1 Coríntios 1

Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Maja Pablo, cwiluiindyo̱ apóstol cwentaaꞌ Jesucristo na mañequiaya ñꞌoom naya ꞌnaaⁿꞌaⁿ nda̱a̱ nnꞌaⁿ ncꞌe na lꞌue tsꞌom Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Nquii nnꞌaaⁿya Sóstenes matseijomñê ñꞌeⁿndyo̱ na matseiljeiya cartawaañe.
1 Ayu Paul God ana kokomaim eafu atit Keriso Jesu ana Tur abarayan amatar taituwa Sosthenes airi.
2 Matseicwano̱ⁿya juunaꞌ nda̱a̱ꞌ ꞌo nnꞌaⁿ na cwiluiindyoꞌ tmaaⁿꞌ na macwjiꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom cwentaaⁿꞌaⁿ na mꞌaⁿꞌyoꞌ tsjoom Corinto, ꞌo na maqueⁿño̱o̱ⁿ cwentaaⁿꞌaⁿ ncꞌe Cristo Jesús, na jnda̱ tqueeⁿꞌñê na calajomndyoꞌ ñꞌeⁿñê, ndoꞌ mati ñꞌeⁿ nnꞌaⁿ meiⁿquiayuucheⁿ na cwilcwiiꞌna xueeꞌ Ta Jesucristo, na cwiluiiñê na matsa̱ꞌntjoom joona ndoꞌ mati jaa.
2 God ana Ekaleisia nati Corinth wanawanamaim kwama’am, iyabowat afa’af kwabai kwatit Keriso Jesu wanawananamaim kusouwi God ana sabuw kakafiyih kwamatar kwama’am, naatu sabuw efan tata’amaim iyabowat it bairit taikofan ata Regah Jesu Keriso wabinamaim tao takwakwafir auman.
3 Nquii Tsotya̱a̱ya Tyꞌo̱o̱tsꞌom ñequio Ta Jesucristo catioꞌnaaⁿndyena ꞌo. Quiana na meiⁿcwii ñomtiuu ticꞌomꞌyoꞌ jo nda̱a̱na.
3 Manaw kabeber, tufuw, Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
4 Ñequiiꞌcheⁿ mañequia na quianlꞌuaaꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom cantyja ꞌnaⁿꞌyoꞌ ee naya na matseixmaaⁿ na mañequiaaⁿ na cwitoꞌñoomꞌyoꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ Jesucristo.
4 Ayu mar etei kwa isa God merarayow abitin, anayabin Keriso Jesu wanawananamaim God manaw kabeber bit isan.
5 Ndoꞌ ncꞌe na matseitjoomꞌnaꞌ ꞌo ñꞌeⁿñe, mañequiaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom na laꞌxmaⁿꞌyoꞌ chaꞌtso nnom na mateijndeiinaꞌ ꞌo jo nnoom, chaꞌtso na cwicanda̱a̱ na cwilaꞌteincoꞌyoꞌ ñꞌoomꞌm nda̱a̱ nnꞌaⁿ ndoꞌ ñequio na cwilaꞌno̱ⁿꞌyaꞌyoꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌaⁿ.
5 Naatu i wanawananamaim kwa i kwana ef tata’ane totobuyoy wairaf kwamatar, a turamaim naatu not rerekabamaim sawar etei kwaso’ob.
6 Ndoꞌ na luaaꞌ, juu ñꞌoom cantyja ꞌnaaⁿꞌ Cristo teitquiooꞌ na mayuuꞌ juunaꞌ cantyja ꞌnaⁿꞌyoꞌ.
6 Anayabin ayu Keriso isan ao’orereb i kwa wanawanamaim matar ebiturobe.
7 Ndoꞌ na ljoꞌ, titseitjo̱o̱naꞌ ꞌo meiⁿcwii nnom na mañequiaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom cha cwicanda̱a̱ cwilꞌaꞌyoꞌ tsꞌiaaⁿ ꞌnaaⁿꞌaⁿ yocheⁿ na cwimeiⁿndoꞌyoꞌ na nncueeꞌ xuee quia na nncwjeeꞌnndaꞌ Ta Jesucristo.
7 Isan imih kwa ata Regah Jesu Keriso na bairerereb isan kwama kwakakaif wanawanan, men kafa’imo ayub ana baigegewasin ta kwasasa’irimih.
8 Nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom wjaañequiaaⁿ najnda̱ꞌyoꞌ na cwindyeꞌntjomꞌtyeⁿꞌyoꞌ nnoom. Ndoꞌ wjaachꞌeeⁿ na ljoꞌ hasta na nncueꞌntyjo̱ xuee na nncwjeeꞌnndaꞌ Jesucristo na nntuꞌxeⁿndye nnꞌaⁿ. Quia joꞌ nleitquiooꞌ na tatjaaꞌnaⁿ jnaⁿ cwicwilaꞌxmaⁿꞌyoꞌ.
8 Naatu God boro nabototofari kwanan ana yomanin, saise ata Regah Jesu Keriso nanan ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en na’iti.
9 Tyꞌo̱o̱tsꞌom ñequiiꞌcheⁿ matseicaña̱a̱ⁿ ñꞌoom na jnda̱ tjoomꞌm na cjoomꞌm, ndoꞌ manquiityeeⁿ jnda̱ tqueeⁿꞌñê ꞌo na calajomndyoꞌ ñequio Jnaaⁿ Jesucristo na cwiluiiñe na matsa̱ꞌntjom jaa.
9 God Natun ata Regah Jesu Keriso ana baita’ayomaim bairi run isan ea’afi i kwanitumitum.
10 ꞌO nnꞌaⁿya na cwilaꞌyuꞌyoꞌ ñequio Jesucristo na cwiluiiñê na matsa̱ꞌntjoom jaa, ñequio najndeii na cwiluiiñê matseityꞌoondyo̱ nda̱a̱ꞌyoꞌ na cꞌomꞌyoꞌ na tjoomꞌ mꞌaⁿꞌyoꞌ ñequio ncꞌiaaꞌyoꞌ na cwilaꞌyuꞌ, tancꞌomꞌyoꞌ na meiⁿto̱ⁿꞌ ñꞌeⁿndyena. Cꞌomꞌyoꞌ na ñecwiixjeⁿ nquiuꞌyoꞌ ñꞌeⁿndyena.
10 Ata Regah Jesu Keriso ana roubabaruwen fair tafanamaim ayu abifefeyani taitu, abisa isan kwao’o etei kwanibasit, saise kwa wanawanamaim kouseb boro men nama, a not tutufin etei ta’imon namatar kwanama.
11 Luaaꞌ matsjo̱o̱ nda̱a̱ꞌyoꞌ ꞌo nnꞌaⁿya ee joo nnꞌaⁿ waaꞌ Cloé jnda̱ jluena no̱o̱ⁿya na mꞌaⁿntiaaꞌndyoꞌ ñequio ntyjeeꞌyoꞌ na cwilayuꞌ.
11 Taitu, ayu i Chloe tain tuwan afa hina, kwa wanawananamaim kwama kwabigamigam isan hio anowar.
12 Luaa waa na ñeꞌcatsjo̱o̱ cantyja ꞌnaaⁿꞌ ñꞌoomwaaꞌ, ñꞌeeⁿꞌndyoꞌ ꞌo na cwinduꞌyoꞌ: “Ja matseijomndyo̱ cantyja ꞌnaaⁿꞌ Pablo”; ntꞌomndyoꞌ ꞌo: “Ja ñꞌeⁿ Apolos”; ndoꞌ ntꞌomndyoꞌ: “Ja ñꞌeⁿ Pedro”; ndoꞌ ntꞌomndyoꞌ: “Ja ñꞌeⁿ Cristo”.
12 Ayu boro iti na’atube anao, kwa ta’ita’imon a tur ta ta kwao, o ta kuo, “Ayu i Paul abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Apollos abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Peter abi’ufunun,” naatu ta kuo, “Ayu i Keriso abi’ufunun.”
13 ¿Aa ntsꞌaacheⁿnaꞌ na mato̱ⁿꞌñe Cristo? Ndoꞌ ja Pablo, ¿aa tyꞌioom nnꞌaⁿ ja tsꞌoomꞌnaaⁿ cwentaꞌyoꞌ? Oo, ¿aa ñequio xueeya teitsꞌoomndyoꞌ?
13 Keriso i kwatarsisib in kau’ay nanabin matar. Iban Paul onaf afe’en kwa isa morob? Ai Paul bai’ufnuninamih bapataito kwabai?
14 Quianlꞌuaaꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na macanda̱ Crispo ñꞌeⁿ Gayo na seitsꞌoomndyo̱, tjaaꞌnaⁿ ntꞌomndyoꞌ ꞌo na seitsꞌoomndyo̱,
14 Ayu God ana merar ayiy kwa men ta bapataito aitimih, Krisipas naatu Gaius hairi’imo,
15 cha tjaa ꞌñeeⁿ nnda̱a̱ nntso na ñequio xueeya seitsꞌoomndyo̱ jom.
15 imih men yait ta boro inao, ayu i Paul wabinamaim bapataito abai abi’ufunun.
16 Ndoꞌ jeꞌ macjaañjoomꞌ tsꞌo̱o̱ⁿ na mati seitsꞌoomndyo̱ Estéfanas ñequio nnꞌaⁿ waⁿꞌaⁿ. Meiⁿ tileicjaañjoomꞌti tsꞌo̱o̱ⁿ aa mꞌaⁿ ntꞌomndyoꞌ ꞌo na seitsꞌoomndyo̱.
16 (Boro’obo anot Stephanas aawan ana nibur bairi bapataito aitih, baise anotanot men yait ta bapataito aitinimih.)
17 Ee nchii tyꞌiom Cristo tsꞌiaaⁿ ja na catseitsꞌoomndyo̱ nnꞌaⁿ. Jñoom ja na catseicandiiya nnꞌaⁿ na macwjiꞌnꞌmaaⁿñê añmaaⁿna, meiⁿ nchii ntsꞌaaya tsꞌiaaⁿꞌñeeⁿ ñequio ñꞌoom na jndo̱ꞌ nꞌom nnꞌaⁿ, ee xeⁿ naljoꞌ, juu ñꞌoom cantyja ꞌnaaⁿꞌ na tyꞌioom nnꞌaⁿ jom tsꞌoomꞌnaaⁿ, tjaaꞌnaⁿ najndeii na matseixmaⁿnaꞌ.
17 Anayabin Keriso i men bapataito isan iyafaru’umih, baise tur gewasin binan isan iyafaru, naatu men orot babin maiyow hai tur naatu hai notamaim ana’omih, nati na’atube ana’orerereb Keriso onaf afe’en momorob tur gewasin ana fair boro yabin en namatar.
18 Nda̱a̱ nnꞌaⁿ na cwiꞌootsuundye añmaaⁿ, juu ñꞌoom na tyꞌioom nnꞌaⁿ Cristo tsꞌoomꞌnaaⁿ, nquiuna ticajndanaꞌ, sa̱a̱ jo nda̱a̱ jaa na matsaacaluiꞌnꞌmaaⁿndyo̱, tseixmaⁿnaꞌ ñꞌoom najndeii cantyja ꞌnaaⁿꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
18 Anayabin onaf ana tur sabuw kasikasiyih isah i yabin en, baise iyabowat tayayawas isat i God ana fair
19 Chaꞌxjeⁿ matseicandii ñꞌoomꞌm na teiljeii:
19 Buk Atamaninamaim eo na’atube:
20 Ncꞌe luaaꞌ tso ljeiiꞌñeeⁿ, ¿yuu lꞌueñe tsꞌaⁿ na jeeⁿ jndo̱ꞌ tsꞌom ndoꞌ mati tsꞌaⁿ na jndye matseiꞌnaaⁿꞌ ndoꞌ ñequio tsꞌaⁿ na jeeⁿ ya matseitjoomꞌ ñꞌoom? Ee jnda̱ tqueⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom chaꞌtso na jndo̱ꞌ nꞌom nnꞌaⁿ, cweꞌ tsꞌiaaⁿꞌndyo joonaꞌ.
20 Bo orot ukwarin rerekabin menamaim ema’am? Orot kirum so’obayan menamaim ema’am? Naatu orot baibasayan ana not gagamin iti tafaram nowan menamaim ema’am? God iti tafaram ana ukwar rerekab botabir na koko’aw mamatar men kwaso’ob?
21 Ncꞌe na jndo̱ꞌ tsꞌom Tyꞌo̱o̱tsꞌom, seiꞌno̱o̱ⁿꞌo̱ⁿ na nquiee nnꞌaⁿ tsjoomnancue tixocataꞌjnaaⁿꞌna jom cantyja ꞌnaaⁿꞌ na jndo̱ꞌ nꞌomna, joꞌ chii majaaweeꞌ tsꞌoom na nncwjiꞌnꞌmaaⁿñê añmaaⁿ nnꞌaⁿ cweꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ ñꞌoomꞌm na cwiñequia nnꞌaⁿ, meiiⁿ cwitjeiiꞌna cwenta na juunaꞌ ñꞌoom na ticajnda tseixmaⁿnaꞌ.
21 Anayabin God ana ukwar rerekabamaim iwa’an sabuw tafaram ana ukwar rerekabamaim hima’am men karam boro hitaso’ob, naatu sabuw iyab iti tafaram ana ukwar rerekab hibaib, iti tur isan yabin en hirouw hio, baise aki onaf isan abibinanumaim God iti tur bai sinaf sabuw hitumatum yawas hibai.
22 Nnꞌaⁿ judíos cwitaⁿna na nntyꞌiaanda̱a̱na cwii tsꞌiaaⁿ tꞌmaⁿ na tixocaluiinaꞌ na cweꞌ najndeii nquii tsꞌaⁿ cha nlaꞌyuꞌna. Sa̱a̱ nnꞌaⁿ na nchii judíos, joona cwilꞌueeꞌndyena ñꞌoom na nntseijndo̱ꞌtinaꞌ nꞌomna cha na nlaꞌyuꞌna,
22 Jew hikok ina’inan hita’itin hititurobe naatu Greek sabuw i ukwarerekab hinuwih.
23 sa̱a̱ jâ cwiñequiaayâ ñꞌoom na tyꞌioom nnꞌaⁿ Cristo tsꞌoomꞌnaaⁿ. Ñꞌoomꞌñeeⁿ tia nquiu nnꞌaⁿ judíos ndoꞌ nnꞌaⁿ na nchii judíos cwitjeiiꞌna cwenta na jeeⁿ cje tseixmaⁿnaꞌ.
23 Baise it i Keriso onaf afe’en hi’onaf momorob isan tabibinan, iti tur Jew sabuw tenonowar i tainih ekuyikuy, naatu Ufun Sabuw tenonowar isah i yabin en.
24 Ndoꞌ cantyja ꞌnaaⁿ nnꞌaⁿ na maꞌmaⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, meiiⁿ nnꞌaⁿ judíos oo meiiⁿ nnꞌaⁿ ntꞌomcheⁿ tsjaaⁿ, macwjiꞌnꞌmaaⁿñê nnꞌaⁿ, ndoꞌ na cwiluiiñe na jndo̱ꞌ tsꞌoom.
24 Baise Jew sabuw naatu Ufun Sabuw wanawanahimaim iyab God eafih hina yawas hibaib, nati sabuw isah Keriso i God ana fair naatu ana ukwar rerekab.
25 Ee juu na ndooꞌ nquiu nnꞌaⁿ na tseixmaⁿnaꞌ na tixcwe machꞌee Tyꞌo̱o̱tsꞌom jndo̱ꞌti tsꞌoom na luaaꞌ machꞌeeⁿ, nchiiti juu na jndo̱ꞌ nꞌom nnꞌaⁿ, ndoꞌ juu na cwitjeiiꞌna cwenta na tijneiⁿ na tquiaaⁿ na luaaꞌ tjom Cristo, juu joꞌ maꞌmo̱ⁿnaꞌ na jndeiityeeⁿ, nchiiti chaꞌtso najnda̱ na laꞌxmaⁿ nnꞌaⁿ.
25 Anayabin God ana ukwar rerekab hi’itin koko’aw hirouw hio’o, i orot ana ukwar rerekab natabir, naatu God ana ririmin hi’itin hio’o, i orot ana fair natabir.
26 ꞌO nnꞌaⁿya na cwilaꞌyuꞌyoꞌ, queⁿꞌyoꞌ cwenta na maꞌmaⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom ꞌo meiⁿ tijndyendyoꞌ cwitjeiiꞌ nnꞌaⁿ cwenta na laꞌxmaⁿꞌyoꞌ nnꞌaⁿ na jndo̱ꞌ nꞌom, tijndyendyoꞌ cwiluiindyoꞌ nnꞌaⁿ na tꞌmaⁿ cwiluiindye, tijndyendyoꞌ tuiindyoꞌ nda nnꞌaⁿ na tyandye.
26 Taitu, kwa marasika mi’itube kwama’am ana maramaim God ea’afi i kwananot, sabuw hai itininamaim kwa moumur na’in i men not wairafi, men orot faifir, na’atube atufuwamaim men orot gagamih hai rara’ane kwatufuwamih.
27 Ee macwjiiꞌñe Tyꞌo̱o̱tsꞌom nnꞌaⁿ cwentaaⁿꞌaⁿ na tijndo̱ꞌ nꞌom cha catseijnaaⁿꞌnaꞌ nnꞌaⁿ na ndooꞌ nquiuna na jndo̱ꞌ nꞌom nquieena. Ndoꞌ macwjiiꞌñê cwentaaⁿꞌaⁿ nnꞌaⁿ na titꞌmaⁿ cwiluiindye cha cantseijnaaⁿꞌnaꞌ nnꞌaⁿ na waa na jnda̱ laꞌxmaⁿ.
27 Baise God tafaram ana sawar koko’aw hirarouw, rubinen sabuw not wairafih ibiya’uhuwih. Naatu tafaram ana sawar ririmih hirarouw rubinen, sabuw fairih ibiya’uhuwih.
28 Quiiꞌntaaⁿ nnꞌaⁿ tsjoomnancue macwjiiꞌñê nnꞌaⁿ cwentaaⁿꞌaⁿ na cje laꞌxmaⁿ, macwjiiꞌñê nnꞌaⁿ na ticueeꞌ nꞌom ntꞌomcheⁿ nnꞌaⁿ, nnꞌaⁿ na cwitjeiiꞌ ntꞌomcheⁿ cwenta na tjaa yuu lꞌuendye. Nmeiiⁿꞌ machꞌeeⁿ chaꞌ mꞌmo̱ⁿnaꞌ na joo nnꞌaⁿ na nquiu na tꞌmaⁿ laꞌxmaⁿ ticjaaquieeꞌ cantyja ꞌnaaⁿna.
28 Abisa tafaram itin yabin en rarouw i rubin bai, naatu abisa tafaram itin gagamin rarouw i gurus.
29 Chaꞌtso nmeiⁿꞌ machꞌeeⁿ cha meiⁿcwii tsꞌaⁿ tincwjiꞌsꞌañe tincwjiꞌscuñe cheⁿnquii jo nnoom.
29 Saise men yait ta God nanamaim naora’ara’atamih.
30 Manquiityeeⁿ jnda̱ sꞌaaⁿ na tjoomꞌ cwiluiindyoꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ Cristo Jesús, ndoꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ jom cwicandaꞌyoꞌ na jndo̱ꞌ nꞌomꞌyoꞌ, ndoꞌ na mꞌaⁿꞌyoꞌ na tjaa jnaⁿ cwilaꞌxmaⁿꞌyoꞌ, ndoꞌ na maqueⁿño̱o̱ⁿ ꞌo na ljuꞌ nꞌomꞌyoꞌ jo nnoom, ndoꞌ na cwiluiꞌnꞌmaaⁿndyoꞌ.
30 Baise God buwit tana Keriso Jesu wanawananamaim ikofanit naatu sinaf Keriso ata ukwar rerekab matar. Naatu kakafhine rufamit tatit, yamutufurit God ana sabuw kakafiyih tamatar.
31 Chaꞌxjeⁿ na matseicandii ñꞌoomꞌm na teiljeii: “Xeⁿ na mꞌaaⁿ tsꞌaⁿ na ñeꞌcatseisꞌaañe cheⁿnquii, cwjiꞌsꞌaaⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom cantyja na machꞌee ñꞌeⁿñê.”
31 Isan imih Buk Atamaninamaim eo na’atube, “Yait nakokok ora’ara’atamih Regah abisa sisinaf tafanamaim nao ra’ara’at.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.