Atos 15

IRUHIN ANANIN BARAEN (AON) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Anam armam hape agudok shokugi nahobig Judia aria hanakumori Antiok. Hanaki aria hape hakrip eshesh Kristen hakri, “Aria ipak mare putah yegeshiweruh kabi Moses nakripeshuk-enyi lo nyakri um, Iruhin ta mare nuraep putanamori pupe wosik abom, uwok.”
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Hakripesh namudok aria Pol nani Barnabas hani amam hanatutukem aria hani amam hanitok debeinyi baraen. Namudok aria eshesh Iruhin ananish arpesh shagraeh Barnabas aria Pol hani anam abrudok waburimi Kristen shopunek um hunak um Jerusalem. Hunak um huni amam aposel aria eshesh Kristen esheshim debeimi hiyagwreh um enyudok baraen.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Shagraeham aria sheshopokam hanak. Aria abudok nyutob hawish hanak agusudok shokugosi nahobigos Fonisia iri Samaria obi nyutob, amam douk hape hakripaguk eshesh Kristen um agundok kupaishi douk eshesh madae Juda iri uwe shatanam shakon aparuh Iruhin um. Ihishmorim Kristen shemnek enyudok baraen aria shanadudareh shariguk.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Hanak arigaha hanak hatogur Jerusalem aria Iruhin ananish arpesh shani esheshim debeimi shani amam aposel shanaki shakam roguhw shanadudarepam. Aria hakripesh um enenyenen mour douk Iruhin nohur amamis wis neneken nyatogur iri.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Aria enesh shenek bilip aria douk shaniguk amam Farisi sik iri shakitak sheyotu aria shakri, “Eshudok kupaishi arpesh douk eshesh madae Juda iri uwe, ipak ta putah esheshiruh yegeshiweruh aria pukripesh um shugipesh lo seiwok Iruhin nakoguk Moses enyi.”
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Namudok aria amam aposel hani eshesh Kristen esheshim debeimi hantorum hape aria hape heyagwreh um hugapesh enyudok baraen.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Douk heyagwreh rounyi baraen um jurug aria Pita nakitak neyotu nakri, “Eikim ashukenyim owarhim, ipak douk padukemesh. Riguk sagomatin douk mape aria Iruhin nakop mour. Aria eik douk neke enyudok mour um ikrip kupaishi ananin yopinyi baraen um shumneken aria shunek bilip um anan.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Aria Iruhin douk nadukem ihishmorim arpesh um apakip urkwip iri douk neyabig apak Juda abom um agundok anan urkum manawasham kupaishi arpesh um. Neyabigap um agundok nekesh ananin Mishin kabi riguk nako apak um.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Kupaishi douk madae nukesh anah yah aria apak Juda nukop anah kupaihi uwe, uwok. Eshesh shenek bilipuman. Douk namudok aria nagabeyeshuk um eneshenesh shapenyesh iri yoweishi nenekesh abom shatogur yopish.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Namudok aria douk ipak pakri pukwiraeh Iruhin um maresh? Um agundok pakri puwemesh amaen eshesh shagipesh Jisas iri um. Enyudok amaen um mugipesh lo um, apakish yamehesh shani apak douk mabirak um munyusah mabirak matik uwok.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Aria apak menek bilip makri Jisas nataurumop meyoh aria Iruhin ta wata nurap mutanamori mupe wosik. Nurap kabi narik narao eshesh kupaishi arpesh um.”
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Pita neyagwreh um jurug aria ihishmorim sheneyagwreh. Sheneyagwreh aria shape shemnek Barnabas nani Pol heyagwreh baraen. Hakripesh um enenyenen debeinyi mour douk Iruhin nataurumam nohur amamis wis neneken nyatogur aria kupaishi shatrin iri.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Douk heyagwreh um jurug aria Jems nakitak neyagwreh nakri, “Eikishi arpesh, ipak pumnek eikin baraen!
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Saimon douk nakripesh um agundok sagomatin Iruhin urkum manawasham kupaishi douk eshesh madae Juda iri uwe, aria nagraeh enesh um shupe ananish abom um.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Amam profet amamin baraen douk nyatogur adurin nyagipesh enyudok baraen douk Pita nakripap-enyi. Baraen enyudok. Iruhin nakri,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 ‘Kweipon eik ta wata itanamori,
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Eik inekesh namudok um ihishmorim arpesh douk
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Seiwok Debeini nakriyuk enyudok baraen aria douk shopunek douk nakriyen.”
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Jems wata nakri, “Eik yakri namudok. Yakri eshudok kupaishi douk shemnek Iruhin ananin baraen aria shape shatanam shakon aparuh anan iri, yakri apak Juda mare mukesh debeinyi mour um shugipesh apakin lo, uwok.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Aria munek anap shup punakumesh aria mukripesh um mare shuwok worigun mahish douk shenek ofamesh shako rohwimi godomi iri. Mukripesh um mare shonukesh armam armago shenek wehrur meyoh um. Mukripesh um mare shuwok mahish douk arpesh shukwunishesh aruhwiguhw meyoh shugok shutahesh iri. Aria shopunek mukripesh um mare shuwok owishibor, uwok.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Apak douk madukemesh. Seiwok arigaha douk enyudok lo seiwok Iruhin nakoguk Moses enyi douk shape shatarihen urusag apak Juda mape meyagwreh baraen-ogwi um ihih nyumneh Sabat. Aria enyudok baraen douk shakripeshen ihirub debeirubi warub.”
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Namudok aria amam aposel hani ihishmorim Iruhin ananish arpesh shani esheshim debeimi shabo baraen aria shakri shugraeh anam armam um eshesh kanak um hunak huni Pol iri Barnabas hunam Antiok. Aria shagraeh Judas douk nanahwar enyudok enen nyeigur Barsabas iri nani Sailas. Amudok biom armam, amam douk heyotu harik um eshesh Kristen iri.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Shagraeham aria shakam opudok shup hasuwop hanak. Baraen nyetem shup iri nyakri namudok. Nyakri,
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Apak memnek um agundok anam apakim hagipesh Krais iri hanaku hakripep enen rohwin baraen henekep pakitak yowiyokuk aria aparuh yoweruh um. Apak madae mukripam um hunaku hunek enyudok uwe, uwok.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Memnek namudok aria mantorum mape atugun aria ihishmorim mabo baraen makri wosik um mugraeh anam armam um huraumep-ogu baraen iri. Hunigu apakim arpeshim Barnabas iri Pol hunaku. Apak douk urkwip panawashamam abom iri.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Amudok biom douk madae hunogugur atin um agundok henek apakin Debeini Jisas Krais ananin mour aria arpesh shom hugok um uwe, uwok.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Namudok aria moshopoku Sailas iri Judas hanaku. Amam ta wata hukripep nukwatog meyoh enyudok atin baraen douk menyemagu shup iri.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Iruhin ananin Mishin nyani apak mape aria mabo baraen makri wosik um mare wata muwemep anab bugob, uwok. Aria apak makri enyudokmori mare wata puneken, uwok. Enyudokmori.
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Mare puwok worigunish mahish douk shenek ofamesh shako rohwimi god omi um, mare puwok owishibor, mare puwok mahish douk shakwunishesh aruhwiguhw meyoh shagok shatahesh iri, mare shenek wehrur meyoh um. Ipak pugipesh ehudokmori aih um douk ta punek yopinyi. Baraen enyudok atin.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Shenek shup shakomap hasuop aria sheshopokam hanakum Antiok. Hanak hatogur aria hahwar ihishmorim Iruhin ananish arpesh shanaki shantorum aria hekesh shup.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Douk shatarih baraen sheyaten aria shanadudareh abom. Um maresh? Enyen douk yopinyi um nyutaurumesh shupe dodogowish um bilip aria esheshiruh aparuh yopuruh.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Judas nani Sailas amam kanak douk hatogur profet. Aria roubum nyutob hape hakripesh sabainyi yopinyi baraen eshesh shagipesh Krais iri aria shatogur dodogowish um bilip.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Douk hape anob nyutob Antiok um jurug aria eshesh Kristen shenekumam yopihi nyumneh aria wata sheshopokam hatanam hanak um eshudok douk sheshopokam hanaki iri.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 [Aria Sailas wata shopunek nakri nupeik Antiok.]
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Aria Barnabas iri Pol douk hape Antiok. Hani sabaishi shape shenek mour um shakrip eshesh shape Antiok iri Kristen um Iruhin ananin baraen shakripesh aria shenek skulumesh um shudukemen wosik.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Anah nyumneh hanak hadiguk aria Pol nakrip Barnabas nakri, “Wata utanam um ihirubmorim debeirubi warub douk riguk wanak wakripeshuk Debeini ananin baraen arub iri. Unak aria utik ohwakish arpesh eshesh Kristen, um eshesh ta shape wosik um esheshin bilip aka, mumam.”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Barnabas nemnek namudok aria nakri Jon Mak shopunek nini amam hunak.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Aria Pol nakri uwok um huran hunak um. Um maresh, riguk haran hanak aria madae nini amam hupe arigaha mour nyutuh aria hutanamori uwe, uwok. Aria nakutumuk agudok shokugi nahobig Pamfilia aria natanamori.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Douk hanitok arigaha aria hanasiyam. Barnabas narao Mak harao korohuk hanak um enyudok unai Saiprus.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Aria Pol nagraeh Sailas nani anan hanak. Hanak aria eshesh Kristen shakripam shakri, “Wosik, Iruhin ta nupe um nutaurumep meyoh.”
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Hawish hanak agusudok shokugosi nahobigos Siria aria Silisia aria Pol nape nakripaguk Iruhin ananish arpesh anan Iruhin ananin baraen um shupe dodogowish um bilip.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.