Atos 21

IRUHIN ANANIN BARAEN (AON) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Douk makutukuk amudok debeimi manak mato korohuk aria manak. Mahur mabrig youg manak wosik atin aria manak matogur enen unai nyeigur-inyum Kos. Arigaha ruwahepih manak matogur enyudok enen unai shahwaren um Rodes. Wata shopunek makutukuk Rodes aria mahur manak matogur wabur Patara.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Matogur agundok aria maparug onok korohuk douk kwakri kwunak um Fonisia iri. Namudok aria manak mato okwudok aria kworap manak.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Manak arigaha matigu unai Saiprus, aria makutin nyapeik anagagur eheh moshagraken manak matogur agudok shokugi nahobig Siria. Manak matogur agundok aria korohuk kwanak kweir wabur nyeigur-iburum Tair. Kweir um shuniguk anah jah.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Maparug enesh shagipesh Jisas iri shape agundok aria mani eshesh mape atug wik. Iruhin ananin Mishin nyawish enesh Kristen aria nyeshuhur dodogowish atish shakrip Pol um mare nunak um Jerusalem, uwok.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Aria apakih nyumneh makri muni eshesh mupe ehi hatuh aria wata makutishukuk manak. Ihim-morim hagipesh Krais iri hani batowish aria amamiyu armago shanamap makutukuk abrudok wabur matogur adukibur um aria manak um youg agundok korohuk kweir um. Manak matogur aria ihipmorim moduk ohrubus anagasig um youg aria munek beten.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Douk munek beten jurug aria mani eshesh monokom roguhw. Apak wata manak mato korohuk aria eshesh shatanamum esheshig urusag.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Manak mato korohuk kwakutukuk Tair aria manak matogur wabur nyeigur-iburum Tolemes. Manak matogur menekumesh yopuhi eshesh Kristen aria mani eshesh mape atuh nyumnah abrudok wabur.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Ruwahepih aria makutukuk Tolemes manak matogur Sisaria. Aria makutukuk korohuk manak mani eshesh mape Filip ananit urupat. Aria anan douk nakripesh Iruhin ananin baraen eshudok douk wata shutogur Kristen iri uwe um shukon aparuh Iruhin. Anan douk anan um amudok 7-poreim armam douk riguk shagraeham Jerusalem um hutaurum amam aposel iri.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Anan nabuki nubatiyu nugariyu aria owo madae urao anam armam uwe, uwok. Owo douk apa wakripesh Iruhin ananin baraen kabi douk amam profet hakripeshen um.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Mape Sisaria eneh nyumneh shopunek aria anan profet shahwaran um Agabus iri nape iri agudok shokugi nahobig Judia aria nabuhi Sisaria.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Nanaki agundok apak mapeum nohur Pol ananit let noweshik ananigas aiyas iri roguhw aria nakri, “Iruhin ananin Mishin nyakri namudok. Nyakri, ‘Eshesh Juda shape Jerusalem iri ta shenekesh namudok um anudok nagrem atudok let iri. Shuweshikan aria ta shunaur um kupaishi douk eshesh madae Juda iri uwe esheshis wis.’”
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Douk memnek enyudok baraen aria mani enesh arpesh shape Sisaria iri mape makripan dodog Pol um mare nunak um Jerusalem, uwok.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Aria Pol nakri, “Peyagwreh baraen dodogowip atip poreh namudok pakri punek eikihw apahw yowehw um maresh? Eik madae ikri um inak um Jerusalem aria shuweshike atuwe um uwe, uwok. Aria yakri shukri she igok um, douk wosik she igok. She um ituk Debeini Jisas ananin nyeigur nyuto iruhw.”
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Makripan dodog um mare nunak um douk mabirak matik uwok, aria madae mukri um mukripan dodog shopunek uwe, uwok. Aria makri, “Wosik Debeini ananin mour. Anan nukri nuneken mumam aria wosik nunekesh kabi anan nakri um.”
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Douk mape Sisaria eneh nyumneh um jurug aria magapesh eshudok manak um Jerusalem.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Enesh shagipesh Jisas aria shape Sisaria iri douk sheirap manak. Manak aria sharap um anan arman douk ta munak muni anan mupe ananit urupat iri. Ananin nyeigur Nason aria shanabuki enyudok unai Saiprus. Anan kanak douk riguk nagipesh Jisas iri.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Douk manak matogur Jerusalem aria eshesh Kristen shanadudareh abom shanaki shenekumap yopuhi nyumnah.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Ruwahepih aria mani Pol manak um mutik Jems. Ihim-morim eshesh Kristen esheshim debeimi douk shopunek hanaki hani Jems hantorum hape.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Pol natrum nenekumam yopuhi nyumnah um jurug, aria nakripesh um ihinyumorim mour douk Iruhin neneken nyatogur anan Pol ananin mour aria kupaishi douk eshesh madae Juda iri uwe shatrun aria shenek bilip um Debeini um.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Douk hemnek Pol ananin baraen aria hatuk Iruhin ananin nyeigur nyato iruhw. Aria hakripan hakri, “Apakin ashuken, nyak douk nyadukemesh. Sabaibi tausenab um Juda douk shenek bilip um Jisas. Aria eshesh ihishmorim douk dodogowish atish abom shagipesh enyudok lo seiwok Iruhin nakoguk Moses enyi.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Aria enesh shakripesh um shakri nyak nyakrip ihishmorim Juda douk shanak shani kupaishi shape iri um shukutukuk enyudok lo. Shakri nyakripesh um mare shutah esheshim nugamimiruh yegeshiweruh, mare shugipesh apak Juda apakih aih.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Adur apak madukemesh. Eshesh ta shumnek um agundok nyak nyanakumori. Namudok aria ta munek maresh?
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Aria ta nyunekesh kabi douk apak mukripenyum. Apak agundok douk nubatim anam apakimi armam hakri enen adurin atinyi baraen abom um Iruhin um hunek enesh eshudok eneshenesh.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Karemam aria nyunak um nyugipesh ihihmorim aih. Puneken um Iruhin nutrip nukri ipak wosik abom yopipari. Aria nyak wosik nyubuk-umam utabor nyutor-umam ofa um amam shopunek huhwar amamigos baragos. Nyunekesh namudok aria ihishmorim arpesh ta shudukemesh shukri ihinyumorim baraen shakripesh um nyak iri douk madae adurin uwe. Aria eshesh wosik ta shudukemesh um nyak wosik nyagipesh enyudok Iruhin ananin lo.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Aria arpesh douk eshesh madae Juda aria shenek bilip iri douk menekumesh anap shup makripesh enyudok baraen riguk maweshiken nyakus atugun iri. Baraen enyudok. Mare shuwok worigun mahish douk shenek ofamesh um madae adurimi god omi iri uwe, mare shuwok owishibor, mare shuwok mahish douk shakwunishesh meyoh shagok shatahesh iri, armam armago mare shunek wehrur meyoh uwe, uwok.”
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Pol nemnek debeimi amamin baraen aria ruwahepih narao amudok nubatim armam hanak henek ehudok aih um Iruhin nutrum nukri wosik amam douk yopum. Aria Pol nanak nawish Iruhin ananit debeiti urupat nakripaguk amam pris um ahudok nyumnah douk ta hunek enyudok nyunak nyutuh aria hutogur yopum abom ahi, aria um agundok amam sisig atin hurauri eshudok aria amam pris hunek ofamesh um huko Iruhin.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Douk ahudok 7-poreih nyumneh henek enyudok um hurukatin um hutuh aria enesh Juda douk shape iri agudok shokugi nahobig Esia iri shatik Pol nawish nape numun Iruhin ananit debeiti urupat. Namudok aria shakripesh enen rohwin baraen sabaishi arpesh sheshuhuri juwehosish um aria shanak shasuhw Pol.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Shasuwan aria shahwar shakri, “Ipak Israel, arigah yowi taurumap! Arman anudok douk nanak ihirub warub nakrip ihish arpesh um shukri uwok um apak Israel um atudok Iruhin ananit debeiti urupat shukri yowetari tabo susih iri. Aria shopunek nakripesh um nununu Iruhin ananin lo seiwok nakoguk Moses enyi. Aria madae nunek enyudok atin uwe, uwok. Aria shopunek narauri anam kupaimi armam douk amam madae Juda iri uwe hanaki hanak hawish numun narub atudok Iruhin ananit urupat tataoum. Hawish aria henek Iruhin ananit urupat goutukwit.”
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Shakri namudok um maresh, anob nyutob douk shatik Trofimus nape iri Efesus iri nani Pol hape Jerusalem aria shakri Pol naran hawish narub numun atudok Iruhin ananit urupat tataoum.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Namudok aria ihishmorim arpesh shape Jerusalem iri shakitak yowiyokuk aria shape shahwar shanaki shanak aria shahur shanaki shantorum. Shanaki shasuhw Pol shanukan shatogur aduk Iruhin ananit debeiti urupat aria arigas shawaruguk witog.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Eshudok sabaishi arpesh shakri shubo Pol nugok aria ahudok atuh baraen nyanak nyatogrum debeini um sabaimi soldia iri, eshesh Rom esheshim. Shakripan namudok shakri, “Ihishmorim shape Jerusalem iri juwehosish aria shape shahwar shanaki shanak.”
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Namudok aria ahudok atuh narao anam debeimi hagimaguk anan iri hani anam soldia aria hahur habuhukuk um eshudok sabaishi arpesh. Douk eshesh Juda shatik anudok debeini um amam soldia nani iri ananim soldia hanaki aria wata shakutun-ukuk um agundok shanum.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Anudok debeini soldia nanak um Pol nasuhwan aria dodogeshin um ananim soldia huweshikan biyab senab. Aria narigesh nakri, “Anudok meini arman aria nenek maresh?”
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Aria eshudok sabaishi arpesh, enesh shahwarari shakripani enen baraen. Enesh shahwarari shakripani kupainyi. Shahwar shakripani namudok aria anudok debeini soldia nabirak um numnek baugenyum baraen nabirak natik uwok. Namudok aria neshopok amam soldia um huran huwish anat amam soldia amamit urupat.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Amam soldia haran hanak hatogur hurukatin um atudok urupatig beiwog aria hatukag hagauruk iruhw meyoh. Um maresh? Eshesh arpesh juwehosih abom aria dodogowish atish um shakri shon nugok.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Ihishmorim shanaki aria shahwar shakri, “Buwon nugok!”
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Amam soldia hurukatin um hurao Pol huwish amamit urupat aria nakrip debeini soldia nakri, “Ta wosik ikripen enen baraen aka, uwok?”
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Eik yakri nyak ta anudok arman douk napeiri Isip iri. Anob nyutob riguk nanaki nohur wanohw nani gavman aria neyotu narik um 4,000 poreim armam hasuhw wanohwishi eshudok aria hanak um wehigunum arpesh uwok um.”
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Aria Pol wata nakripan nakri, “Eik anan um Juda. Sheyubuki debeiburi wabur Tarsus douk bape agudok shokugi nahobig Silisia iri. Eik douk yani eshesh abrudok wabur nyeigur nyato iruhmobur iri atish arpesh. Aria yakri nyukripe wosik um ikripesh eikin baraen eshudok arpesh.”
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Anudok debeini soldia nakripan wosik aria Pol nakitak neyotu nowurumesh rogur arigaha mukareg aria nape neyagwreh enyudok kupainyi baraen Hibru aria nape nakripesh ananin baraen.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.