Atos 18

Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jnda̱ tuii na nmeiiⁿꞌ jluiꞌ Pablo Atenas, tjaaⁿ tsjoom Corinto.
1 Iti ufunamaim Paul Athens ihamiy naatu na Corinth tit.
2 Joꞌ joꞌ ljeiiⁿ cwii tsꞌaⁿ judío na jndyu Aquila. Tsaⁿꞌñeeⁿ tuiiñê ndyuaa Ponto. Nmeiiⁿndyo ñejnaaⁿ ndyuaa Italia ñequio scoomꞌm Priscila. Sa̱a̱ jluiꞌna joꞌ joꞌ ee Claudio, tsaⁿmaⁿtsꞌiaaⁿ tꞌmaⁿ tsjoom Roma na matsa̱ꞌntjom ndyuaa Italia tqueⁿ ñꞌoom na caluiꞌ chaꞌtso nnꞌaⁿ judíos tsjoomꞌñeeⁿ. Joꞌ na tja Aquila ñequio scoomꞌm jluiꞌna joꞌ joꞌ, tyꞌena tsjoom Corinto. Tjacandoꞌ Pablo joona.
2 Nati’imaim Jew orot wabin Aquila hairi hitar, Aquila i Pontus imaim tufuw baise aawan Priscilla hairi Italy hihamiy hitit, anayabin Caesar Claudius Jew sabuw etei Rome hima’am ia’arih iuwih hitit. Imih Paul na Corinth titit i na Aquila Priscilla hairi inanawanih.
3 Ndoꞌ na ñeꞌcwii tsꞌiaaⁿ ꞌnaaⁿna ñꞌeⁿ Pablo na cwilꞌana lꞌaaliaa, joꞌ chii ljooꞌñê ñꞌeⁿndyena. Ñeꞌnaaⁿꞌ tyolꞌana tsꞌiaaⁿꞌñeeⁿ.
3 Naatu anayabin i auman i kanawas sakirayan ta, imih ma bairi kanawas hisasakir.
4 Ticwii cwii xuee na cwitaꞌjndyee nnꞌaⁿ judíos tyocaa Pablo watsꞌom ꞌnaaⁿ naⁿꞌñeeⁿ. Tyotseineiiⁿ nda̱a̱na ñequio nda̱a̱ nnꞌaⁿ na nchii judíos ee na lꞌue tsꞌoom na nlaꞌyuꞌna ñꞌeⁿ Cristo.
4 Baiyarir Ana Veya mar etei Kou’ay Baremaim tur binan gewasin Jew naatu Greek sabuw yah baikitabirih isan tur yayare.
5 Silas ñequio Timoteo jnda̱ tquiena na mꞌaaⁿ Pablo na jnaⁿna ndyuaa Macedonia. Quia joꞌ Pablo, macanda̱ tsꞌiaaⁿ ꞌnaaⁿꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na tyoqueⁿñê. Tyocwjiꞌyuuꞌñê nda̱a̱ nnꞌaⁿ judíos na Jesús cwiluiiñê Cristo tsaⁿ na meindooꞌna na nndyocwjiꞌnꞌmaaⁿñe joona.
5 Silas Timothy hairi Masedonia’ane hina hititit ana veya’amaim, Paul ana veya tutufin etei binanumaim eorereb, Jew hai tur eowen, Jesu i God ana Roubinenayan orot.
6 Sa̱a̱ joona tyꞌena nacjoomꞌm, tyolaꞌjmeiⁿꞌndyena nnoom. Joꞌ chii seiteiꞌncweeⁿꞌeⁿ liaⁿꞌaⁿ nda̱a̱na na maꞌmo̱o̱ⁿ na ntsꞌo̱o̱ⁿ joona, jeꞌ nncjaⁿ cwiicheⁿ ntyja. Matsoom nda̱a̱na:
6 Baise Jew sabuw Paul ana tur hikwahir tur kakafih isan hio ana veya, Paul ana faifuw tafan baibiyon bai fofob rutatab i’uwih eo, “Umamaim rara nama’ama na’at, ana ubar i kwa akis kwanab, ayu au bit i aikisisir. Veya boun ayu i boro Ufun Sabuw isah aninanawanih.”
7 Quia joꞌ jlueeⁿꞌeⁿ quiiꞌ watsꞌomꞌñeeⁿ, tjaaⁿ waaꞌ tsꞌaⁿ na jndyu Justo, tsaⁿ na matseitꞌmaaⁿꞌñe Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Waaꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ ñeꞌcwii tꞌuiiꞌ ñequio watsꞌomꞌñeeⁿ.
7 Naatu ihamiyih in Ufun orot ta wabin Titius Justus ana baremaim ma. Iti orot ibo kwafirenayan orot ta, i ana bar i Kou’ay Bar sisibin ma’am.
8 Tyomꞌaaⁿ cwii tsꞌaⁿ na jndyu Crispo na cwiluiitquieñe cantyja ꞌnaaⁿꞌ watsꞌomꞌñeeⁿ. Jom ñequio chaꞌtso nnꞌaⁿ waⁿꞌaⁿ jlaꞌyuꞌna ñequio Ta Jesús. Ndoꞌ jndye ntꞌomcheⁿ nnꞌaⁿ tsjoom Corinto, quia na jndyena ñꞌoom na tyoñequiaa Pablo, jlaꞌyuꞌna ndoꞌ teitsꞌoomndyena.
8 Orot wabin Krisipas Kou’ay Bar ana orot ukwarin aawan natunatun ana nibur bairi Regah ana tur hinowar hitumatum, na’atube Corinth sabuw moumurih auman hitumatum naatu bapataito hibai.
9 Pablo waa na tcoꞌnaꞌ nnoom cwii teijaaⁿ. Jñeeⁿ na seineiⁿ Ta Jesús. Matso nnoom:
9 Fai ta Paul ana mimumaim Regah eo, “Paul men inabir baise inabinan, men awa nafot binan inihamiy inama’amih.
10 Ee ja mꞌaaⁿya ñꞌeⁿndyuꞌ ndoꞌ meiⁿcwii tsꞌaⁿ tixocatsꞌaa wiꞌ ñꞌeⁿndyuꞌ. Ee ja jndye nnꞌaⁿ mꞌaⁿ tsjoomwaañe quia nlaꞌxmaⁿ cwentaya.
10 Anayabin ayu airit tama’am, naatu orot babin ta boro men karam o narab ni’afiy, yabin sabuw maumurih iti bar meraramaim tema’am i ayu au sabuw.”
11 Joꞌ chii ljooꞌñe Pablo tsjoom Corinto cwii chu waljooꞌ xcwe na tyoꞌmo̱o̱ⁿ ñꞌoomꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom nda̱a̱ naⁿꞌñeeⁿ.
11 Basit Paul kwamur ta’imon sumar six nati’imaim ma God ana tur sabuw i’obaibiyih.
12 Jnda̱ chii tꞌoom Galión gobiernom tsjoom Corinto na matsa̱ꞌntjoom chaꞌwaa ndyuaa Acaya. Quia joꞌ nnꞌaⁿ judíos na mꞌaⁿ tsjoomꞌñeeⁿ ñeꞌcwii jlaꞌjomndyena na jlaꞌwendyena nacjooꞌ Pablo. Tyꞌeñꞌomna jom watsꞌiaaⁿ.
12 Baise Galio tafaram Akaiya isan bigawan ana veya, Jew etei hita’imon Paul hifatum hibai hin baibatiyenamaim hiyai hio.
13 Tyꞌenquiana jnaaⁿꞌaⁿ nnom gobiernom. Jluena:
13 “Iti orot i esisinaftobon sabuw yah nikitabir aki ai ef naatu ai ofafar hina’astu’ub i hai kokomaim God hinakwafirimih.”
14 Xjeⁿ na manntseineiⁿ Pablo, seityuaaꞌti Galión. Tso tsaⁿꞌñeeⁿ nda̱a̱ nnꞌaⁿ judíos:
14 Paul tur omih biwa’an ana veya Galio Jew sabuw isah eo, “Kwa iti orot sawar kakafin tasinaf kwata’itin isan kwatagamigam na’at, ayu boro ata ma a tur atanowar.
15 Sa̱a̱ ꞌo cweꞌ jnaaⁿꞌ ñꞌoom na mañequiaa tsaⁿmꞌaaⁿꞌ ndoꞌ xueeꞌ tsꞌaⁿ na maleiñꞌoom, joꞌ cwilancjooꞌndyoꞌ, ndoꞌ cweꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ ljeii na cwileiñꞌomꞌ ꞌo nnꞌaⁿ judíos nchii ljeii cantyja ꞌnaaⁿꞌ watsꞌiaaⁿ. Joꞌ chii cajndoꞌtoꞌ ncjoꞌyoꞌ, ee ja tiñeꞌcuꞌxa̱ⁿya ñꞌoommeiⁿꞌ.
15 Baise kwa a gamin ai’itin i tur, wab naatu kwa a ofafar isah kwagamigam, imih nati sawar i kwabai kwan kwa akis kwayabunai, ayu iti sawar i boro men ana butubun.”
16 Ndoꞌ tjeiiⁿꞌeⁿ naⁿꞌñeeⁿ naquiiꞌ watsꞌiaaⁿ.
16 Naatu baibatiyen bar wanawanan nunih ufun hitit.
17 Quia joꞌ chaꞌtso nnꞌaⁿ na tyoolayuꞌ na nchii judíos tꞌuena Sóstenes, tsꞌaⁿ na cwiluiitquieñe watsꞌom ꞌnaaⁿ nnꞌaⁿ judíos. Tyotjaaꞌna jom tachꞌeⁿ watsꞌiaaⁿ. Sa̱a̱ Galión tîcatseiñꞌoomꞌñê naⁿꞌñeeⁿ.
17 Basit Sosthenes Kou’ay Bar ana ukwarin hirouh hibai hirab baibatiyen bar merar yan. Baise nati hisisinaf Galio men kafa’imo i yababanamih.
18 Pablo, jndyeti xuee tyoljooꞌñetyeeⁿ Corinto. Jnda̱ joꞌ tsoom nda̱a̱ nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ na mawjaⁿ. Jnda̱ chii mana tjaaⁿ. Ndoꞌ Priscila ñꞌeⁿ Aquila tyꞌena ñꞌeⁿñê. Tquiena tsjoom Cencrea. Joꞌ joꞌ teinquiꞌ xqueeⁿ na maꞌmo̱ⁿnaꞌ na matseicanda̱a̱ꞌñê ñꞌoom na jnda̱ tsoom nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom na nntsꞌaaⁿ. Jnda̱ joꞌ tuo̱na wꞌaandaa na wjaanaꞌ ndyuaa Siria.
18 Paul Corinthimaim veya moumurihika baitumatumayah bairi hima, imaibo eo tuturih Priscilla, Aquila hairi buwih bairi wa hibai hina Syria hitit. Namih ana veya Sensera imaim aribun mafur anayabin i omatanen ta biwa’an isan.
19 Tquiena tsjoom Éfeso. Priscila ñꞌeⁿ Aquila ljooꞌndyena joꞌ joꞌ. Pablo tjaaⁿ watsꞌom ꞌnaaⁿ nnꞌaⁿ judíos, tjaqueⁿꞌeⁿ tyotseineiiⁿ nda̱a̱ naⁿꞌñeeⁿ.
19 Naatu hina Ephesus hitit imaim Priscilla Aquila hairi ihamiyih. Paul na Kou’ay Bar run Jew bairi baidudur isan.
20 Ndoꞌ naⁿꞌñeeⁿ tyolꞌana tyꞌoo nnoom na majndyeti xuee caljooꞌñê ñꞌeⁿndyena, sa̱a̱ ticwancueⁿꞌeⁿ.
20 Naatu hifefeyan hikokok i nati’imaim veya maninaka bairi hitama, baise i aurin veya en imih kwahir.
21 Jnda̱ chii tꞌmaaⁿ joona na mawjaⁿ. Tsoom nda̱a̱na:
21 Naatu bihamiyih auman iuwih eo, “God nakokok na’at boro ana matabir isa anan.” Naatu wa bai Ephesus ihamiy in.
22 Ndoꞌ quia na jnda̱ tueⁿꞌeⁿ tsjoom Cesarea, tjawaaⁿ Jerusalén yuu na tjanquiaaⁿ na xmaⁿndye tmaaⁿꞌ nnꞌaⁿ na macwjiꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom cwentaaⁿꞌaⁿ. Jnda̱ chii jlueeⁿꞌeⁿ joꞌ tueⁿꞌeⁿ tsjoom Antioquía.
22 Na Caesarea titit ana veya na Jerusalem tit, ekaleisia sabuw nati hima’am hai merar yi, imaibo in Antioch tit.
23 Ndoꞌ quia na jnda̱ teinom cwantindyo xuee na tyomꞌaaⁿ tsjoomꞌñeeⁿ jlueeⁿꞌeⁿ joꞌ joꞌ. Tcuu tcuu tyomanoom ndyuaa Galacia ñequio ndyuaa Frigia, ndoꞌ ñꞌoom na tyoñequiaaⁿ, tquiaanaꞌ na tyꞌenajnda̱ti chaꞌtsondye nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ.
23 Nati’imaim veya bai’ab na’atube ma’am ufunamaim ihamiyih, i na Galasia, Firigia imaim run tit bai’ufununayah kaufair itih.
24 Tsjoom Éfeso tueeꞌ cwii tsꞌaⁿ judío na jndyu Apolos, tsꞌaⁿ tsjoom Alejandría. Jom tsꞌaⁿ na mawajnaaⁿꞌya ñꞌoomꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na teiyo teiljeii, ndoꞌ jeeⁿ ya matseineiiⁿ cantyja ꞌnaaⁿꞌnaꞌ.
24 Jew orot ta wabin Apollos, ana tafaram Alexandria imaim tufuw, basit nati ana veya’amaim i na Ephesus tit. Iti orot binan isan i ana siwar bai, naatu Buk wanawanan etei i so’ob kwanekwan.
25 Jnda̱ ñetꞌmo̱o̱ⁿ nnꞌaⁿ nnoom cantyja ꞌnaaⁿꞌ natooꞌ nquii na nndyocwjiꞌnꞌmaaⁿñe nnꞌaⁿ. Joꞌ chii ñequio na ntyjaaꞌ tsꞌoom tyotseineiiⁿ nda̱a̱ nnꞌaⁿ. Xcwe tyoꞌmo̱o̱ⁿ chaꞌwaa na ntyjiityeeⁿ cantyja ꞌnaaⁿꞌ na nndyocwjiꞌnꞌmaaⁿñe Jesús nnꞌaⁿ, sa̱a̱ cantyja ꞌnaaⁿꞌ na nleitsꞌoomndye nnꞌaⁿ, macanda̱ ntyjeeⁿ cantyja ꞌnaaⁿꞌ ñꞌoom na tyoñequia Juan.
25 Regah ana ef isan i hio’baiy gewas naatu sabuw afa Jesu isan bi’obaiyih, ana itinin i orot so’obayan sawar etei so’ob eo na’atube. Naatu tur abisa eo i men ta sa’ir, baise i ana so’ob i John ana bapataito akisin so’ob.
26 To̱o̱ⁿꞌo̱ⁿ na tyotseineiiⁿ naquiiꞌ watsꞌom ꞌnaaⁿ nnꞌaⁿ judíos. Meiⁿchjoo tîꞌmaaⁿꞌ tsꞌoom. Ndoꞌ Priscila ñꞌeⁿ Aquila, quia na jndyena ñꞌoom na seineiiⁿ, quia joꞌ tyꞌeñꞌomna jom wꞌaana. Tꞌmo̱o̱ⁿtina nnoom cantyja ꞌnaaⁿꞌ natooꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
26 Kou’ay Bar wanawanan itafofor binan. Baise Priscilla Aquila hairi nati’imaim hima’am tur hinonowar ufunamaim hibai bairi hin hai bar God ana ef anababatun hikubunabuna gewas nowar.
27 Ndoꞌ quia sꞌaanaꞌ tsꞌoom na ñeꞌcjaⁿ ndyuaa Acaya, quia joꞌ nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ tyoluena na ya. Tyolaꞌljeiina ñꞌoom na tjañꞌoom na mꞌaⁿ nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ ndyuaaꞌñeeⁿ na calaꞌljo naⁿꞌñeeⁿ jom. Naⁿꞌñeeⁿ jnda̱ jlaꞌyuꞌna ncꞌe naya na matseixmaⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Joꞌ chii quia na tueeꞌ Apolos na mꞌaⁿna tꞌmaⁿ tyoteijndeii tsaⁿꞌñeeⁿ joona.
27 Apollos ana not bogaigiwas Akaiya namih binotanot ana veya, tuwahinah koufair hitin naatu fef hikirum auman hitin bai na Akaiya tit, saise bai’ufununayah nati’imaim hima’am ana merar hitay. Na titit ana veya sabuw iyab God ana manaw ana kabeberamaim hina bai’ufununayah himamatar baibais gagamin maiyow itih.
28 Ndoꞌ tyoꞌmo̱o̱ⁿ nda̱a̱ nnꞌaⁿ judíos chiuu waa na tixcwe cwilaꞌyuꞌna. Ndoꞌ na jeeⁿ jnda̱ ñꞌoom tyotseineiiⁿ tîcanda̱a̱ nluena na tiyuuꞌ. Ee ñequio ñꞌoomꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na teiyo teiljeii tyoꞌmo̱o̱ⁿ nda̱a̱na na Jesús tseixmaⁿ Cristo tsaⁿ na meindooꞌna na nndyocwjiꞌnꞌmaaⁿñe joona.
28 Anayabin Jew sabuw hibifufuwen isan bebeyanamaim tur fokarin gam iuwih naatu God ana turamaim kubunabuna hai tur eowen eo, “Turobe Jesu i Roubininenayan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.