1 Coríntios 15

Teoso sãkire amaneri (APUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nitariakori, uatxa iuaĩkana ninirekari hĩte xinikiniri Teoso iokanapirena erekari hĩtemoni nisãpiretakiti. Hĩte apakapapekari ikara nisãpiretakiti. Hĩte iteene auikari ikara.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Ikara Teoso iokanapirena erekari oerekai himaerekani makatxakiko. Ininiã atão hĩxinikariko ikara nisãpiretakiti. Iteene hãuikiniãri Teoso iokanapirena erekari, himaerekani makatxakaãka. Atão minakati hãuikiniã, ininiã maxikatiĩka hãuikari.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Nisãpiretapekai mitxi nota apakapakiti, kotxi ia himimarotakaniã !apakata. Ia napakapakiti: Kristo ipina amaerekani imakatxakini ĩkapani. Teoso sãkire iõkatsopatakori sãpiretaua ikara.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Eereka ikataãka. Ipi õti, ãti õtisaaki iuaĩkana õkitikaua. Teoso sãkire iõkatsopatakori sãpiretaua ikara.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Eereka Petro atamatari iua. Eereka ikinika Kristo moianariakori atamatari iua.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Eereka kiẽtosi aĩtariakori atamatari iua ãti õti apotiitakasaakiuana. Kaiãopanikani ninoa auapanika. Ãtikaka ipĩpe.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Eereka Txiako atamatari iua. Eereka ikinika Xesosi iokanatakini atamatari iua.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Imapotõkire nota apaka atamatari iua. !Natamatari Xesosi ĩkorapokoriti itĩpokotakasaaki. Eereka iua apoka notamoni.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Xesosi iokanatakiti poiãori nitxaua. Apanakini iua iokanatakini apiata. Mitxi !erekari nikamakiti, kotxi nimisiritana Xesosi sãkire auiãkani Teoso nakitiakori, iuaritika Xesosi akiritano iua iokanatakiti nininiua.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Teoso sikari ikinipoko erekari notamoni, ininiãkara iua iokanatakiti kãkitimoni nitxaua. Kona maxikatiĩkani isikari ikinipoko erekari notamoni, kotxi iteene niparĩkauata Teoso ĩkapani. Apanakini Xesosi iokanatakini iteene parĩkauata, iuaritika nota parĩkauata apiata. Kona nota posotiireẽni niparĩkauata. Ikinipoko erekari Teoso sikakiti notamoni sikaposotiiretano nota niparĩkauatini ĩkapani.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Atxiĩti nota sãpiretai ikara Kristo sãpiretakiti. Atxiĩti apanakini iua iokanatakini sãpiretai. Ikara Kristo sãpiretakiti ate sãpiretai. Ikara Kristo sãpiretakiti hĩte auika.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Ate sãpiretai Kristo iuaĩkana õkitikiniua. Ininiã kinirepa ãtikaka hĩte txari ia? “!Auari ipĩkani iuaĩkana õkitikiniua,” hĩtxa.
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Ipĩkani iuaĩkana õkitikiniua mauakaniã, ininiã Kristo apaka kona õkitikaua.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Kristo mõkitikakaniãua, ininiã maxikatiĩka asãpiretai iua sãkire. Kristo mõkitikakaniãua, maxikatiĩka hãuikari iua sãkire.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Kristo mõkitikakaniãua, na atão asãpiretai Teoso kamakiti, kotxi ate sãpiretapekai iua õkitikiniri Kristo. Ipĩkani iuaĩkana õkitikiko mauakaniã, Teoso kona õkitikari Kristo.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Kotxi ipĩkani iuaĩkana mõkitikakaniãua, Kristo apaka kona õkitikaua.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Kristo iuaĩkana mõkitikakaniãua, maxikatiĩka hãuikari iua sãkire, kotxi !imakatxakari himaerekani.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Kristo iuaĩkana mõkitikakaniãua, ipĩkani iua sãkire auiãkani pĩpinanaka.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Xesosi mõkitikakaniãua, iuaritika ikiniõtika ate auikari iua sãkire ĩkorapokoriti aãuakasaaki, ininiã miĩkiteni apiarini atxaua ate.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Ikara na atão. Uatxa maxinikari atão inakari. Kristo ipĩkaripeka õkitikapeẽkaika. Iua amãtiiri merepitipanika auakari atoko itxa. Iua merepanika õkitikaua, ininiãkara aimarotari apĩkasaaki ate apaka õkitikaua.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Ãti kiki kamakitiã ipĩkitxi apoka ikinimanemoni. Iua atokokana ãti kiki kamakitiã, ipĩkani õkitikiko apoka.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Adão kamakitiã ikinimane ipina. Kristo kamakitiã iua sãkire auiãkani auapininiika ãtipirika.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Kãkiti õkitikaãka ia atoko. Kristo mitxi õkitikaua. Iua merepanika õkitikakariua. Ikanapiriãkasaaki iua nakitiakori õkitikauako apaka.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Eereka itixi xipokaãka. Iuasaaki ikinika auĩtetxi maerekati, ikinika kaposotiireri maerekati pakini ixipokako. Eereka ikinika iua nakitiakori isika iri Teosomoni.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Kristo ikinimane auĩte itxauako. Iuasaaki ixipokari ikinika imokaiakari posotiire, kotxi ikiti patapi itakana ninoa.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Imokaiakari atoko itxa ipĩkitxi. Imokaiakariakori ixipokasaaki, imapotõkire ixipokari ipĩkitxi.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Teoso sãkire iõkatsopatakori txari:
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Kristo ikinimane auĩte inakasaakiua, iua Teoso ãkiri auĩtetariko Teoso, kotxi mitxi Teoso txĩkitakari iua ikinimane auĩte ininiua. Iuasaaki Teosonoka ikinimane auĩte itxaua.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Ipĩkani mõkitikakaniãua, kinirepa apanakini patxisataãka ipĩkani õkitikiniua ĩkapani?
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Atepekana, ipĩkani mõkitikakaniãua, kinirepa ikiniõtika amĩteenekari monõkori?
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Nitariakori, nimarotari ipĩkitxi monõkori ikiniõtika. Ikara nisãpiretai, kotxi niuikai hĩte. Niuikari aãuini aãuĩte Kristo Xesosikata.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Uai Épeso sitatxitiã kãkiti ãkiti kaneenamari atoko inakani nirekari imaĩkinino nota. Ipĩkani mõkitikakaniãua, kinirepa nimĩteenekari ikara atoko inakari? Ipĩkani mõkitikakaniãua, ininiã atxari:
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Kona hãuiritapiri ãti misirienetinii. Kãkiti erekari moianatiniãri maerekati kamakani, ninoa txĩkitakari iua maerekati kamakari ininiua.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Himerekako. Himarotariko atão inakari hĩkamini ĩkapani. Maerekati !hĩkamapinikako. Hĩpẽtauatako, kotxi apanakini hĩte !imarotari Teoso.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Atxiĩti ãti txari: “Kanatokopa itxa kãkiti õkitikiko? Iuasaaki kanatokopa inakaripa iĩto?” itxa.
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 !Kiĩkiteri kãkiti pimarauatini ikara atoko. Takariki, pimatakakaniãri kipatxi ãki !ipitxaka.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Pitakarauatakasaaki, pitakari okinoka, atxiĩti triko, atxiĩti kimi. Takari aneẽkari kona pitaka. Kona takariki atokoni itxa takari ipitxakasaaki. Ipitxere ipinimoni.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Teoso kamari takari pitxere inireẽkiti iaõka. Ikini takariki Teoso sikari ipitxere.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Ãti xinitxi kona ãti xinitxi atokoni. Aua kãkiti xini. Kaxipirini xini ipinimoni itxa. Kotipiriki xini ipinimoni itxa. Ximaki xini ipinimoni itxa.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Aua iaxiti apiko nopinixiti auakani, aua itixi takote auakani apaka. Peereri ikinipoko, iuaritika iaxiti apiko nopinixiti auakani ipinimoni, itixi takote auakani ipinimoni.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Peereri atokatxi. Peereri kasiri apaka, txamari kasiri ãtião. Peereri iõriki apaka, txamari iõriki ãtião. Apaka ãti iõriki ãti iõriki atokotxikana !auari.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Iua atokokana itxa ipĩkani iuaĩkana õkitikikosaaki. Ĩtotxi ixiti taãkori !auaika. Iua õkitikakori kona ipinaika.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Ĩtotxi katikosaaki, !erekari. Ĩtotxi iuaĩkana õkitikikosaaki, peerekari. Ĩtotxi katikosaaki !kataparari. Iuaĩkana õkitikikosaaki, kataparari.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Aĩto katikosaaki, aĩto itixi auakani ĩto atokotxikana. Aĩto iuaĩkana õkitikikosaaki ãtião aĩto. Ĩtotxi ĩkorapokoriti aãuini ĩkapani aua. Apaka aua ĩtotxi ipinimoni, Teoso sikakiti apĩkasaaki. Ikara ĩtotxi !ipina.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Teoso sãkire iõkatsopatakori txari:
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Teoso nireẽkiti axinikini kona apoka merepanika. Merepanika axinikari ateka nireẽkiti, eereka axinikari Teoso nireẽkiti.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Kiki merepitipanika auakari kipatxi kamakori itxaua. Ãti kiki Apiananiri, Teoso tixinekiri iua.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Ikinimane kãkiti itixi auakani, iua Adão kipatxi kamakori atokokana. Ikinimane kãkiti Teoso tixine sikani, Kristo Teoso tixinekiri atokokana.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Aponaniãkasaaki, kipatxi kamakori aĩto, Adão ĩto atokokana itxa aĩto. Iua atokokana Teoso tixinekiri ĩto, Kristo ĩto atokokana itxako aĩto.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Nitariakori, nisãpiretai hĩte, !apakata kãkiti ĩto, iarẽka pakini sini Teoso auĩtetxi ininiãtaãua. Ipinakari kona auapininiika !itxa.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Hĩkenakotariko nisãkire. Nisãpiretaiko kãkiti mimarotakiniti mitxi. Kona ikinimaneni ipina. Iuaritika amakinika txĩkitakaãka ipinipo aniniua.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Iuasaaki imapotõkire trõpetakero xõkaãka. Iuasaaki mẽkokari katimari atoko itxa. Poki katimari matãkaãtini atoko itxa. Amakinika katimaritika txĩkitakaãka ipinipo aniniua. Iua trõpeta xõkikosaaki, iuasaaki ipĩkani õkitikaãka. Kona ipinaikanako. Iuasaaki atxĩkitakaãka ipinipo aniniua.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Kotxi arakakani txĩkitakaãkako miarakakani ininiua. Ipĩkani txĩkitakaãkako mipĩkani ininiua.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Arakakani txĩkitakikosaaki miarakakani ininiua, apaka ipĩkani txĩkitakikosaaki mipĩkani ininiua, iuasaaki Teoso sãkire iõkatsopatakori apopeka. Ia atoko itxa Teoso sãkire kitxakapirĩka:
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 Ipĩkitxi tsii !auaika. Maerekani misiritikoãtaã anikakari kona kãiata.
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Ipĩkitxi tsii mitxi aua amaerekani xika. Teoso paniãtakiti iõkatsopatakori oerekaua amaerekani. Teoso paniãtakiti iõkatsopatakori mauakaniã, !auari kãkiti misiritiko. Txamari maerekanitxi tapara aua, kotxi Teoso paniãtakiti iõkatsopatakori auapitika.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Erekapitikari Teoso, kotxi aãuĩte Xesosi Kristo txĩkitakaua akãiatini.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Ikara atoko ininiã, nitariakori nota tiretakini, kataparaxinire hĩtxako. Kona hãuiritapiri apanakini txĩkitakinii maerekati hĩkamini. Hĩparĩkauatako ikiniõtika Apiananiri ĩkapani, kotxi himarotari maxikatiĩka !hĩparĩkauata iua ĩkapani. Hĩparĩka ĩki hãpakapapitikako.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.