Atos 19

Jesucristo oy oa’pak: Kenda Jesucristoa; monigka’uyatenok; Diostaj mo’manopo’yarea’ika’ne (AMRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kenokaʼ Apolos Corinto huakkaʼ jakyo e̱ʼunhuahuikaʼte Pablo Efeso dagte oteʼte oʼpokonpo Efesoyo o̱kye̱ʼuyate. Ke̱yo̱ Jesústaj huaknopo̱e̱ʼeritaj oʼbahuahuayʼuyate.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Oʼmanaʼpo:
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 —‍¿Katetaʼ moknopo̱e̱po bautiza bokaʼuy? —‍Pabloa oʼmanaʼnok,
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 —‍Aratbut eʼnopoʼkoreadeʼte Juananayo bautiza oʼmagkikaʼuyate. Bautiza oʼmagkaʼdepo “Noga̱ oʼtiakde Diosa kentaj kurudya̱ʼ oʼtaʼmonaʼuyate. Kentaj yanoknopo̱e̱ʼ.” Oʼmanikaʼuyate. —‍Kenda Pabloa huaknopo̱e̱ʼeritaj oʼmanaʼuyate.
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Pablotaj dakaʼda onʼpe̱e̱denok kenpaʼti Jesús Huairi oʼpaknok bautiza oʼmagkaʼuyate.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Kenokaʼ Pabloa eʼbatibaʼtaʼtete Diosen Noki̱re̱ga̱ oʼmanopoʼto̱e̱nok nogen huaʼate onʼbaapakuyate. Kenda Diosen Noki̱re̱ga̱ huaboaʼda oʼmanopo̱e̱a̱ʼdenok onʼmanbatiaʼpakuyate.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Doce huabokerek Jesucristotaj oʼnoknopo̱e̱ʼuyate.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Bapaʼ puugaʼ Pablo judíoen hua̱i̱takeʼ jakyo ayaʼ okmapi̱e̱ʼahuaddik huameʼnoete oʼkudikaʼpo Jesús Huairitaj oknopo̱e̱ʼdik moʼe̱ oʼmanbatiaʼpakikaʼpo mididhueʼada oʼmanikaʼpo dakaʼ oʼmanopo̱e̱a̱ʼuyate.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Sueʼada Jesústaj eʼnigpe̱e̱taʼ pakhueʼ o̱ʼnepo Jesústaj eʼmanmadikaʼ huakkaʼda e̱gkupopakyaʼ dakhueaʼda onʼbatiaʼpakonhuaʼuyatenok. Konige̱po Pablo oʼbakhuaʼpo Tirannoen huamanmadikaʼ jakyo huaknopo̱e̱ʼeritaj oʼbatohuaʼuyate. Ayaʼda huameʼnoe Jesús Huairien huaʼa oʼmanbatiaʼpakonhuahuikaʼuyate.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Ken bottaʼ huabayok Jesús Huairien huaʼa oʼmanbatiaʼpakonhuahuikaʼnok ayaʼda Asia huadaribayo hua̱e̱ʼeri Jesús Huairitaj eʼmanmadikaʼ onʼpe̱e̱ʼuyate. Judío hua̱e̱ʼeri nog aratbutere onʼpe̱e̱ʼuyate.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Diosa Pablotaj teyda o̱ʼe̱a̱ʼnok konig Diosyoʼda kaʼdik o̱ʼe̱nig oʼkikaʼpo dakhueʼtaj oʼbayareaʼpo.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Kenaʼpo yudtataʼ onʼnejpo kenpaʼti yudtaj joktega̱ onʼnejdepo onʼtohuaʼpo, aratbut eʼdigpaktaj kenpaʼti dakhueʼ e̱e̱ʼtaj keʼna onʼmanejpo onʼbayareaʼuyate. Kenpaʼti dakhueʼ totoʼ noki̱re̱gtaj onʼmakmaoro̱kaʼuyate.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Sueʼda judío nogyo̱ nogyo̱ huahuaeʼeri totoʼtaj huamakmaoro̱kaʼeri o̱ʼnepo, totoʼ aʼmakmaoro̱kaʼpo Jesúsendik dikkaʼdik o̱ʼe̱ne onʼnopo̱e̱po,
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Ken konig Escevaen huasiʼpoa onʼdaʼuyate. Esceva judío sacerdote huairi o̱ʼu̱yate. Keʼnen sietesiʼpoa kenda onʼdaʼuyate.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Kenpaʼ eʼmanadeʼte,
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Kenda oʼmanaʼdepo kenbokereka Escevaensiʼpotaj ayaʼtada teynanada oʼmagkaʼnok jakyaʼ onʼmamonpo, juraʼbayoʼ kenpaʼti dakhueaʼ hua̱so̱ʼ e̱gkaʼ onʼmamonʼuyate.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Kenda ayaʼada Efeso huakkaʼ jak hua̱e̱ʼeri judío nog aratbutere huakkaʼ onʼmeʼpukpo. Huadakda Jesús Huairi o̱ʼe̱ oʼnoknopondepo onʼbatiaʼpakuyate.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Kenpaʼti huakkaʼda Jesústaj huaknopo̱e̱ʼeriomey onʼkupopakuyate. Aratbut menʼpe̱e̱ʼpo nogda nogda namaʼda ijkikamey onʼmanaʼuyate.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Huakkaʼmona tidig o̱gkikameʼte. Tidig huakaʼ huanopo̱e̱ʼ berobaʼ enʼbatotiakdeʼte huakkaʼada onʼtiahuaypo onʼmamaʼhui̱ga̱ʼuyate. Ken berobaʼ eʼbaeʼnayo quinientos gramos de oro yokdik o̱ʼe̱.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Ken konig nogya̱ʼ nogya̱ʼ huakkaʼada Jesús Huairien huadak huaʼa huaboaʼda oʼnoknopo̱e̱ʼuyate. Kenpaʼti ʼuruaʼda onʼnigpe̱i̱kaʼpo Diosen onʼnigkikaʼuyate.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Nogok Pablo Jerusalényo̱ eʼhuataʼ oʼpakpo, “huakkuru Macedonia huadaribayo ijbataʼhuadunhuaʼapoy kenpaʼti Acaya huadaribayokon ijbataʼhuadunhuaʼapoy. Jerusalénya̱ʼ Romayo ijhuaʼapoy.” Pabloa oaʼuyate.
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Macedoniayo Timoteo Erastoere huatihuapokeritaj oʼmataʼmonaʼdepo nogi̱ti Asiayo Pablo o̱ʼunʼuyate.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Kenokaʼ Efesoyo Jesúsen huadak huaʼa onʼmanmadikikaʼnok huakkaʼ aratbut o̱gkupopakpo diga̱ʼda onʼmahuadiaypo diga̱ʼda oʼdokoyonhuaʼuyate.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Demetrio huabokerek siro jaksiʼpo diosen jakonig huakaʼeri o̱ʼu̱y. Efeso aratbut ayaʼada dios Dianataj oʼnoknopo̱e̱ʼuyate. Ettoneʼ diostaj oʼdikkaʼuyate Diana. Demetrio huakkaʼ nog huabokerekere Dianataj huakkaʼ siro eʼketkaʼ jaksiʼpo o̱gkikaʼuyate. Onʼbahuayaʼpo huakkaʼ huakupe onʼbaeʼikaʼuyate.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Huakkaʼ siro jaksiʼpo huakaʼeri nog siro eʼketkaʼ huakaʼeriere Demetrioa oʼbakupopakaʼpo,
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 “Huabokerekada eʼkaʼ siro eʼketkaʼ dios hueretda Dios ehueʼ o̱ʼe̱.” Pabloa nogyo̱ nogyo̱ Asiayo i̱yo̱ Efesoyokon oʼhuaʼepo kenda huakkaʼtada oʼmanaʼnok Cristotayoʼda huakkaʼananada oʼnoknopo̱e̱. Kenda moʼbatiahuaydene kenpaʼti moʼmatipe̱e̱dene.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Kenda oroʼtehuapaʼ dakhueʼda o̱ʼe̱. Onteʼti oroʼen siro eʼketkaʼ jaksiʼpo kenpaʼti oroʼen siro eʼketkaʼ aratbut pakhueʼdik o̱ʼneapo. Bahuayahueʼdikda moʼe̱a̱pone. Kenpaʼti aratbuta ʼuru dios Dianaen jaktoneʼtaʼ pakhueʼ o̱ʼneapo. Oy dios Dianataj huakkaʼada Asiayaʼ onʼpak kenpaʼti nogbayaʼ nogbayaʼ onʼpak. Kenomeya̱ onaʼti dios Dianataʼ pakhueʼ o̱ʼneapo. —‍Demetrioa oʼmanaʼuyate.
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Kenda onʼpe̱e̱depo diga̱ʼda onʼmahuadiayonpo,
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Efeso huakkaʼ jakyo huabada aratbut konig oʼkaʼapoy nopo̱e̱hueʼada o̱ʼnepo diga̱ʼda oʼdokoypo Gayotaj Aristarcoeretaj onʼbataʼkoyonpo Efeso aratbuten hua̱i̱takeʼ jakyo onʼbatotokonhuaʼpo nopoyo onʼmaboaʼuyate. Ken Gayo Aristarcotere Pabloa nogyo̱ nogyo̱ oʼbatohuaʼikaʼuyate. Gayo Aristarcoere Macedonia huadaribayo hua̱e̱ʼeri o̱ʼnuyate.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Huakkaʼ aratbut e̱gkupopakyo Pablo eʼkudtaʼ eʼpaktada Jesúsen huaknopo̱i̱kaʼeria Pablotaj onʼto̱e̱nok kudhueʼdik o̱ʼu̱yate.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Kenpaʼti sueʼada Asia huadaribayo huairi Pabloen huadiʼ o̱ʼnepo Pablotaj kaʼnoneʼpo oʼmataʼmonaʼnok, “Hua̱i̱takeʼ jakyo kudhueʼ ya̱e̱ʼ.” Oʼnonaʼuyate.
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Hua̱i̱takeʼ jakyaʼ nogda huadik nogda huadik ʼuttaʼda o̱ʼdapo nopo̱e̱hueda̱da ʼuttaʼda o̱daʼpo menaʼpo o̱gkupopak nopo̱e̱hueʼ o̱ʼnuy.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Alejandro judío huabokerek o̱ʼu̱y. Ken aratbuta o̱gkupopaknig Alejandrotaj onʼnopo̱a̱ʼdepo aratbut nopoyo judío aratbuta Alejandrotaj onʼtohuaʼnok eʼmanbatiaʼpaktaʼ oʼpakpo Alejandroa apakhueʼ kaʼneʼpo oʼmanigbaʼtenigʼa.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Keʼna judío aratbut o̱ʼe̱ onʼnokotpo dos horas ʼuttaʼda onʼbasagkiaʼepo,
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Ken gobierno huairien huamadoyaʼeri oʼbodpo aratbuttaj oʼbaaʼbatikaʼdepo oʼmanaʼpo:
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Kenda buttida o̱ʼe̱ ayaʼada huaaʼdik o̱ʼne yanʼbatik, basagkia ehueʼ yaneʼ. Nopo̱e̱hueʼada ahueʼ yaneʼ. Dakaʼda yanʼnopo̱e̱po ya̱gkaʼ.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Kenomey huabokerek boʼtotiakdenig dakhueaʼ kahueʼ o̱ʼne. Kenpaʼti opudomeyen diostaj dakhueaʼ huaahueʼ o̱ʼne.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 Demetrioere huabaaʼeria betapiʼ eʼhuaaʼtaʼ eʼpaknayo dakaʼ huanopo̱i̱kaʼeri huairitaj huaʼdik o̱ʼnikaʼ. Huanopo̱i̱kaʼeri huairia meʼpe̱e̱ʼpo huayahuaya batiaʼpakdik o̱ʼne.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Nogda eʼkaʼtaʼ eʼpaknayo huakkaʼ jak gobierno huairi e̱gkupopakyaʼ batiaʼpakdik moʼe̱a̱pet.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Eʼkupopakyaʼ ʼuttaʼda oʼdaʼpaknok kenpaʼti onʼbakeʼtenok, “Dakhueaʼda boʼkameʼte.” Roma huakhuairi aʼdik o̱ʼe̱. Kateapiʼ aʼtokhueʼdik o̱ʼe̱a̱pet oroʼa. —‍Huairien huamadoyaʼeria oʼmanaʼuyate.
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Kenda oʼmanaʼdepo, “yanʼbahuatiʼ,” oʼmananʼuyate.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.