João 1
The New Testament of our Lord and Saviour Jesus Christ (APWNT) vs AAI
1 Dantsé godeyaadá’ Yati’ golį́į́ lę́k’e, Yati’ Bik’ehgo’ihi’ṉań yił nlįį, Yati’íí Bik’ehgo’ihi’ṉań nlįį.
1 Tafaram matara’e ana veya Tur i wan ma, naatu Tur i God hairi hima, naatu Tur i God taiyuwin.
2 Yati’íí dantsé godeyaadá’ Bik’ehgo’ihi’ṉań yił nlįį.
2 Tur i God hairi wan hima’abo tafaram matar.
3 Áń dawahá áyíílaa; áń doo hak’i dayúgo dawahá álzaahíí doo álzaa le’at’éé da.
3 Tur wanawananamaim God sawar etei’imak sinafen himatar; iti sawar himamatar i etei tur wanawananamaim himatar men ta asir matar kwaneyanamih.
4 Ihi’ṉaahíí biyi’ golį́į́; áí ihi’ṉaahíí nṉee yee daago’įį.
4 Tur i yawas an anababatun, naatu iti yawas i sabuw isah marakaw bai na.
5 Got’iiníí godiłhiłyú idindláád; godiłhiłíí got’iiníí doo yitis nlįį da.
5 Iti marakaw guguminamaim kusisiar, naatu gugumin men karam boro marakaw na’asabun.
6 Bik’ehgo’ihi’ṉań nṉee John holzéhi yides’a’.
6 God ana kob abarayan wabin John iyafar na tit;
7 Áń Begot’ínihíí nṉee yił nagolṉi’go nyáá, bíí bee nṉee dawa da’odląą doleełgo.
7 marakaw isan sif ruboun eorereb sabuw hinowar, naatu sabuw iyab tur hinonowar hitumatum.
8 John doo Begot’iiníí nlįį da, áídá’ Begot’iiníí yaa nagolṉi’go nyáá.
8 I taiyuwin i men marakaw; i marakaw akisin ana sif narubonamih na.
9 Da’aṉii Begot’ínihíí nṉee ni’gosdzáń biká’ daagolííníí dawa bee daayo’įį.
9 Iti marakaw i turobe, marakaw anababatun, tafaramaim na sabuw tafahimaim ekukusisiar.
10 Áń ni’gosdzáń nṉeehíí yitah silįį, áń ni’gosdzáń áyíílaa, ndi ni’gosdzáń biká’ nṉeehíí doo bídaagołsį da lę́k’e.
10 Tur i na tafaram eo mamatar wanawananamaim ma, baise tafaram i men inanimih.
11 Dabíí áyíílaahíí yaa nyáá, áídá’ dabíí hat’i’ihíí doo hádaabit’įį da.
11 I na ana tafaram tit, baise taiyuwin ana sabuw i men hibaimih.
12 Áídá’ hadíí hádaabit’iiníí, daabosdląądíí, Bik’ehgo’ihi’ṉań bichągháshé daaleehgo yaa goden’ą́ą́:
12 Baise sabuw afa hibai naatu wabinamaim hitumitum, naatu baibasit itih i hina God natunatun himatar.
13 Áí nádaagosdliiníí doo nṉee hadaazt’i’íí bee da, doo kots’íhíí bee da, doo nṉee bits’ą́’dí’go da, áídá’ Bik’ehgo’ihi’ṉań bits’ą́’dí’ nádaagosdlįį.
13 God natunatun himamatar i men orot anarara, o men orot babin aawan hairi hi’in kek tetutufu na’atube’emih, baise i God akisin anakokok sinaf i natunatun himatar.
14 Yati’íí nṉee silįįgo nohwitahyú gólį́į́ lę́k’e, dawahá ye’at’éhihi biłgoch’oba’íí ła’íí da’aṉii ágot’éhi nlįį, (Bik’ehgo’ihi’ṉań biYe’ dała’áhi nlįįhíí bighą ízisgo at’éégo bits’ą́’idindláád, áí bits’ą́’idindláádíí daahihiiltsąą ni’.)
14 Tur i na orot matar, naatu wanawanatamaim ma, ana marakaw bonamanamarin i taitin, iti marakaw bonamanamarin i God Natun ta’imonamo ebitin. Iti tur wanawanan i turobe naatu manaw kabeber awan karatan.
15 John baa nagolṉi’go nádidilghaazh lę́k’e gáṉíígo, Díń áłdishṉii ni’, ágádéṉiid n’dá’, Shiké’dí’ hígháhíí dashíntsé golį́į́híí bighą shitisgo at’éé.
15 John iti orot isan fanan sib binan eo,” Iti orot ayu isan ao’oban iti enan, anamaramaim ayu iti na’at ao, ‘I ayu ufu enan i ana fair ra’at ayu natabiru, anayabin i wan ma’abo ayu atufuw.’”
16 Dawahá yegoyiłííníí nohwaa hi’né’, biłgoch’oba’íí dałiké’go nohwaa hi’ṉiił.
16 I wanawanan manaw kabeber karsuwei it etei ebigegewasinit, ana baigegewasin tafan baban ebitit.
17 Bik’ehgo’ihi’ṉań yegos’aaníí Moses biláhyú ngot’ąą lę́k’e, áídá’ biłgoch’oba’íí hik’e da’aṉii ágot’éhi Jesus Christ yił nyáá.
17 Anayabin God ana ofafar i Moses itin, baise manaw kabeber naatu turobe i Jesu Keriso’one na.
18 Doo hadíń Bik’ehgo’ihi’ṉań yo’įį da; biYe’ dała’áhi Bik’ehgo’ihi’ṉań ádíbóltą’ihi, áń zhą́ ch’í’ṉah áyíílaa.
18 Men yait ta God itin. baise God Natun ta’imon Tamah wanawananamaim ema’am akisinamo God bai na bebeyanamaim tasusu’ub.
19 Jerúsalem golzeedí’ okąąh yedaabik’ehi hik’e Lévites daanlínihi Jews daanlíni odaabis’a’, Hadíń lą́ą́ áńt’ee? daabiłṉiigo nabídaadiłkidá’ John gáṉíí lę́k’e,
19 Jew hai ukwarih Jerusalem hima’am firis afa naatu hai baibaisayah afa hiyafarih hin John hibatiy? “O i yait?”
20 Shíí doo Christ ánsht’ee da, doo nayił’į’go da da’aṉiigo ádaa nagolṉi’.
20 I men baifuwenamaim iyafutih, baise i mutufor bebeyanamaim eorereb, “Ayu i men Keriso.”
21 Áídí’ nayínádaadiłkid, Hadíń ánt’éé gá? Elías ńlį́į́ née? Dah, doo áń nshłįį da, ṉii lę́k’e. Bik’ehgo’ihi’ṉań binkááyú na’iziidihíí, ya’ áí ńlį́į́ née? Dah, ṉiigo hadzii.
21 Naatu hibatiy, “Bo o i yait? Om Elizah?” John eo, “Ayu men Elizah.” Ai o dinab orot?” John iya’afutih eo, “Ayu men dinab orot.”
22 Gánádaayiłdo’ṉiid, Áídá’ hadíń áńt’éé gá? Nohwił nagolṉí’go hadíń daanohwides’a’íí bił nadaagohiilṉi’. Hant’é nṉiigo ádaa nagolṉí’?
22 Ibanak hibatiy maiye hio, “O i yait? Ku’o anowar saise anamatabir anan iyab hiyafari anan hai tur ana’owen. O taiyuw isa boro inakubuna ananowar.”
23 Áídí’ gáṉíí, NohweBik’ehń bádįhyú iłch’ígodezdǫhgo ádaahłe’, dishṉiigo shíí da’igolį́į́yú dilwoshi nshłįį, Esáias, Bik’ehgo’ihi’ṉań binkááyú nada’iziidi áṉíí n’íí k’ehgo.
23 John iya’afutih dinab orot Isaiah Buk Atamaninamaim kirum inu’in imaim eo, “Ayu i orot ta fanan araramaim eafa’af. Ef kwanarumutufur Regah ana remor isan!”
24 Nṉee na’ídaadiłkidihíí Phárisees daanlíni daabinł’a’.
24 Kob nayah Pharisee hiyafarih hina,
25 Nabídaadiłkidgo, Doo Christ ńlį́į́ dadá’, ła’íí doo Elías dagohíí Bik’ehgo’ihi’ṉań binkááyú na’iziidihíí ńlį́į́ dadá’, nt’é bighą baptize ánł’įį? daaṉii.
25 John hibatiy, “Bo o men Keriso, o Elizah o dinab orot na’at, aisim sabuw bapataito kubitih?”
26 John bich’į’ hadzii, Shihíí tú bee baptize ash’įį: áídá’ ła’ nohwitahyú sizįį, doo bídaagonołsį dahi;
26 John hai tur eowen eo, “Ayu harewamaim sabuw bapataito abitih, Baise kwa wanawanamaim orot ta ebatabat kwa men kwaso’ob.
27 Da’áń shikédí’ hígháhíí shitisgo at’éhi, biketł’óól k’e’ish’adgo ndi doo bik’eh sítį́į́ da.
27 I Ayu ufu’umaim enan, an ana baibaiyon murab men gewasu boro anarufamen.”
28 Áí Bethábara golzeeyú Jórdan túńlííníí hanaayú ágodzaa, John baptize ágole’gee.
28 Iti sawar etei i Bethany himatar harew Jordan sisibin veya yeninane, John sabuw bapataito bitihimaim.
29 Iskąą hik’e John Jesus bich’į’ higaałgo yo’įįgo gáṉíí, Daadeh’į́į́, dibełį́į́ biZhaazhé Bik’ehgo’ihi’ṉań bíyéhi áídí’ higaał! Áń ni’gosdzáń biká’ nṉee binchǫ’íí da’ílį́į́ yiłchiih.
29 Mar to John nuw Jesu nan itin eo, “Kwanuw God Ana Lamb tafaram ana kakafin bosairenayan enan kwa’itin!”
30 Díń áłdishṉii ni’ gádéṉiid n’dá’, Nṉee ła’ shikédí’ hígháh, áń dashíntsé gólį́į́híí bighą shitisgo at’éé.
30 Iti orot isan ao’orereb anamaramaim iti na’atube ao, ‘Orot ayu ufu’umaim enan i ana fair ra’at kwanekwan, anayabin i wan ma’abo ayu a tufuw.’
31 Dashíí ndi doo bígonsį da ni’: áídá’ Israel hat’i’i bił ch’í’ṉah ágolṉe’híí bighą tú bee baptize ádaagoshłe’go niyáá.
31 Ayu taiyuwu auman iti orot men asu’ub, baise anayabin nati isan ayu harewamaim sabuw bapataito abitih imaim Israel sabuw isah tirerereb hitaso’ob’.
32 John yaa nagolṉi’go gáṉíí, Holy Spirit yaaká’dí’ hawú k’ehgo Jesus yich’į’ nke’eṉíihgo biká’ dahnezdaago hish’įį.
32 Naatu John iti tur eorereb. “Ayu Anunin mamu imag na’atube marane ra’iy naatu i tafanamaim mamara’at aitin.
33 Shíí ndi doo bígonsį da ni’: áídá’ hadíń tú bee baptize ádaagoshłe’go shides’a’ń shich’į’ gánṉiid ni’, Hadíń Holy Spirit yaaká’dí’ bich’į’ nke’eṉíihgo biká’ dahnezdaago hí’ííníí, áń Holy Spirit bee baptize ádaagole’íí át’éé.
33 Ayu iti orot i boro men ataso’ob, baise God iyunu ana harewamaim sabuw bapataito abitih i au tur eowen, ‘Orot yait Anunin nara’iy tafanamaim namara’at ina’i’itin, i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nitih.’”
34 Díí hiłtsąą hik’e baa nagosisṉi’, Díń da’aṉii Bik’ehgo’ihi’ṉań biYe’ ląą, dishṉiigo.
34 John eo, “Ayu aitinika naatu ao’orereb iti i God Natun.”
35 Iskąą hik’e John bitsiłke’yu naki yił nadaazį’;
35 Ana martot John iban maiye ana bai’ufununayah orot rou’ab bairi hina efan ta’imonamaim hibatabat.
36 Jesus higaałyú ndaineł’į́į́’go gánṉiid, Daadeh’į́į́, dibełį́į́ biZhaazhé, Bik’ehgo’ihi’ṉań bíyéhi!
36 Naatu Jesu na natabirih inan i’itin anamaramaim, John eo, “God ana Lamb enan kwa’itin!”
37 John bitsiłke’yu nakihíí ágáṉíígo daabidezts’ąągo Jesus yiké’ dahizh’aazh.
37 Anamaramaim bai’ufununayah orot rou’ab iti hinonowar, i hairi Jesu hi’ufunun.
38 Jesus t’ąązhį’ déz’įįgo biké’ hi’ashgo yiłtsąągo gáyiłṉii, Hant’é biká hanohtaago aht’į́į́? Áík’ehgo gádaaṉii, Rábbi, (Iłch’ígó’aahíí golzeego ágolzee,) hayú gonlį́į́?
38 Jesu nunutabir, orot rou’ab hibi’ufunun itih naatu ibatiyih, “Kwa abistan kwakokok?”
39 Jesus gádaabiłṉii, Yushdé’ ákú dokáhgo bígonołsįįh. Áík’ehgo yił okaigo hayú sidaahíí yídaagołsįįd, t’ahbįdí’ gonenádn łedihikęęzyú nákaigo, ákú dá yił naháztąą lę́k’e.
39 I iya’afutih eo, “Kwanatan, kwa taiyuw efan kwa’itin.”
40 Nṉee nakihíí John áṉííhíí daidezts’aaníí, Jesus yiké’ ó’áázhíí dała’á Andrew holzee, Simon Peter bik’isnhi.
40 John abistan eo’o orot rou’ab hinowar Jesu hibi’ufunun orot ta i Andrew, Simon Peter tain
41 Andrewhíí ntsé bik’isn Simon holzéhi yaa nyáágo gáyiłṉii, Messías baa nt’áázh, áí Christ golzeego ágolzee.
41 Andrew Jesu bihamiy ufunamaim wantoro’ot i tuwah Simon nuwih, naatu tita’ur ana tur eowen, “Ayu i Roubininenayan atita’ur, nati i Keriso.”
42 Áídí’ Simon Jesus yaa yił n’áázh. Jesus Simon yineł’į́į́ hik’e gáyiłṉii, Simon, Jona biye’ ńlíni, Céphas honlzéé doleeł, tséé golzeego ágolzee.
42 Naatu Andrew tuwah Simon nawiy in Jesu biyan tit.
43 Iskąą hik’e Jesus Gálileeyú deyaago, Philip yaa nyáágo, Shiké’ híṉááł, yiłṉii.
43 Ana marto, Jesu au Galilee namih bobogaigiwas, Philip tita’ur naatu iu, “Kuna kwi’ufnunu tan.”
44 Andrew ła’íí Peter Bethsáida golzeedí’ na’aash, ła’íí Philip ałdó’ áídí’ naghaa.
44 Philip ana tafaram i Betsaida, Andrew tuwah Peter bairi hai bar merar ta’imon.
45 Philip Nathánael yaa nyáágo gáyiłṉii, Jesus, Joseph biye’, Názarethdí’ gólíni baa nkai, Bik’ehgo’ihi’ṉań yegos’aaníí biyi’ Moses bak’e’eshchįį lę́k’ehi, Bik’ehgo’ihi’ṉań binkááyú nada’iziidi n’íí ałdó’ bak’eda’ashchįį lę́k’ehi.
45 Philip na Nathanael tita’ur naatu iu, “Iti orot isan Moses Buka Atamaninamaim eo kikirum naatu dinab oro’orot auman hikikirum i boun atita’ur, iti orot tamah i Joseph ana bar ana merar i Nazareth.”
46 Nathánael gábiłṉii, Hant’é nzhooníí Názarethdí’ behagowáhshą’? Philip gánábiłdo’ṉiid, Ákú dot’aashgo bígonłsį́įh.
46 “Nazareth! Sawar gewasin ta boro imaim namatar?” Nathanael ibat.
47 Jesus Nathánael bich’į’ higaałgo yo’įįgo gáṉíí, Da’aṉii Israel hat’i’íí nlíni kudí’ higaał, doo k’izé’át’éhi da.
47 Anamaramaim Jesu nuw Nathanael nan itin, isan eo, “I turobe Israel mowan, i orot ana yawas gewasin men baifufuwenayan.”
48 Nathánael gábiłṉii, Hagot’éégo shígonłsį́? Jesus gábiłṉii, Philip doo hwahá niká áṉíí dadá’, fig ch’il bitł’ááhyú síńdaago nish’įį ni’.
48 Nathanael ibatiy, “O mi’itube ayu isu’ubu?”
49 Nathánael gábiłṉii, Ni iłch’ígó’aahííńlíni, Bik’ehgo’ihi’ṉań biYe’ ńlį́į́ lą́ą́; Israel hat’i’ihi ízisgo biNant’a’ ńlį́į́ lą́ą́.
49 Imaibo Nathanael eorereb eo, “Rabbi, Bai’obaiyenayan o i God Natun! o i Israel hai Aiwob.”
50 Jesus gábiłṉii, Fig ch’il bitł’ááhyú síńdaago nish’įį niłdishṉii n’íí bighą shondląą née? Díí bitisgo ágot’éhi hí’į́į́ doleeł.
50 Jesu eo, “O i tumatum anayabin ayu a tur aowen o i ai fig an ima’am ait. O boro sawar gagamihika ina’itan men iti i’i’itin na’atube.”
51 Jesus gánábiłdo’ṉiid, Da’aṉii, da’aṉiigo gánohwiłdishṉii, Shíí, nṉee k’ehgo Niyááhíí, yáá iłts’ą́’álṉéhgo shik’ehdí’ Bik’ehgo’ihi’ṉań binal’a’á yaaká’yú daagolííníí hadagodí’ hayaago iłdenánádikahgo daah’įį doleeł.
51 Tur tafan ya’abar maiye eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa boro mar ana etawan nabotawiy, naatu God ana tounamatar Orot Natun biyanamaim hinayen hinarara’iy kwana’itih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.