṉań hondlą́ą́.
36 Abisa hio Jesu nowar, natu Jairus iu “Men inabir o initumatum.”
37 Áídí’ Peter, James hik’e bik’isn Johnhíí zhą́ yił dikáhgo ngon’ą́ą́.
37 Sabuw etei eotanih hima, i Peter, James naatu John akisihimo iuwih bairi hin.
38 Ha’ánázéh yebik’ehi bigowąyú ńyáágo godnch’aadgo ła’íí nṉee díyat’éégo daachago yiłtsąą.
38 Hina Jairus ana bar hititit ana veya sabuw yababan gagamin na’in buwih fanah aumetawat na’in hima hirererey Jesu nowar.
39 Gową yuṉe’ ha’ayáágo gádaabiłṉii, Nt’é bighą daagodinołch’aadgo daahchag? Na’ilíhn doo daztsąą da, daazhógo iłhoshgo at’éé.
39 Naatu bar wanawanan run sabuw iuwih, “Kwa aisim kwarererey? Iti kek i men morobomih, i matan fot inu’in.”
40 Áí bighą nṉee dázhǫ́ baa daadloh lę́k’e. Nṉee íła’adzaahíí, Ch’ínohkáh, daayiłṉiidá’, na’ilíhnhíí bą́ą́, bitaa hik’e yił nakai n’íí biłgo na’ilíhn sitįį yuṉe’ ha’akai.
40 Baise sabuw Jesu eo isan himarib. Naatu Jesu sabuw iuwih ufun hitit, kek hinah tamah naatu ana bai’ufununayah akisihimo hirun hin kek inu’inumaim hitit.
41 Áígee bigan yiłtsoodgo gáyiłṉii, Talítha cúmi; áí, Na’ilíhn, nádndáh, (niłdishṉii,) golzeego ágolzee.
41 Kek babitai umanamaim bai naatu iu, “Talitha koum!” Nati anayabin i iti na’atube, “Babitai kafai o au’uwi kumisir!”
42 Dagoshch’į’ nádiidzaago dahiyaa; áń nakits’ádah bił łegodzáhi. Áígee dázhǫ́ koł díyadaagodzaa lę́k’e.
42 Mar ta’imonamo babitai misir an yan bat remor, babitai ana kwamur 12 iti mamatar i hi’oror sa’ir hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita.
43 Ágodzaahíí hadíń baa bił nadaagołṉi’ hela’, daayiłṉii, Jesus; ła’íí gánádaabiłdo’ṉiid, Bá da’dohné’.
43 Jesu ofafarih uwih eo, “Men sabuw hai tur kwana’owenamih, bay kwabai babitai kwaitin eaan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.