1 Coríntios 15

Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ndoꞌ jeꞌ jeꞌ ꞌo nnꞌaⁿya na cwilaꞌyuꞌyoꞌ, matseilcwiiꞌndyo̱nndaꞌa joo ñꞌoom naya na jnda̱ ñetꞌmo̱o̱ⁿya nda̱a̱ꞌyoꞌ. Ñꞌoomꞌñeeⁿ jlaꞌyuꞌyoꞌ ndoꞌ hasta xjeⁿ jeꞌcheⁿ ndicwaⁿ tyeⁿ mꞌaⁿꞌyoꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ juunaꞌ.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Ncꞌe juu ñꞌoom nayaꞌñeeⁿ cwiluiꞌnꞌmaaⁿndye añmaaⁿꞌyoꞌ xeⁿ cwiljooꞌndyoꞌtyeⁿꞌyoꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ ñꞌoom na tyoñequiaya nda̱a̱ꞌyoꞌ, meiⁿ ticweꞌ tsꞌiaaⁿꞌndyo na jlaꞌyuꞌyoꞌ.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Tyoꞌmo̱o̱ⁿ nda̱a̱ꞌyoꞌ ñꞌoom na toꞌño̱ⁿya na tꞌmaⁿti tseixmaⁿnaꞌ, na tueꞌ Cristo cwentaaꞌ jnaaⁿya chaꞌxjeⁿ cwitꞌmo̱o̱ⁿ ñꞌoomꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na teiljeii,
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 ndoꞌ na tyꞌiuu nnꞌaⁿ jom, sa̱a̱ xuee na jnda̱ ndyee tquiaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom na tandoꞌxcoom chaꞌxjeⁿ na matso ñꞌoomꞌm na teiljeii,
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 ndoꞌ teitquiooꞌñê nnom Pedro nda̱ joꞌ nda̱a̱ chaꞌtso apóstoles.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Jnda̱ joꞌ, teinoomꞌ ꞌom siaⁿnto nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ, ñejom teitquiooꞌñê nda̱a̱na na majndyendyeti naⁿꞌñeeⁿ ndicwaⁿ cwitaꞌndoꞌna jeꞌ sa̱a̱ ntꞌom jnda̱ tja̱.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Jnda̱ joꞌ teitquiooñê nnom Jacobo ndoꞌ jnda̱ joꞌ teitquiooꞌñê nda̱a̱ chaꞌtsondye apóstoles.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Ndoꞌ na macanda̱ mati teitquiooꞌñê no̱o̱ⁿ ja. Matseijomnaꞌ cantyja ꞌnaⁿya chaꞌcwijom cwii yuꞌndaa na jnda̱ teinomꞌnaꞌ xjeⁿ na nluiiñe.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Ee chaꞌtso ntꞌomcheⁿ apóstoles, tꞌmaⁿti cwiluiindyena nchiiti ja, meiⁿ ticatseixmaⁿya na nntseicajndyuꞌnaꞌ ja cwii apóstol ee tyoco̱ꞌwiꞌa tmaaⁿꞌ nnꞌaⁿ na macwjiꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom cwentaaⁿꞌaⁿ.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Sa̱a̱ na matseixmaⁿya apóstol jeꞌ, matseixmaⁿya joꞌ ncꞌe naya na matseixmaⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, meiⁿ ticweꞌ tsꞌiaaⁿꞌndyo juunaꞌ, ee seijndo̱tya̱ya naquiiꞌ tsꞌiaaⁿ ꞌnaaⁿꞌaⁿ, nchiiti ntꞌomcheⁿ apóstoles, meiⁿ nchii cwiluii tsꞌiaaⁿꞌñeeⁿ cweꞌ cantyja ꞌnaⁿ nnco̱, sa̱a̱ cwiluii juunaꞌ ncꞌe nayaꞌñeeⁿ na matseixmaaⁿ.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Quia joꞌ tintsꞌaa aa ja oo aa joona. Ñꞌoomwaꞌ ñꞌoom na cwiñequiayâ, ndoꞌ juunaꞌ ñꞌoom na jnda̱ jlaꞌyuꞌyoꞌ.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Cwiñequiaayâ ñꞌoom na tandoꞌxcoom jnda̱ na tueeⁿꞌeⁿ, quia joꞌ ¿chiuu na ñꞌeeⁿꞌndyoꞌ ꞌo na cwinduꞌyoꞌ na taxocataꞌndoꞌxco nnꞌaⁿ na jnda̱ tja̱?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Ee xeⁿ tiyuuꞌ na nntaꞌndoꞌxco nnꞌaⁿ na jnda̱ tja̱, quia joꞌ meiⁿ nquii Cristo tîcwandoꞌxcoom.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Ee xeⁿ tîcwandoꞌxcoom quia joꞌ juu ñꞌoom na cwiñequiaayâ cweꞌ tsꞌiaaⁿꞌndyo juunaꞌ ndoꞌ mati juu na cwilaꞌyuꞌya nꞌomꞌyoꞌ cweꞌ tsꞌiaaⁿꞌndyo.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Ee xeⁿ na mayuuꞌ na ljoꞌ, quia joꞌ matseijndaaꞌñenaꞌ cantyja ꞌnaaⁿyâ na cwilꞌaayâ na cantuñe Tyꞌo̱o̱tsꞌom ee jnda̱ macwilꞌuuyâ na tquiaaⁿ na tandoꞌxco Cristo sa̱a̱ xeⁿ xocataꞌndoꞌxco nnꞌaⁿ na jnda̱ tja̱ meiⁿ xocatsꞌaanaꞌ na mayuuꞌ na tandoꞌxcoom.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Ee joo nnꞌaⁿ na jnda̱ tja̱, xeⁿ xocataꞌndoꞌxcona, quia joꞌ meiⁿ nquii Cristo tîcwandoꞌxcoom,
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 ndoꞌ xeⁿ tîcwandoꞌxcoom cweꞌ tsꞌiaaⁿꞌndyo juu na cwilayuꞌya nꞌomꞌyoꞌ ñꞌeⁿñê. Ndicwaⁿ choꞌ nqueⁿꞌyoꞌ jnaⁿꞌyoꞌ.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Ee xeⁿ luaaꞌ waa mati nnꞌaⁿ na ñejlaꞌyuꞌ ñꞌeⁿñê na jnda̱ tja̱, jnda̱ tsuundye.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Ee juu na cwicantyjaaꞌ nꞌo̱o̱ⁿya Cristo xeⁿ macanda̱ xjeⁿ na cwitando̱o̱ꞌa jeꞌ mawañoomꞌnaꞌ jaa, wantyꞌiaaꞌndyo̱tya̱a̱ya na chaꞌtsondye nnꞌaⁿ.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Sa̱a̱ ñꞌoom na mayuuꞌcheⁿ na tquiaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom na wandoꞌxco Cristo. Matseijomnaꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌaⁿ chaꞌcwijom ntjom na cwiweꞌ jndyee ee quiiꞌntaaⁿ lꞌoo jom tsꞌaⁿ najndyee na tandoꞌxco.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Cantyja ꞌnaaⁿꞌ cwii tsꞌaⁿ, jnaⁿnaꞌ na cwiwje nnꞌaⁿ tsjoomnancue. Mati cantyja ꞌnaaⁿꞌ cwii tsꞌaⁿ jnaⁿnaꞌ na cwitaꞌndoꞌxco nnꞌaⁿ.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Ndoꞌ chaꞌxjeⁿ cantyja ꞌnaaⁿꞌ Adán chaꞌtsondye nnꞌaⁿ cwiwje, mati cantyja ꞌnaaⁿꞌ Cristo, chaꞌtsondye nnꞌaⁿ nntaꞌndoꞌxcona.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Sa̱a̱ majndaaꞌ na nluii na ljoꞌ: najndyee tandoꞌxco Cristo, nda̱ joꞌ quia na nncwjeeꞌnnaaⁿꞌaⁿ, nntaꞌndoꞌxco nquiee nnꞌaⁿ na cwiluiindye cwentaaⁿꞌaⁿ.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Quia jnda̱ seityuiiꞌ Cristo chaꞌtsoñꞌeⁿ na cwilaꞌxmaⁿ na cwiqueⁿ xjeⁿ, ñequio chaꞌtso na cwitsa̱ntjom, quia joꞌ nntycwii chaꞌtsoñꞌeⁿ. Nda̱ joꞌ nquii na cwiluiiñê na matsa̱ꞌntjoom, nñequiaaⁿ cwenta joꞌ lꞌo̱ Tsotyeeⁿ Ta Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Ee tseixmaaⁿ na nntsa̱ꞌntjoom hasta xjeⁿ na jnda̱ tjuꞌcje Tsotyeeⁿ nacjeeꞌ ncꞌeeⁿ chaꞌtso na cwiꞌoo nacjoomꞌm.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Juu na macanda̱ na nntseityueeⁿꞌeⁿ na matseiweñe nacjoomꞌm, juu na machꞌee na cwiwje nnꞌaⁿ.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Ee jnda̱ tjuꞌcje Tyꞌo̱o̱tsꞌom chaꞌtso nacjeeꞌ ncꞌee Cristo, joꞌ chii quia na matsonaꞌ naljoꞌ, cwiwitquiooꞌya na ticꞌoomnaꞌ nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Ee jom chaꞌtso jnda̱ tqueeⁿ nacje ꞌnaaⁿꞌ Cristo.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Nquii Cristo cwiluiiñê Jnda Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Quia jnda̱ sꞌaaⁿ na chaꞌtso na niom cwitueꞌndyecje jo nnoom, quialjoꞌ manquiityeeⁿ nncjuꞌñecjeeⁿ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom cha nntseixmaⁿ na tjacantyja na tꞌmaⁿ cwiluiiñe jo nda̱a̱ chaꞌtsoñꞌeⁿ.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Mꞌaⁿ nnꞌaⁿ na cwiwitsꞌoomndye cwentaa nnꞌaⁿ na jnda̱ tja̱. Sa̱a̱ xeⁿ na mayuuꞌ tjaaꞌnaⁿ na cwitaꞌndoꞌxco nnꞌaⁿ na jnda̱ tja̱, quia joꞌ ¿ljoꞌ tsꞌiaaⁿꞌ na cwiwitsꞌoomndyena cwentaa lꞌoo?
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Ndoꞌ xeⁿ ticataꞌndoꞌxco nnꞌaⁿ na jnda̱ tja̱ ¿chiuu na jâ chaꞌtso xjeⁿ mꞌaaⁿyâ na teincuuꞌ waa na cwitjo̱o̱ⁿyâ?
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Ee ꞌio ndi ꞌio mꞌaaⁿya na teincuuꞌ na ñeꞌcatseicueeꞌnaꞌ ja. Ndoꞌ na ljoꞌ, ñꞌoom na mayuuꞌ joꞌ chaꞌxjeⁿ mati na mayuuꞌ na mañequiaanaꞌ na neiⁿya na cwiluiindyoꞌ nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ ñequio Jesucristo na nqueⁿ cwiluiiñê na matsa̱ꞌntjoom jaa.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Tsjoom Éfeso seijndo̱ya cwii tsꞌo̱o̱ⁿ ñequio quiooꞌ wje sa̱a̱ meiiⁿ na ljoꞌ ¿yuu waa na mawantjo̱ⁿ? Ee xeⁿ na mayuuꞌ na ticataꞌndoꞌxco nnꞌaⁿ na jnda̱ tja̱ yati calꞌaaya chaꞌxjeⁿ cwilue nnꞌaⁿ: “Cwa cwaaꞌa ndoꞌ cwa̱a̱ya ee ꞌiocha luaaꞌ nncwja̱a̱ya.”
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Tiñeꞌquiandyoꞌ na ñeꞌnquiuꞌnnꞌaⁿnaꞌ ꞌo. Waa ñꞌoom na matso tsꞌaⁿ: “Joo nnꞌaⁿ na tisꞌa laꞌxmaⁿ cwilaꞌndaaꞌna tsꞌiaaⁿ na ya na cwiluii.”
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Cꞌoomꞌnndaꞌ nꞌomꞌyoꞌ chaꞌxjeⁿ na matsonaꞌ na calꞌaꞌyoꞌ. Tsacwiꞌntyjeꞌyoꞌ na cwilꞌaꞌyoꞌ jnaⁿ ee mꞌaⁿ ntꞌomndyoꞌ ꞌo na ticalaxmaⁿꞌyoꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Matsjo̱o̱ na ljoꞌ cha caluiꞌjnaaⁿꞌndyoꞌ.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Nntsꞌaacheⁿnaꞌ mꞌaaⁿ cwii tsꞌaⁿ na nncwaxꞌeeⁿ: “¿Chiuu nluiiyuu na nntaꞌndoꞌxco nnꞌaⁿ na jnda̱ tja̱? ¿Chiuu mmaⁿꞌ seiꞌ na nlaꞌxmaⁿna?”
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Tijndo̱ꞌ tsꞌom tsꞌaⁿ na luaaꞌ nncwaxꞌee, ee tsjaaⁿ na nnomꞌ tsꞌaⁿ chaꞌcwijom nncueꞌnaꞌ cha nncwandoꞌ ntjomꞌndaa.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Quia na wjaacanomꞌ tsꞌaⁿ, nchii tsꞌoomtsjoo wjaacanoomꞌm, nnaⁿ wjacanoomꞌm oo tsjaaⁿ lqueeⁿ trigo oo cwiicheⁿ nnom tsjaaⁿ.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Jnda̱ na jnomꞌ tsꞌaⁿ tsjaaⁿꞌñeeⁿ, nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom mañequiaaⁿ chiuu mmaⁿꞌnaꞌ chaꞌxjeⁿ na lꞌue tsꞌoom. Cwii cwii nnom tsjaaⁿ mañequiaaⁿ na nntseixmaⁿ juunaꞌ chaꞌxjeⁿ na macaⁿnaꞌ.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Chaꞌtso seiꞌ tiñecwii xjeⁿ laꞌxmaⁿnaꞌ. Nnꞌaⁿ laꞌxmaⁿna cwii nnom seiꞌ, quiooꞌ wandyo̱ꞌ seiiyoꞌ ndoꞌ cantsaa ñequio calcaa cwiicheⁿ nnom seiꞌ laꞌxmaⁿyoꞌ.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Mati mꞌaⁿ cancjuu tsjo̱ꞌluee ndoꞌ mꞌaⁿ ntꞌom nnom na cwitaꞌndoꞌ na tqueⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom nnom tsjoomnancue, ndoꞌ joo na mꞌaⁿ tsjo̱ꞌluee cwichuiiꞌ na neiⁿncooꞌ joonaꞌ ñequio juu na neiⁿncooꞌ joo na mꞌaⁿ nnom tsjoomnancue.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Juu na caxueeñe ñeꞌquioomꞌ cwichuiiꞌnaꞌ ñequio na xuee chiꞌ ñequio juu na caxueendye cancjuu, ndoꞌ joo cancjuu cwichuiiꞌ na xueenaꞌ ñequio ntꞌomcheⁿ cancjuu.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Maluaaꞌ waa na matseijomnaꞌ na cwichuiiꞌ na nlaꞌxmaaⁿya quia na nntando̱ꞌxco̱o̱ya. Seiꞌtsꞌo na wjaantyꞌiuuꞌñe tsꞌaⁿ tseixmaⁿnaꞌ cwii na nto̱ꞌ sa̱a̱ quia na nncwandoꞌxconaꞌ, nntseixmaⁿnaꞌ cwii na tijoom cwii cueꞌ.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Juu tsꞌoo na nncjantyꞌiuuꞌ tseixmaⁿnaꞌ cwii na talꞌue sa̱a̱ jeeⁿ neiⁿncooꞌ tseixmaⁿnaꞌ quia na nncwandoꞌxcoom. Quia na wjaantyꞌiuuꞌñe tsꞌoo, meiⁿcwii tjaa na nnda̱a̱ nntsꞌaaⁿ, sa̱a̱ quia na nncwandoꞌxcoom jeeⁿ tꞌmaⁿ najneiⁿ.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Quia na wjaantyꞌiuuꞌ seiꞌtsꞌo ꞌnaaⁿꞌ tsꞌaⁿ tseixmaⁿnaꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ tyuaa, sa̱a̱ quia na nncwandoꞌxconaꞌ tseixmaⁿnaꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ Espíritu Santo.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Maluaaꞌ waa na maꞌmo̱ⁿ ñꞌoomꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na teiljeii, matsonaꞌ: “Adán tsꞌaⁿ najndyee, tuiiñe ñꞌeⁿ tsꞌo ndoꞌ sꞌaaⁿ na tandoꞌ”, sa̱a̱ nquii Adán na macanda̱ cwiluiiñe Espíritu, jom mañequiaaⁿ na cwitaꞌndoꞌ nnꞌaⁿ.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Nchii juu cantyja ꞌnaaⁿꞌ Espíritu tyowaajndyee, tyowaajndyee cantyja ꞌnaaⁿꞌ tyuaa, jnda̱ joꞌ chii tuaa cantyja ꞌnaaⁿꞌ Espíritu.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Juu tsꞌaⁿ na tꞌoomjndyee sꞌaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom juu ñꞌeⁿ tsꞌo, tyotseixmaaⁿ cantyja ꞌnaaⁿꞌ tyuaa. Sa̱a̱ nquii tsꞌaⁿ na jnda̱ we cwiluiiñê na matsa̱ꞌntjoom, tseixmaaⁿ cantyja ꞌnaaⁿꞌ cañoomꞌluee.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Seiiꞌa nmeiiⁿ laꞌxmaⁿnaꞌ chaꞌna tsꞌaⁿ na tuiiñejndyee ñequio tsꞌo. Sa̱a̱ seiiꞌa na nlaxmaaⁿya quia na nntando̱o̱ꞌxco̱o̱ya nlaxmaaⁿya chaꞌna seiiꞌ nqueⁿ na mꞌaaⁿ cañoomꞌluee.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Chaꞌxjeⁿ tyowaa Adán na sꞌaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom maluaaꞌ cwimaaⁿꞌa. Mati xjeⁿ na nntando̱o̱ꞌxco̱o̱ya mmaaⁿꞌa chaꞌxjeⁿ waa Cristo na mꞌaaⁿ cañoomꞌluee.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 ꞌO nnꞌaⁿya, ñeꞌcatsjo̱o̱ya nda̱a̱ꞌyoꞌ seiꞌ ñequio ndeiꞌ leicanda̱a̱ nntseijomnaꞌ joonaꞌ yuu na matsa̱ꞌntjom Tyꞌo̱o̱tsꞌom meiⁿ ꞌnaⁿ na cwiwiꞌndaaꞌ xocanda̱a̱ nntseijomnaꞌ joonaꞌ ñequio joo na ticantycwii na mꞌaⁿ.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Sa̱a̱ lꞌue tsꞌo̱o̱ⁿ na nlaꞌno̱ⁿꞌyoꞌ cwii ñꞌoom na wantyꞌiuuꞌ mꞌaⁿnaꞌ. Tichaꞌtsondyo̱ nncwja̱a̱ya sa̱a̱ chaꞌtsondyo̱ nntseichuiinaꞌ.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Jeeⁿ cjee na nluii na ljoꞌ chaꞌna cwii ndiiꞌ na nntseitsja̱ tsꞌaⁿ luaꞌnnom, xjeⁿ na nleicꞌuaa ndu na macanda̱. Ee maxjeⁿ nleicꞌuaa ndu ndoꞌ nntaꞌndoꞌxco nnꞌaⁿ na jnda̱ tja̱ na tajom cwjenndaꞌna. Ndoꞌ nntseichuiiꞌnaꞌ jaa.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Ee jaa seiiꞌa nmeiiⁿ na teincoondyo̱ na wjaawiꞌndaaꞌnaꞌ nlcweeꞌnaꞌ cwii na tijoom cwiꞌndaaꞌ. Jaa seiiꞌa na nncueꞌnaꞌ nlcwa̱a̱ꞌa cwii na tijoom ncueꞌ, mꞌaaⁿ ndoꞌ mꞌaaⁿnaꞌ.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Ee juu na laxmaaⁿya na cwiwiꞌndaaꞌnaꞌ, quia na jnda̱ tcweenaꞌ juu na tijoom cwiꞌndaaꞌ ndoꞌ juu seiiꞌa na jaaweꞌnaꞌ quia na jnda̱ tcweenaꞌ na tijoom cueꞌ, xjeⁿꞌñeeⁿ nntseicanda̱a̱ꞌñenaꞌ ñꞌoomꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na teiljeii na matsonaꞌ: “Jnda̱ seityuiiꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom najndeii na machꞌee na cwiwje nnꞌaⁿ.
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 ꞌU na macheꞌ na cwiwje nnꞌaⁿ, ¿jeꞌ jeꞌ yuu waa na cwii nnda̱a̱ ntsaꞌ ñꞌeⁿndyo̱? Meiⁿchjoo tjaa yuu cwii cuaa na ncwantjomꞌ.”
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Juu jnaⁿ na laxmaaⁿya waa najndeii na matseixmaⁿnaꞌ, joꞌ chii cwiwja̱a̱ya. Ndoꞌ juu ljeii na tqueⁿ Moisés waa najndeii na matseixmaⁿnaꞌ na mañequiaanaꞌ na catꞌuii jnaⁿ jaa.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Sa̱a̱ jndye na quianlꞌuaaꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na mañequiaaⁿ na cwinaⁿndyo̱ ncꞌe nquii Ta Jesucristo na matsa̱ꞌntjoom jaa.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Ncꞌe na luaaꞌ, ꞌo nnꞌaⁿya na jeeⁿ wiꞌ tsꞌo̱o̱ⁿya, caljooꞌndyoꞌtyeⁿꞌyoꞌ ñequio Tyꞌo̱o̱tsꞌom, ñecwiitco titsawintyjeꞌyoꞌ na cwindyeꞌntjomꞌyoꞌ nnom Ta Jesús ee manquiuꞌjndaaꞌndyoꞌ na jeeⁿ ticweꞌ tsꞌiaaⁿꞌndyo juu tsꞌiaaⁿ natsꞌaⁿ nnoom.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.