1 Coríntios 14
Teoso sãkire amaneri (APUNT) vs AAI
1 Ininiã ikiniõtika hĩtiraõkiuatako. Hinirekariko Erekari Matamatakoti siãkiti. Apiata hinirekariko iua sikinii Teoso iokanapirena hĩsãpiretini.
1 Yabow i ayawasamaim wan nama nabonawiy, naatu dogor wanawanan akok gagamin Anun Kakafiyin usar bai enan akisin kwananuwih kwanab, usar gewasin naatu au gagamin i God ana tur binan ana usar kwanab.
2 Kãkiti sãkire mimarotakoti sãkiretakari misãkiretari Teoso. !Imisãkiretari kãkiti, kotxi kãkiti !imarotari isãkire. Erekari Matamatakoti posotiireẽ isãpiretari atão inakari Teoso oerekakiti.
2 Orot yait menan botabir tur ta’amaim eo i men sabuw isah eo, baise God isan eo. Anayabin men yait ta so’ob tur boro nanowar naniyan nab, nati tur i Anun Kakafiyin ana fairane tur anababatun wa’iwa’irin eo.
3 Teoso sãkire sãpiretakaripekana misãkiretari kãkiti. Iua txĩkitakari kãkiti apiata auikiniri Teoso sãkire. Isikataparaxiniretana ninoa. Imĩkapiritari ninoa ãkixinire.
3 Baise orot yait God ana tur eo ebibinan i sabuw isah eo baibais, koufair, nuhifot ebitih.
4 Kãkiti sãkire mimarotakoti sãkiretakari, iuaka txĩkitakaua apiata auikiniri Teoso sãkire. Teoso sãkire sãpiretakaripekana, txĩkitakari ikinika Xesosi sãkire auiãkani apiata auikinirina Teoso sãkire.
4 Yait menan botabir tur ta’amaim eo, nati i taiyuwin ebibais. Baise orot yait God ana tur eo ebibinan, i God ana sabuw tutufin etei ebibaisih.
5 Erekari hĩte hĩkinika sãkiretiniri kãkiti sãkire mimarotakoti. Iuaritika apiaerekata hĩsãpiretiniri Teoso sãkire, kotxi Teoso sãkire sãpiretakari apiari itxaua. Kãkiti sãkire mimarotakoti sãkiretakari poiãori itxaua. Iua sãpiretiniãri isãkire kenakotakani ninoa sãkireẽ ninoa apaka imarotiniri ĩkapani, iuasaaki erekari, kotxi iuasaaki itxĩkitakari Xesosi sãkire auiãkani apiata auikiniri Teoso sãkire.
5 Ayu au kok kwa etei mena tabotabir tur ta’amaim kwatao, baise au kok gagamin anababatun i binan ana usar kwatab, anayabin orot yait tur eo ebibinan ana baibais i gagamin. Orot menan ebobotabir i gewasin, baise orot ta nati kou’ay wanawanan tur nabotabir nao ekaleisia etei hinanowar saise boro nibaisih.
6 Hĩtemoni napokasaaki, nisãkiretiniãri kãkiti sãkire mimarotakoti, nitxĩkitakatai hĩte apiata hãuikiniri Teoso sãkire? Konapitini. Ininiã kona itxa. Noerekiniãi Teoso oereẽkiti notamoni, nisãpiretiniãi Teoso imarore, nisãpiretiniãi Teoso sãkire, noerekiniãi Teoso sãkire atão hãuikini ĩkapani, iuasaaki nitxĩkitakai hĩte apiata hãuikiniri Teoso sãkire.
6 Naatu taitu, ayu atan kwa ata binanawan ana veya, menau tabotabir tur ta’amaim atao’o na’at boro baibais atit? Baise tur boubuh, not so’ob boubuh, tur binan God biyanane, naatu God ana roube’aten tur ana bow anan, turobe boro imaim nibaisi.
7 Maxinikari xikari moianatakari atxiĩti viorão, atxiĩti xõkakori pakini. Kãkiti mimatireni kaminiãri ikara, iuasaaki xikari atão inakari !imarotaãka. Ienenoka aua.
7 Ef ta iti na’atube, ben hai sawar douduf na’atube hinirabirab, o fik na’atube hinababin kwanekwan orot benayan boro mi’itube naniyan nab naben gewas?
8 Ãtipekana noerekai. Trõpeta ene atão ininiã, sotatoakori kenakotakasaakiri, aiamatana ineenamauatini ĩkapani. Trõpeta ene na atão ininiã, sotatoakori !imarotari neenamatxi manapipe inini.
8 Naatu orot yait tour men ebababin gewas, baiyowayah boro mi’itube hinaso’ob gewas hibobuna baiyow isan?
9 Iua atokokana kãkiti sãkire imarotakiti himasãkiretakaniã, kiriãpa ninoa imarotari hĩsãpiretakiti? Ikara atoko hĩsãkirauatiniã, maxikatiĩka hĩsãkirauata.
9 Ana itinin i ta’imon, o mena nabotabir tur ta sabuw men hisoso’obamaim kuo, sabuw boro mi’itube naniyan hinab o abisa isan kuo? O a tur asir isaroun me yan ere’er.
10 Itori uãkati sãkire aua ikini itixiti. Apakata ikinika imarotiko.
10 Tafaram wanawanan tur i moumurih maiyow, naatu nati tur etei i hai yabih auman men ta yabin enamih.
11 Kãkiti sãkire nimimarotakaniã, ininiã notamoni iua ãti tixinikiri atoko itxa. Apaka iuamoni nota ãti tixinikiri atoko nitxa.
11 Isan imih tur nidun anonowar naniyan men abaib ayu i touman orot amatar, nati orot tur oyan isan, naatu tur oyan auman ayu isou touman orot matar.
12 Hĩte iteene nirekari Erekari Matamatakoti siãkiti hãpakapini, ininiã apiata hinirekariko isikinii isikakiti Teoso sãkire auiãkani iua sãkire iteene auikinina ĩkapani.
12 Imih o yait a kok gagamin i ayubit ana usar ta inab inabow, basit God kwi’fefeyan saise usar menatan o inab ekalesia inabibais boro nit.
13 Ikara atoko ininiã, erekari kãkiti sãkire mimarotakoti sãkiretakari amanainiri Teoso isikaimaroretiniri iua sãpiretiniri isãkire kenakotakani ninoa sãkireẽ ninoa apaka imarotiniri ĩkapani.
13 Ana’an iti isan sabuw iyab menah ebobotabir, gewasin hinayoyoban, saise tur koubuna isan ana usar auman hinab hinakubuna sabuw hinaso’ob.
14 Teoso nimisãkiretiniã kãkiti sãkire mimarotakotiã, nixinire misãkiretari Teoso, txamari !nimarotari notaka sãkire.
14 Anayabin ayu mena’umaim ayoyoyoban, ayubu auman ibo eyoyoyoban, baise au not men kafa’imo so’ob ayu abisa ao’o.
15 Ininiã kipa atão nikamini? Ia atão: Nimisãkiretari Teoso nixinireẽ. Apaka nimisãkiretari Teoso niĩkiteẽ. Nixikarauata nixinireẽ. Apaka nixikarauata niĩkiteẽ.
15 Ayu boro abisa anasinaf? gewasin ayu i boro ayubu airi anayoyoban, naatu au not auman airi anayoyoban, ayubu airi ew anatabor naatu au not auman airi anatabor.
16 Kãkiti sãkire mimarotakotiã hĩsãpiretiniãri Teoso ereka inini, kãkiti ereẽ pisãkire mimarotakani sauaki, !iposotari “atãopitikara” inini, kotxi !imarotari pisãpiretakiti.
16 Ayubimaim God ana merar iyi kubobora’ara’ah, orot ta boro mi’itube naso’ob airi God kwanabora’ara’ah, naatu boro mi’itube naso’ob nibasit. Anayabin nati orot i men so’ob o abisa’awat kuo’o.
17 Atxiĩti atão hĩsãpiretiniri Teoso ereka inini, txamari iuasaaki kona pitxĩkitakari iua kãkiti apiata auikiniri Teoso sãkire.
17 Basit o i merarayow gewasin maiyow God kubitin dogor tutufin etei, baise taituwa nati na ebatabat men kubibais.
18 Peerekari Teoso, kotxi apiata isikaimaroretano nota nimisãkiretiniri iua kãkiti sãkire mimarotakotiã. Poiãonoka hĩte imarotari kãkiti sãkire mimarotakotiã himisãkiretiniri iua.
18 Ayu i God ana merar ayiy, anayabin ayu menau botabirin tur ta’amaim o isan kwa etei ana tabir.
19 Iuaritika, Xesosi sãkire auiãkanikata nauakasaaki, apiaerekata nisãpiretinina sĩkonoka sãkiretxi ninoaka sãkireẽ, kotxi apakata ninoa imarotiniri nisãkire. Niposotiniãri sĩko mio sãkiretxi kãkiti sãkire mimarotakotiã nisãpiretiniri kãkiti, itori nisãkire, iuaritika maxikatiĩka nisãkirauata, kotxi kãkiti !imarotari.
19 Baise ekalesia hai kou’ay wanawanan ayu tur etei five akisin anao sabuw etei boro naniyan hinab naatu nibaisih, baise menau nabotabir tur 10,000 na’atube anao ana baibais i en.
20 Nitariakori, !apakata himarore amarini xapitikiri imarore atokokana inini. Iuaritika amarini xapitikiri makamakaniri maerekati ãtimoni, iua atokotxikana amarini xapitikiri atoko !hĩkamapiri maerekati ãtimoni. Aneẽkari imarore atoko itxako hĩte imarore.
20 Taituwau, men kek hai notabe kwananot, men kek sosofabe kwanarerey kwanekwanemih, baise orot babin hai not kwanab tur kwanao.
21 Teoso sãkire iõkatsopatakori txari:
21 Buk Atamaninamaim wanawanan ofafar iti na’atube hikirum,
22 Ininiã Teoso sãkire auiãkari sãkiretiniãri Teoso sãkire mauiãkani sãkire, iua mimarotakiniti, Teoso sãkire mauiãkani iuasaaki imarotari Teoso posotiire. Teoso sãkire auiãkari sãpiretiniãri Teoso sãkire apanakini Teoso sãkire auiãkanimoni, ninoa iuasaaki imarotari Teoso posotiire.
22 Menat ebobotabir i men sabuw baitumatumayah hai i’inan, baise sabuw iyab men tibitumatum hai i’inanen, naatu tur binan i sabuw iyab men tibitumatum isah, baise baitumatumayah isah.
23 Teoso sãkire auiãkani apotiitiniãua, ikinimane sãkiretiniãri kãkiti sãkire mimarotakotinani, iuasaaki kãkiti Teoso sãkire poiãopanika imarotakari ĩroiniã, Teoso sãkire mauiãkati atxiĩti ĩroiniã, ininiã iua uãkatai hĩte mapitxiritakani hininiua.
23 Imih ekaleisia tutufin etei hinaru’ay, naatu sabuw etei menah nabotabir tur ta’amaim hinao’o, sabuw afa ufunane hina tema’am, naatu sabuw iyab men tibitumatum boro hinao, “Sabuw tibikoko’aw kwa’itih?”
24 Txamari ikinimane sãpiretiniãri Teoso sãkire iuasaaki, Teoso sãkire mauiãkati ĩroiniã, kãkiti Teoso sãkire poiãopanika imarotakari ĩroiniã, ininiã iua imarotari maerekati kamakari ininiua. Iuasaaki imarotari imisiritiko auapitika ãti õti.
24 Baise orot yait God ana tur eo ebibinan ufun orot baitumatum atin ma enonowar boro dogoron narusib. Anayabin tur abisa nonowar ana kakafih etei hina hibebeyan itan.
25 Iuasaaki ikinimane imarotari iua xinikakiti ãkixinireẽ. Ininiã iuasaaki ikapotoreẽkaua Teoso apisatoõ. Itxari: “Atãopitikara Teoso aua hĩte sauaki,” itxa.
25 Ana not wa’iwa’irin ma’am etei tit irerereb naatu boro sun nayowen Regah nakwafir, bebeyanamaim naorereb nao, “Turobe God i kwa wanawananamaim bairi kwama’am!”
26 Nitariakori, kanatokopa itxa Teoso sãkire auiãkani apotiitakasaakiua? Aãpotiitakasaakiua, akinika aminari xikari Teoso ĩkapani. Akinika iposope Teoso sãkire aõerekini atão aimarotini ĩkapani. Akinika iposope Teoso oerekakiti asãpiretini. Akinika iposope kãkiti sãkire mimarotakoti asãkiretini. Akinika iposope iua sãpiretakiti asãpiretini ikinimane imarotiniri ĩkapani. Ikara atoko itxa aãpotiitakasaakiua Teoso apisatoõ. Iuasaaki makamari ikinika, Teoso sãkire Teoso nakitiakori apiata auikini ĩkapani.
26 Taituwau, abisa ao yabin i iti, bora’ara’aten isan kwanaruru’ay ana veya, orot boro ew natabor, orot ta boro ni’obaibiyi, orot ta boro God ana tur naorerereb, orot ta boro menan nabotabir, orot ta boro nati tur nabotabir nakubuna kwananowar, naatu sawar iti etei i ekaleisia wowabin ra’at isan kwasisinaf.
27 Iuasaaki kãkiti sãkiretiniãri kãkiti sãkire mimarotakoti, ipinoka kãkiti kamari ikara atoko inakari, atxiĩti ipi ãti pakini kamari ikara atoko inakari. !Apakata apikomoni kãkiti sãkiretiniri kãkiti sãkire mimarotakoti iuasaaki. Ãti sãkirauatakasaaki, apanakini kenakotari. Ãtinoka sãkirauata iuasaaki. Isãkirauataka atoko, ãti sãpiretari isãpiretakiti isãkire mimarotakani sãkireẽ, isãpiretakiti imarotinina ĩkapani.
27 Menamaim omih orot rou’ab o tounu hinao naatu men tounu nanatabir, naatu tur i orot ta nao nasawar, imaibo ta nao, men auta’imon kwanarahimih, naatu orot ta i nati tur nabotabir nakubuna.
28 Iuasaaki isãkire sãpiretakari mauakaniã, !apakata kãkiti sãkire mimarotakoti sãkiretakari sãkirauatini. Erekari ãkixinireẽ isãkirauatini Teosokata.
28 Baise koubuna’ayan orot nati’imaim men nama’am na’at, orot nati tur eo gewasin ekaleisia wanawanan boro awan nafot, i akisin God hairi’imo hinayoyoban.
29 Kãkiti apotiitakasaakiua Teoso apisatoõ, iuasaaki ipi, atxiĩti ipi ãti pakini Teoso sãkire sãpiretakani sãpiretariko Teoso sãkire. Iuasaaki apanakini xinikariko iua sãpiretakiti, atão inini imarotini ĩkapani.
29 Orot rou’ab o tounu God ana tur hinabinan, naatu hinabibinan wanawanan, binanuyah afa nati tibibinan hai tur hinafufun gewas.
30 Topãkakari xinikasaakiri apikomoni Teoso oerekakiti, ininiã iuasaaki sãkirauatakari iotoka, Teoso oerekakiti topãkakari sãpiretini ĩkapani.
30 Naatu nati tur inan wanawanan orot ta kou’ay wanawanan ma’am God ana tur ta boubun na isan birerereb ana veya, nati orot bat ebibinan awan nafot.
31 Ikara atoko ininiã ikinimane posotari Teoso sãkire isãpiretinina. Teoso sãkire sãpiretakani ãti sãkirauata, eereka ãti sãkirauata. Ikara atoko itxaãpotana. Ininiã ikinimane oerekaãkako. Ikinimane sikataparaxiniretaãkako.
31 Anayabin kwa ta’ita’imon a veya ti’inu’in na’atube boro kwanabinan, saise sabuw etei boro roube’aten tur hinab hinaso’ob naatu koufair hinab.
32 Teoso sãkire sãpiretakani posotari iãtapiniri Teoso oerekakiti isãpiretini ĩkapani.
32 Dinab oro’orot iyab God ana tur hio tibibinan hai tur i hinakaif gewas.
33 Kotxi Teoso kona potxitari ienenoka auini. !Apakata kaiãopokori sãkirauatini, kotxi apanakini !imarotari ninoa sãpiretakiti. Neenamatxi atoko itxa. Teoso nirekari inakitiakori kamakiti atão inini apotiitakasaakiuana iua apisatoõ.
33 Anayabin i men baibikwarisen ana Godamih, baise tufuw ana God.
34 !Apakata sito sãkirauatini hãpotiitakasaakiua Teoso apisatoõ. !Auiritaãka osãkirauatini iuasaaki, kotxi Teoso sãkire iõkatsopatakori paniãtaro sito kaminiri kiki paniãtakiti.
34 Ekalesia wanawananamaim baibin i awah nafot hinama. Baibin isah men baibasit ema’am boro tur hinao, baise ofafar eo na’atube awah nafot orot babahimaim hinanutanub hinama.
35 Ninoa nirekiniãri ipimarauatinina imimarotakiniti imarotinina ĩkapani, ininiã ninoa pimaãna ĩtanirina aapokona apokasaakina. Sito sãkirauatiniã kãkiti apotiitakasaakiua Teoso apisatoõ, kãkiti pẽtauata oa sãkirauatini xika.
35 Sawar ta isan so’obamih baremaim a’aawah hinibatiyih, anayabin ekaleisia wanawanan baibin tur o isan i biya’ohow ema’am.
36 Hĩte kona apokaerekatatari nisãpiretakiti? Atxiĩti hĩte kamari Teoso sãkire? Konapitini. Atxiĩti Teoso sãkire iokanataãka hĩtenanimoni? Konapitini.
36 Kwanotanot God ana tur kwa akis biyamaim busuruf? Ai nati tur i kwa akis isa na?
37 Teoso sãkire sãpiretakani hininiãua, Erekari Matamatakoti siãkiti auiniãi, ininiã iuasaaki himarotari ikara nisãkire niõkatsopatakiti Apiananiri paniãtakiti inini. Hĩsãpiretariko hãuikiniri ikara.
37 Orot yait enotanot i God ana dinab orot, naatu God biyanane ayubin ana usar bai ema’am, abisa kwa isa akikirum boro naso’ob, iti i Regah ana obaiyunen tur.
38 Himamaãkatakaniãri ikara nisãkire, apanakini !imaãkatari hĩte sãkire.
38 Baise iti tur nanowar nakwakwahir, God boro ibo nakwahir ana tur men nanowar.
39 Ininiã nitariakori, iteene hinirekariko Teoso sãkire hĩsãpiretini. Apaka hãuiritariko kãkiti sãkire mimarotakoti sãkiretiko.
39 Isan imih taituwau, dogor kwanabotawiy God ana tur kwanab gewas kwanabinan, naatu sabuw afa menah botabir teo men kwana’otanih.
40 Ininiã hĩkamariko ikinika atão hãpotiitakasaakiua Teoso apisatoõ, Teoso sãkire ikinimane kenakotini ĩkapani.
40 Baise kwana’itin gewas sawar etei i hai efamaim kwanasinaf naatu kakaf ana efamaim.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.