Mateus 5

Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Quia na ntyꞌiaaꞌ Jesús na jndye nnꞌaⁿ, tjawaaⁿ cwii ta. Jnda̱ na tjacjom, tyꞌentyjaꞌ nnꞌaⁿ na cwilaꞌjomndye ñꞌeⁿñê.
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 To̱o̱ⁿꞌo̱ⁿ na tꞌmo̱o̱ⁿ nda̱a̱na.
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 Tsoom:
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 ’Mañequiaanaꞌ na neiiⁿ nnꞌaⁿ na chjooꞌ nꞌom cantyja jnaaⁿna, ee quia nñequiaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom na tꞌmaⁿ nꞌomna.
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 ’Mañequiaanaꞌ na neiiⁿ nnꞌaⁿ na cwitueeꞌndyecje jo nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom ee nndaana na nncꞌomna tsjoomnancue xco.
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 ’Mañequiaanaꞌ na neiiⁿ nnꞌaⁿ na mꞌaⁿna chaꞌcwijom na ñeꞌjndoꞌna ndoꞌ ñeꞌcwena ee na ntyjaaꞌ nꞌomna na nnda̱a̱ nlꞌana yuu na matyꞌiomyanaꞌ. Ee canda̱a̱ꞌya nñequiaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom na cwicantyjaaꞌ nꞌomna.
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 ’Mañequiaanaꞌ na neiiⁿ nnꞌaⁿ na mꞌaⁿ na wiꞌ nꞌom ncꞌiaa, ee nncꞌoom Tyꞌo̱o̱tsꞌom na wiꞌ tsꞌoom joona.
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 ’Mañequiaanaꞌ na neiiⁿ nnꞌaⁿ na ljuꞌ naquiiꞌ nꞌom, ee nntyꞌiaa nda̱a̱na nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 ’Mañequiaanaꞌ na neiiⁿ nnꞌaⁿ na cwitaꞌya ncꞌiaa na cwilaꞌntjaꞌndye, ee nntseicajndyu Tyꞌo̱o̱tsꞌom joona ntseinaaⁿ.
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 ’Mañequiaanaꞌ na neiiⁿ nnꞌaⁿ na cwintyjo̱ ncꞌiaana joona ncꞌe na mꞌaⁿna cantyja na matyꞌiomyanaꞌ, ee laꞌxmaⁿ naⁿꞌñeeⁿ cantyja na matsa̱ꞌntjom Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 ’Mañequiaanaꞌ na neiⁿꞌyoꞌ quia na cwilaꞌjnaaⁿꞌ nnꞌaⁿ ꞌo, ndoꞌ quia cwitaꞌwiꞌna ꞌo ndoꞌ cwitueeꞌna chaꞌtso nnom ñꞌoomwiꞌ nacjoꞌyoꞌ na cweꞌ cantu ncꞌe na mꞌaⁿꞌyoꞌ cantyja ꞌnaⁿya.
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 Cꞌomꞌyoꞌ na tꞌmaⁿ nꞌomꞌyoꞌ ndoꞌ catseicwaljooꞌtinaꞌ na neiⁿꞌyoꞌ ee tꞌmaⁿ naya cwentaꞌyoꞌ cwiwiwe cañoomꞌluee. Ee malaaꞌtiꞌ tyoleiꞌntyjo̱ nnꞌaⁿ profetas na tyoñeꞌquia ñꞌoomꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom tandyo xuee, cwii tjo̱o̱cheⁿ na nntjomꞌ ꞌo nawiꞌñeeⁿ.
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 ’ꞌO cwiluiindyoꞌ tsjaaⁿꞌchjeⁿꞌ, sa̱a̱ xeⁿ na jnda̱ jluiꞌ na chjeⁿꞌnaꞌ, ¿ljoꞌ ñꞌeⁿ cwii nleichjeⁿꞌnndaꞌnaꞌ? Meiⁿchjoo tjaa yuu cwii nleilꞌuenaꞌ, joꞌ chii cweꞌ cwityeⁿnquieeꞌ nnꞌaⁿ ndoꞌ cwicandyuena joonaꞌ.
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 ’ꞌO cwiluiindyoꞌ chom na cwiwixuee jo nda̱a̱ nnꞌaⁿ tsjoomnancue. Cwii tsjoom na wacatyeeⁿ xqueⁿ ta, xocanda̱a̱ nncwantyꞌiu juunaꞌ.
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 Mati xotseicwꞌaa tsꞌaⁿ cwii xjocanti ndoꞌ nncwjaaꞌñeyom juunaꞌ nacjeeꞌ tsꞌoom castom. Maxjeⁿ nntseintyja tsꞌaⁿ juunaꞌ cha ya nntseixueenaꞌ nda̱a̱ chaꞌtso nnꞌaⁿ na mꞌaⁿ naquiiꞌ wꞌaa.
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 Malaaꞌtiꞌ cꞌomꞌ ꞌo na calaxueendyoꞌ nda̱a̱ nnꞌaⁿ cha nlaꞌno̱ⁿꞌna na cwilꞌaꞌyoꞌ chaꞌtso nnom na matyꞌiomyanaꞌ. Ndoꞌ cantyja ꞌnaⁿꞌyoꞌ nlaꞌtꞌmaaⁿꞌndyena Tsotyeꞌyoꞌ na mꞌaaⁿ cañoomꞌluee.
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 Mati tso Jesús:
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 Ee mayuuꞌcheⁿ nndyeꞌyoꞌ nntsjo̱o̱, yocheⁿ na ndicwaⁿ waa tsjo̱ꞌluee ñequio tsjoomnancue, xocaꞌndiinaꞌ meiⁿcwii ljeii cachjoo na ndiiꞌnaꞌ naquiiꞌ ljeii na tqueⁿ Moisés, hasta xjeⁿ jnda̱ jluiꞌljuuꞌñꞌeⁿnaꞌ.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 Ncꞌe na luaaꞌ, meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na titseicanda̱ cwii ñꞌoommeiiⁿ na cachjoonaꞌ, ndoꞌ maꞌmo̱o̱ⁿ nda̱a̱ ncꞌiaaⁿꞌaⁿ ya meiiⁿ tilaꞌcanda̱na juunaꞌ, tjaa yuu lꞌueñê cantyja na matsa̱ꞌntjom Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Sa̱a̱ ꞌñeeⁿ juu na matseicanda̱ ñꞌoommeiiⁿ ndoꞌ naljoꞌ maꞌmo̱ⁿ na calꞌa ncꞌiaaꞌ, juu matseijndaaꞌñenaꞌ na tꞌmaⁿ lꞌueñe cantyja na matsa̱ꞌntjom Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Joꞌ chii candyeꞌyoꞌ nntsjo̱o̱, xeⁿ tilacanda̱a̱ꞌndyoꞌtiꞌyoꞌ jo nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom, nchiiti na cwilꞌa nnꞌaⁿ fariseos ñequio nnꞌaⁿ na cwitꞌmo̱o̱ⁿ ljeii na tqueⁿ Moisés, quia joꞌ xonnda̱a̱ ntsaquieeꞌndyoꞌ cantyja na matsa̱ꞌntjoom. Macaⁿnaꞌ na ꞌo nncwinomꞌtiꞌyoꞌ na ya nlꞌaꞌyoꞌ nchiiti chaꞌna cwilꞌa naⁿꞌñeeⁿ.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 ’ꞌO jnda̱ jndyeꞌyoꞌ ñꞌoom na tyolue nnꞌaⁿ nda̱a̱ welooya na matsonaꞌ: “Tintseicueꞌ xꞌiaꞌ ndoꞌ meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na nntsꞌaa na ljoꞌ, maxjeⁿ nntꞌuiityeⁿnaꞌ juu.”
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 Joꞌ chii nndyeꞌyoꞌ nntsjo̱o̱, meiiⁿ cweꞌ na nntseiwꞌii tsꞌaⁿ xꞌiaaꞌ maxjeⁿ nntꞌuiityeⁿnaꞌ jom. Ndoꞌ meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na matseineiⁿ ñꞌomjnaaⁿꞌ nnom xꞌiaaꞌ, maxjeⁿ nntuꞌxeⁿ nnꞌaⁿ na cwiluiitquiendye watsꞌom tꞌmaⁿ juu. Ndoꞌ meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na nntseijoomꞌñe quiooꞌ xꞌiaaꞌ, maxjeⁿ matsonaꞌ na nntioomñê juunaꞌ naquiiꞌ chom bꞌio.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 ’Joꞌ chii quia na maꞌtiooꞌ ꞌnaⁿ jo nnom tio na mañequiaaꞌ cwentaaꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, ndoꞌ xeⁿ juu xjeⁿꞌñeeⁿ macjaañjoomꞌ tsꞌomꞌ na tiya mꞌaaⁿ xꞌiaꞌ ñꞌeⁿndyuꞌ,
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 quia joꞌ caꞌndiiꞌ ꞌnaⁿꞌ joꞌ joꞌ, chii cjaꞌ, catsaꞌjndyeeꞌ na caljoyaandyoꞌ ñꞌeⁿ xꞌiaꞌ. Nda̱nquia, chii candyoꞌnndaꞌ na nñequiaaꞌ cwentaaꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 ’Yocheⁿ na ndicwaⁿ wanaaⁿ, queⁿndyuꞌ na caljondyoꞌyaꞌyoꞌ ñꞌoom na maleichuunaꞌ ꞌo ñꞌeⁿ xꞌiaꞌ cha tintsꞌaanaꞌ na juu tsꞌaⁿ na mꞌaⁿꞌntiaaꞌndyoꞌ ñꞌeⁿñe nntseiquioom ꞌu lꞌo̱ jwe. Ndoꞌ jweꞌñeeⁿ nñequiaaⁿ cwenta ꞌu luee sondaro, Ndoꞌ joona mana nntueeꞌna ꞌu wꞌaancjo.
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 Mayuuꞌcheⁿ matsjo̱o̱ njomꞌ, xocaluiꞌ joꞌ joꞌ, hasta quia na jnda̱ tiomꞌnchaaꞌndyuꞌ.
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 ’ꞌO jnda̱ jndyeꞌyoꞌ ñꞌoom na tyoñeꞌquia nnꞌaⁿ na matsonaꞌ: “Tijoom xuee nncꞌoomꞌyaꞌ ñꞌeⁿ cwiicheⁿ tsꞌaⁿ.”
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 Sa̱a̱ nndyeꞌyoꞌ nntsjo̱o̱, meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na cweꞌ mantyꞌiaaꞌ cwii yuscu na matseiqueeⁿ tsꞌoom juu, maxjeⁿ matsonaꞌ na mamꞌaaⁿyaaⁿ ñꞌeⁿñe ee na luaaꞌ matseitioom.
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 ’Macweꞌ joꞌ xeⁿ cantyja na mantyꞌiaꞌ wjaañꞌoomnaꞌ ꞌu na matseiꞌtjo̱o̱ndyuꞌ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom, queⁿꞌ cheⁿnncuꞌ xjeⁿ chaꞌcwijom na macwjiꞌ tsꞌom njomꞌ ndoꞌ matquieꞌ juunaꞌ cha taxocatseitjo̱o̱ndyuꞌtiꞌ. Ee ñecuaa meiiⁿ na tacanda̱a̱ꞌndyuꞌ sa̱a̱ nncuꞌ nluiꞌnꞌmaaⁿndyuꞌ. Ndoꞌ xeⁿ tiñeꞌqueⁿꞌ cheⁿnncuꞌ xjeⁿ cantyja ꞌnaⁿꞌ, meiiⁿ na canda̱a̱ꞌndyuꞌ ñeꞌcꞌoomꞌ, meiⁿchiuucheⁿ bꞌio nncjuꞌnaꞌ ꞌu.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 Ndoꞌ xeⁿ wjaañꞌoomnaꞌ ꞌu na matseiꞌtjo̱o̱ndyuꞌ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom jnaaⁿꞌ tsꞌo̱ꞌ ntyjaya, queⁿꞌ cheⁿnncuꞌ xjeⁿ chaꞌcwijom na matyjeeꞌ ndoꞌ matquieꞌ juunaꞌ cha xotseitjo̱o̱ndyuꞌtiꞌ. Ee ñecuaa meiiⁿ na tacanda̱a̱ꞌndyuꞌ sa̱a̱ nncuꞌ nluiꞌnꞌmaaⁿndyuꞌ. Ee xeⁿ tiqueⁿꞌ cheⁿnncuꞌ xjeⁿ cantyja ꞌnaⁿꞌ, meiiⁿ na canda̱a̱ꞌndyuꞌ ñeꞌcꞌoomꞌ, maxjeⁿ nncjuꞌnaꞌ ꞌu bꞌio.
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 ’Mati waa ñꞌoom na tyoñequiaa Moisés na meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na matseityuiiꞌ ljeii ꞌnaaⁿꞌ ñꞌeⁿ scuuꞌ, tsaⁿꞌñeeⁿ nnoomꞌm na nluii ljeii cantyja na mato̱ⁿꞌñê ñꞌeⁿ scoomꞌm.
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 Sa̱a̱ jeꞌ candyeꞌyoꞌ ñꞌoom na nntsjo̱o̱ nnco̱. Meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na matseityuiiꞌ ljeii ꞌnaaⁿꞌ ñꞌeⁿ scuuꞌ, cwii na meiⁿnquia na sꞌaa scoomꞌm na nchii ñetꞌoomya ñequio cwiicheⁿ tsꞌaⁿ, chaꞌcwijom nqueⁿ machꞌeeⁿ na cꞌoomya scoomꞌm ñꞌeⁿ cwiicheⁿ tsꞌaⁿ. Ndoꞌ meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na nncoco ñꞌeⁿ yuscuꞌñeeⁿ, matsonaꞌ na cweꞌ mꞌaⁿyana.
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 ’Mati jnda̱ jndyeꞌyoꞌ ñꞌoom na tyolue nnꞌaⁿ teiyo nda̱a̱ welooya na matsonaꞌ: “Tilqueⁿꞌtyeⁿꞌ ñꞌoom na ntyjiꞌyaꞌ na xonda̱a̱ nntseicanda̱a̱ꞌndyuꞌ, sa̱a̱ ñꞌoom na jnda̱ tqueⁿꞌtyeⁿꞌ, catseicanda̱a̱ꞌndyuꞌ juunaꞌ nnom Ta Tyꞌo̱o̱tsꞌom.”
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 Sa̱a̱ jeꞌ nnco̱ matsjo̱o̱ nndyeꞌyoꞌ: Meiⁿcwii ñꞌoom tilqueⁿꞌtyeⁿꞌyoꞌ na nntjeiꞌyoꞌyoꞌ ñꞌoom jiiꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Ee jom tjacantyja na tꞌmaⁿ cwiluiiñê. Mati meiⁿcwii ñꞌoom tilqueⁿꞌtyeⁿꞌyoꞌ na nntjeiꞌyoꞌyoꞌ ñꞌoom na ntyjii cañoomꞌluee, ee juunaꞌ cwiluiiñenaꞌ ndio ꞌnaaⁿꞌaⁿ, ndoꞌ na ljoꞌ nnduꞌyoꞌ matseijomnaꞌ na cwinduꞌyoꞌ jiiꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 Meiⁿcwii ñꞌoom tilqueⁿꞌtyeⁿꞌyoꞌ na nntjeiꞌyoꞌyoꞌ ñꞌoom na ntyjii tsjoomnancue, ee juunaꞌ mꞌaaⁿnaꞌ nacje ꞌnaaⁿꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Ndoꞌ na nnduꞌyoꞌ naljoꞌ, matseijomnaꞌ na cwinduꞌyoꞌ jiiꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Ndoꞌ meiⁿcwii ñꞌoom tilqueⁿꞌtyeⁿꞌyoꞌ na nntjeiꞌyoꞌyoꞌ ñꞌoom na ntyjii tsjoom Jerusalén, ee tsjoomꞌñeeⁿ cwiluiiñenaꞌ tsjoomꞌ nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom na matsa̱ꞌntjom. Ndoꞌ na nnduꞌyoꞌ naljoꞌ matseijomnaꞌ na cwinduꞌyoꞌ jiiꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 Ndoꞌ meiⁿcwii ñꞌoom tilqueⁿꞌtyeⁿꞌ cjoꞌ nncuꞌ ee ꞌu tjaa ljoꞌ tseixmaⁿꞌ na nntsaꞌ na nleicanchiiꞌ oo nleintom meiiⁿ ñeꞌcwii sooxqueⁿꞌ. Macanda̱ nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom nnda̱a̱ nntsꞌaaⁿ na ljoꞌ. Joꞌ chii na nntsuꞌ ñꞌoomꞌñeeⁿ matseijomnaꞌ na matsuꞌ jiiꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 Quia na macwjiꞌyuuꞌndyuꞌ cwii ñꞌoom ndoꞌ matsuꞌ na mayuuꞌ juunaꞌ, catsꞌaanaꞌ na mayuuꞌ ñꞌoomꞌñeeⁿ. Ndoꞌ quia na matsuꞌ na tiyuuꞌ, catsꞌaanaꞌ na tiyuuꞌ ñꞌoomꞌñeeⁿ. Ee cantyjati ñꞌoom na nntseicwaljoꞌtiꞌ na nntseijndeiiꞌ ꞌndyoꞌ hasta nntseitiuuꞌ na nntsuꞌ jiiꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, ñꞌoomꞌñeeⁿ cwinaⁿnaꞌ na mꞌaaⁿ nquii tsaⁿjndii.
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 ’ꞌO jnda̱ jndyeꞌyoꞌ ñꞌoom na tyolue nnꞌaⁿ teiyo na matsonaꞌ: “Cwaaⁿ cwii nnom nawiꞌ machꞌee tsꞌaⁿ ñꞌeⁿ xꞌiaaⁿꞌaⁿ, mati nleijndaaꞌ na nntjom jom. Aa tsꞌomnnom xꞌiaaⁿꞌaⁿ seiquieeꞌñê, mati catjom jom. Aa tseiꞌnꞌom xꞌiaaⁿꞌaⁿ tcoom, maxjeⁿ mati jom majoꞌti catjoom.”
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 Sa̱a̱ jeꞌ nnco̱ matsjo̱o̱ nndyeꞌyoꞌ: Tilꞌueendyuꞌ na nnjoom quia na macoꞌwiꞌ tsꞌaⁿ ꞌu. Ee meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na mmeiⁿꞌ ndaꞌ ntsmaⁿꞌ ntyjaya, mati ntyjatymaaⁿꞌ quiaaꞌ na mmeiiⁿꞌeⁿ ndaꞌ.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 ꞌÑeeⁿ juu na maqueⁿ ñꞌoom nacjoꞌ na ñeꞌcueeꞌ ñꞌoom ꞌu watsꞌiaaⁿ ñeꞌcwjeeⁿꞌeⁿ cotomꞌ, mati quiaaꞌ na nncjaañꞌoom liaasoꞌ.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 ꞌÑeeⁿ juu na machꞌee na jndeiꞌnaꞌ cjaꞌ ñꞌeⁿñê na ncjaꞌchuꞌ xuu ꞌnaaⁿꞌaⁿ cwii kilómetro, cjaꞌ meiiⁿ we.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 Tsꞌaⁿ na macaⁿ ꞌnaⁿ njomꞌ, quiaaꞌ nnoom, ndoꞌ tsꞌaⁿ na maco̱ⁿ, nchii nntsaꞌ ndooꞌ ticandiꞌ.
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 ’Mati ꞌo jnda̱ jndyeꞌyoꞌ ñꞌoom na tyolue nnꞌaⁿ teiyo, na matsonaꞌ: “Catsaꞌ na wiꞌ tsꞌomꞌ xꞌiaꞌ ndoꞌ catseita̱a̱ꞌ tsꞌomꞌ tsꞌaⁿ na jndooꞌ ꞌu.”
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 Sa̱a̱ jeꞌ nnco̱ matsjo̱o̱ nndyeꞌyoꞌ: Calꞌaꞌyoꞌ na wiꞌ nꞌomꞌyoꞌ nnꞌaⁿ na jndoo ꞌo. Ndoꞌ calaneiⁿꞌyoꞌ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom cantyja ꞌnaaⁿ nnꞌaⁿ na cwitaꞌwiꞌ ꞌo.
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 Quia joꞌ nluiindyoꞌ ntseinda Tsotyeꞌyoꞌ na mꞌaaⁿ cañoomꞌluee. Ee jom machꞌeeⁿ na mantyꞌiaaꞌ ñeꞌquioomꞌ ꞌnaaⁿꞌaⁿ nnꞌaⁿ na ya nnꞌaⁿndye ndoꞌ mati nnꞌaⁿ na wiꞌndye. Ndoꞌ matseicuaaꞌaⁿ yuu na mꞌaⁿ nnꞌaⁿ na cwilꞌa na matyꞌiomyanaꞌ, ndoꞌ nnꞌaⁿ na cwilꞌa na ticatyꞌiomyanaꞌ.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 Ee xeⁿ macanda̱ nnꞌaⁿ na wiꞌ nꞌom ꞌo, cwilꞌaꞌyoꞌ na wiꞌ nꞌomꞌyoꞌ, ¿aa cwilaꞌtiuuꞌyoꞌ na cjaaweeꞌ tsꞌom Tyꞌo̱o̱tsꞌom? ¿Aa nchii majoꞌti cwilꞌa nnꞌaⁿ na cwitoꞌñoom sꞌom cwentaaꞌ gobiernom?
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 Ndoꞌ xeⁿ cweꞌ ncjoondyoꞌ cwiñeꞌquiaꞌyoꞌ na xmaⁿndyoꞌ, ¿yuuwaa na jeeⁿ ya cwilꞌaꞌyoꞌ? Ee malaaꞌtiꞌ mꞌaⁿ nnꞌaⁿ na tyoolaꞌtꞌmaaⁿꞌndye Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Cꞌomꞌyoꞌ na canda̱a̱ꞌ na wiꞌ nꞌomꞌyoꞌ nnꞌaⁿ chaꞌxjeⁿ nquii Tsotyeꞌyoꞌ na mꞌaaⁿ cañoomꞌluee, canda̱a̱ꞌ mꞌaaⁿ na candyaꞌ tsꞌoom joona.
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.