João 9
The New Testament of our Lord and Saviour Jesus Christ (APWNT) vs AAI
1 Jesus higaałyú nṉee biṉáá ágodįhgo gozlíni sidaago yiłtsąą lę́k’e.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Bitsiłke’yu nabídaadiłkid, NohwiNant’a’, hant’é bighą díí nṉeehíí biṉáá ágodįhgo gozlįį? Hadíń nchǫ’go adzaa, díí nṉeehíí née, dagohíí bą́ą́ hik’e bitaa née?
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Jesus gádaabiłṉii, Díí nṉehíí, ła’íí bą́ą́ hik’e bitaa doo nchǫ’go ádaadzaa da: áídá’ Bik’ehgo’ihi’ṉań áná’ol’įįłíí bee ch’í’ṉah alṉe’híí bighą at’éé.
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 T’ah got’įįdá’ shinł’a’ń binasdziidíí áshłe’: tł’é’gohíí doo hadíń na’iziid da.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 T’ah ni’gosdzáń biká’ nashaadá’ ni’gosdzáń biká’ nṉee begot’iiníí nshłįį.
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Ágánṉiidá’ ni’zhį’ hadnzhéégo bizhígíí łeezh yił naidiziidgo nṉee biṉáá ágodinihíí biṉáágee yídezhizh,
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Gábiłṉiigo, Ti’i, tá’ńgisyú ńṉáh, túsikáni biyi’, Silóam holzéhi, (Hil’á’ golzeego ágolzéhi.) Áík’ehgo nṉeehíí tá’digisyú óyáá, áídí’ go’įįgo nadzá.
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Nṉee bit’ahdí’ daagolííníí, ła’íí biṉáá ágodįhdá’ daabo’į́į́ n’íí gádaaṉii, Díí nṉeehíí ídókeedgo sidaa n’íí ya’?
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 Ła’íí gádaaṉii, Áń át’į́į́: ła’íí, Áń ga’ánolini at’į́į́, daaṉii: bíí, Shíí ásht’į́į́, ṉii.
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 Áík’ehgo, Hagot’éégo niṉáá nágosdlįį? daabiłṉii.
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 Gáṉíí, Nṉee, Jesus holzéhi, goshtł’ish áyíílaago, shiṉáá yídezhizhdá’ gáshiłnṉiid, Ti’i, tá’ńgis, túsikąąyú Silóam holzéhi: áík’ehgo ákú óyáágo ta’désgiz, áídí’ shiṉáá nágosdlįį.
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 Áńhíí hayú? daabiłṉii. Doo bígonsį da, ṉii.
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Nṉee biṉáá ágodįh n’íí Phárisees daanlíni yaa yił hikai.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Jews daagodnłsiníí bijįį Jesus goshtł’ish áyíílaago nṉee biṉáá nágosdlįį lę́k’e.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Phárisees daanlíni nabídaadiłkid, Hagot’éégo niṉáá nágosdlįį? Gádaayiłṉii, Jesus goshtł’ish shiṉáá yídezhizh, áídí’ ta’désgizgo gosh’įį násisdlįį.
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 Phárisees daanlíni ła’ gádaaṉii, Díí nṉeehíí doo Bik’ehgo’ihi’ṉań bits’ą́’dí’hi da ląą, godilziníí bijįį doo godnłsį dahíí bighą. Ła’íí gádaaṉii, Hagot’éégo nṉee Bik’ehgo’ihi’ṉań doo yidnłsį dahíí godiyįhgo áná’ol’įįł? Áík’ehgo bighą iłts’ą́’kai.
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Nṉee biṉáá ágodįh n’íí gánádaayiłdo’ṉiid, Nihíí niṉáá ánágodlaahíí nt’é biłnṉii? Bik’ehgo’ihi’ṉań binkááyú na’iziidi at’į́į́ biłdishṉii, ṉii.
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Jews daanlíni nṉee biṉáá ágodįh n’íí biṉáá nágosdlįįhíí doo daayodląą dago bą́ą́ hik’e bitaa yiká ánṉiidgo,
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 Nayídaadiłkid, Ya’ díí nohwizhaazhé biṉáá ágodįhgo gozlį́į́ dohṉii n’íí née? Hagot’éégo go’įį k’adíí?
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 Bą́ą́ hik’e bitaa gádaabiłṉii, Díń nohwizhaazhé át’éégo bígonlzį, biṉáá ágodįhgo gozlįį ni’:
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 K’adíí hagot’éégo go’įį, hadíń biṉáá ánágodlaahíí doo bígonlzį da: áń goyąą silįį; nahódaadołkid: dabíí ádáyálti’ le’.
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Bą́ą́ hik’e bitaa Jews daanlíni yédaaldzidhíí bighą ádaaṉii lę́k’e: dahadíń, Christ at’į́į́, ṉiigo baa nagolṉi’yúgo Jews ha’ánáłséhdí’ ch’élt’e’go iłk’idá’ ndaagoz’ąą lę́k’e.
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Áí bighą bą́ą́ hik’e bitaa ágádaanṉiid, Áń goyąą silįį; nahódaadołkid.
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Nṉee biṉáá ágodįh n’íí yiká ánádo’ṉiidgo, Bik’ehgo’ihi’ṉań zhą́ ba’ihéńnzį: díí nṉeehíí Bik’ehgo’ihi’ṉań doo yidnłsį dago bídaagonlzį, daaṉii.
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Nṉeehń gáṉíí, Bik’ehgo’ihi’ṉań doo yidnłsį da shįhíí, yidnłsį shįhíí doo bígonsį da: da’ágát’éé ndi dała’á zhą́ bígonsį, shiṉáá ágodįh n’íí, k’adíí gosh’įį.
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 Phárisees daanlíni gánádaabiłdo’ṉiid, Hagot’éégo áníílaa? Hagot’éégo niṉáá ná ánágodlaa?
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 Nṉeehń gádaabiłṉii, Iłk’idá’ nohwił nagosisṉi’ ndi doo daashidołts’ąą da ni’: nt’é bighą nohwił nanágoshṉi’? Ya’ nohwíí ałdó’ biké’ hikaahíí daahłeeh née?
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 Áídí’ dénchǫ’égo bich’į’ yádaałti’go gádaaṉii, Ni zhą́ biké’ higaałíí ńlį́į́ dagá; nééhíí Moses biké’ hikaahíí daandlįį.
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Bik’ehgo’ihi’ṉań Moses yich’į’ yałti’ n’go bídaagonlzį: áídá’ díí nṉeehíí hadí’ naghaa shįhíí doo bídaagonlzį da.
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 Nṉeehń gánádaabiłdo’ṉiid, Hagot’éégo hadí’ naghaa shįhíí doo bídaagonołsį da, áídá’ shiṉáá shá ánágodlaa.
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Hadíń Bik’ehgo’ihi’ṉań doo daayidnłsį dahíí doo bídaayésts’ąą dago bídaagonlzį: áídá’ dahadíń Bik’ehgo’ihi’ṉań yokąąhíí, ła’íí áń dábił bik’ehgo ánát’įįłíí Bik’ehgo’ihi’ṉań bíyésts’ąą.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Ni’gosdzáń álzaadí’ yushdí’ godezt’i’go nṉee biṉáá ágodįhgo gozlįį n’íí go’įį nasdlį́į́ t’ah doo golzee da.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Díí nṉeehíí doo Bik’ehgo’ihi’ṉań bits’ą́’dí’ dayúgo, doo nt’é áyóléh át’éé da.
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 Gádaabiłṉii, Nchǫ’íí zhą́ bił gosínilínihi, nohwił ch’ídaagonsh’aah nihó’ṉii née? Áík’ehgo Jews ha’ánáłséhdí’ ch’ídaabist’e’.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Ch’ídaabist’e’íí Jesus ya’ikonzįįdá’ baa nyáágo gábiłṉii, Ya’ Bik’ehgo’ihi’ṉań biYe’ hondląą née?
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 Nṉeehń gáṉíí, Hadíńhíí baa shił nagolṉi’, sheBik’ehń, áík’ehgo hoshdląą doleeł.
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 Jesus gábiłṉii, Iłk’idá’ hí’į́į́, nich’į’ yałti’íí áń át’į́į́.
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 Nṉeehń, SheBik’ehń, noshdląą, ṉii. Áídí’ yoskąąd.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Jesus gáṉíí, Aayá’iti’híí bighą ni’gosdzáń biká’zhį’ niyáá, hadíí doo daago’įį dahíí daago’įį nádaadleehíí bighą; áídá’ hadíí daago’iiníí biṉáá ádaagodįh daaleeh.
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Áígee Phárisees daanlíni ła’ bit’ahyú nadaaziiníí díí daidezts’ąądá’ gádaabiłṉii, Ya’ néé ałdó’ nohwiṉáá ádaagodįh née?
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 Jesus gánádaabiłdo’ṉiid, Nohwiṉáá ádaagodįhyúgo nohwinchǫ’íí ádįh doleeł ni’: áídá’ k’adíí, Daagohiit’įį, daadohṉii; áík’ehgo nohwinchǫ’íí t’ah be’ádaanoht’éé.
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.