Atos 22
The New Testament of our Lord and Saviour Jesus Christ (APWNT) vs AAI
1 Nṉee daanołíni, shik’ííyú, ła’íí nibáyáń daanołíni, nohwiṉááł ádá hasdziihíí ídaayesółts’ąą.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 (Hebrew biyati’íí yee hadziigo da’dezts’ąąná’ dayúwehégo doo hat’íí náhists’ąą da: Paul gánṉiid,)
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 Shíí Jew nshłįį, Cilícia biyi’ kįh gozṉilíí Társus golzeegee gosilį́į́, ndi dząągee díí kįh gozṉilgee shi’dihiilṉa’, begoz’aaníí daanohwitaa yikísk’eh ádaat’ee n’íí Gamáliel holzéhi shił ch’ígon’ą́ą́, nohwíí ádaanołt’eehíí k’ehgo nłdzilgo Bik’ehgo’ihi’ṉań bá sízį́į́ ni’.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Nṉee ła’íí isdzáné Jesus yikísk’eh daayikahíí łídaashtł’o’go ha’áná’ilka’á yuṉe’ odaahiskaad ni’, biniigonłt’éégo ádaansį, dak’azhą́ hishhąągo.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Díí ánát’įįdíí okąąh yebik’ehi da’tiséyú sitíni ła’íí nṉee yándaaltihíí shídaagołsį: áí bik’isyú daanlíni, Damáscusyú daagolínihíí, bá naltsoos shaa daizṉil, áík’ehgo ákú níyáá, Jesus yikísk’eh daayikahíí áígee daagolííníí łídaashtł’o’go Jerúsalemyú bił nshkáh, biniidaagodilṉe’ doleełhíí bighą.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Damáscusyú dak’azhą́ nsháhgo ha’iz’ąąyú shį, dahį́ko yaaká’gé’ shich’į’ nke’idindláád.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Áígee hayaa nago’ná’ yati’ gáshiłṉiigo idisiits’ą́ą́, Saul, Saul, hat’íí lą́ą́ bighą shiniigonłt’éégo áshińłsį?
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Áík’ehgo gádéṉiid, Hadń ánt’įį, shiNant’a’? Gánáshiłdo’ṉiid, Shiniigonłt’éégo áshińłsinihíí shíí ásht’į́į́, Jesus, Názarethgé’ gonshłíni.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Bił hishkaahíí ałdó’ nke’dindláádíí daayiłtsąą ndi izhii shich’į’ yałti’íí doo daidezts’ąą da.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Áík’ehgo gádéṉiid, Hago lą́ą́ áshṉe’, sheBik’ehń? Jesus gáshiłnṉiid, Nádndáhgo Damáscusyú ńṉáh; ákú hat’íí ánléhíí ąął baa nił na’goṉi’ ndi at’éé.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Dázhǫ́ łigaigo nke’idindláádhíí bighą doo gosh’įį da silį́į́go bił hishkaahíí Damáscusyú odaashizlǫǫz.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 Ła’ nṉee Ananías holzéhi, begoz’aaníí yikísk’eh nlįįgo Bik’ehgo’ihi’ṉań yidnłsíni, Jews áígee daagolííníí dawa nłt’éégo baa yádaałti’i,
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Áń shaa nyáágo shit’ahgee hizį’go gáshiłnṉiid, Shik’isn Saul, go’įį nándleeh. Áík’ehgo dagoshch’į’ gosh’įį násisdlįįgo Ananías yiłtsąą.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Gánáshiłdo’ṉiid, Bik’ehgo’ihi’ṉań, nohwitaa n’íí daayokąąhń, hat’ííníí bígonsį doleełgo hanitį́į́, Nłt’éégo Anát’įįłíí hįłtséhgo, ła’íí bizhiihíí dints’į́hgo.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Hat’íí hí’ííníí ła’íí hat’íí dints’agíí nṉee dawa áń bá baa bił nagolṉí’ doleeł.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Áík’ehgo hat’íí biba’ síńdaa? Nádndáhgo nohweBik’ehń bizhi’ bee bich’į’ ánṉiigo baptize áni’dolṉéh, áík’ehgo ninchǫ’íí yó’o’eeł.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Jerúsalemyú nánsdzaaná’ da’ch’okąąh goz’ąą yuṉe’ oshkąąh nt’éégo shił ch’í’ṉah ágolzaago,
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Gáshiłṉiigo hiłtsąą, Dahałe, Jerúsalemgé’ dagoshch’į’ ch’íńṉáh: shaa bił nadaagolṉi’íí doo hádaat’įį da doleełhíí bighą.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Áík’ehgo gádéṉiid, SheBik’ehń, Jews ha’ánáłséh nagoz’ąą dahot’éhé daanodlaaníí ha’áná’ilka’á baa hiṉíl, ła’íí nbída’niłhaał n’íí dabíí yídaagołsį:
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Ła’íí Stephen, ná nagolṉi’íí nlíni, bidił idezjoolná’ bit’ahgé’ sízį́į́go shił dábik’eh ni’, hayíí daabizis‐hiinihíí iká’ daabi’ííhíí bá biṉádésh’į́į́ ni’.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Áígé’ gánáshiłdo’ṉiid, Dahnṉáh: ńzaadyú doo Jews daanlįį dahíí bich’į’ nideł’a’.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Nṉee dała’adzaahíí bídaayésts’ąą lę́’e, ndi díí yee ánṉiidná’ nádaadidilghaazhgo gádaanṉiid, Yúwehyú, daazołhee: nṉee ga’at’éhihíí ni’gosdzáń biká’ doo hiṉaa bik’eh da.
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Nádaadidilghaazhgo iká’ daabi’ííhíí dahnadai’ah, ła’íí łeezh hadag daiki’,
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Áík’ehgo silááda binant’a’ da’tiséyú sitíni, Silááda siṉilyú bił nołkáh, biłnṉiid, ła’íí habída’ołhaałgo nahódaadołkid, hat’íí bighą baa daadilwoshíí bígonozį́įh.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Áíná’ łídaabistł’ǫǫná’ Paul silááda dała’á gonenadín binant’a’i bit’ahgee siziiníí gáyiłnṉiid, Nṉee Roman nlíni doo baa yá’iti’í habí’į́łhaałgo ná goz’ąą née?
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Silááda binant’a’i díí yidezts’ąąná’ silááda binant’a’ da’tiséyú sitíni yich’į’ oyáágo gáyiłṉii, Hago ánṉe’go láń? díń nṉeehń Roman nlíni ląą.
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Áík’ehgo silááda binant’a’íí Paul yaa nyáágo gáyiłṉii, Shił nagolṉí’, ya’ Roman ńlį́į́ née? Paul gáṉíí, Ha’aa.
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Silááda binant’a’i gánádo’ṉiid, Roman nshłiiníí łą́ą́go bighą nahaṉílhi at’éé. Paul gáṉíí, Shíí dá Roman nshłįįgo gosilíni ánsht’ee.
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Áík’ehgo k’ad nabídaadiłkid n’íí bich’ą́’ nádnkįį: ła’íí silááda binant’a’i ałdó’, Paul łíhistł’ooníí, Roman nlįįgo yígołsįįdhíí bighą tsídolyiz.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Iskąą hik’e silááda binant’a’i hat’íí bighą Jews daanlíni baa dahdaagoz’aaníí da’aṉii yígołsįįh hat’į́į́go, k’ena’bí’ahná’ okąąh yedaabik’ehi itisyú nadaandeehi ła’íí yándaaltihi, Dała’ ałṉéh, daayiłnṉiid, áík’ehgo Paul yił gódah ch’i’áázhgo yándaaltihíí biyahzhį’ yił nn’áázh.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.