Mateus 9

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Nosai no mo; Isiso iyali mo ayouso ti monoi folamuwanoki, ifou nuki, iwo toku ilo ausaimiso, totayo yousimosiso.
1 Entrando Jesus num barco, atravessou o mar e foi para a sua própria cidade.
2 Nosai no mo; naino fona nomolikomokai nokota mo molo tokosimai sokuniyo tumokino. Isiso mo toini mulu poiso kokoki, totaso mulumolo luwaiso. No monoi no mo nomolikomokai nokotaso na imoki, “Woli, mulu noiyo kaloi. Yo mo imo mo futo, nani molo koiyau monoi imo mo.”
2 Alguns homens trouxeram-lhe um paralítico, deitado numa cama. Vendo a fé que eles tinham, Jesus disse ao paralítico: "Tenha bom ânimo, filho; os seus pecados estão perdoados".
3 Ulai Musini imo sai sisiyoli noko siyai mo totaini muluyoso mulumolokokino, “Ninani nokota mo Kotoso talisiyoli, woi.”
3 Diante disso, alguns mestres da lei disseram a si mesmos: "Este homem está blasfemando! "
4 Toini mulu mo sai, na ikoki, Isiso mo, “Mulu koiyau mulu no hani monoi tomulumolokonuwo?
4 Conhecendo Jesus seus pensamentos, disse-lhes: "Por que vocês pensam maldosamente em seus corações?
5 Yo mo nokoso mulu koiyau afoliwai monoi imo mo, moiyo pimononuwo, “Topokoniwo.” Ulai ya imakimo, “Pauwoniyou, na poliyai,” nosai no moloi imono monoi topokoni?
5 Que é mais fácil dizer: ‘Os seus pecados estão perdoados’, ou: ‘Levante-se e ande’?
6 Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo mulu ifolaluwawoi nali, mulu kopokoiyau saloso uwoko ami mo yapoli, yo mo. Ya towiyononinukuwo, moiyo saino monoi.” Ikoki mo; naino fona nomolikomokai nokotaso na imoki, “Na pauwoniyou, nani molo tokosi palomako, nuso na pomoi.” Aino na imoki, tani ami mo noko nokolaloso wiyoti monoi, mulu kopokoiyau saloso uwoko ami mo.
6 Mas, para que vocês saibam que o Filho do homem tem na terra autoridade para perdoar pecados" — disse ao paralítico: "Levante-se, pegue a sua maca e vá para casa".
7 Imoki mo; naino fona nomolikomokai nokota mo na auwoniyouki, nuso na manoki.
7 Ele se levantou e foi.
8 Noko nokolaloyo nonaniso no kwaikino mo, na mulumoloko manokino. Kotoni siyoloso kaluwaiyaloukino. Ulai afonimaiso? Noka noko mo mulu ifolaluwawoi na tolo.
8 Vendo isso, a multidão ficou cheia de temor e glorificou a Deus, que dera tal autoridade aos homens.
9 Nosai no mo; Isiso mo manoki manoki, takiso muwoni i nokotaso na kiya tumoki, takiso nuso yousikainoso. Tani siyolo mo Matiyu. Na imoki, “Kuku, yoso na paluwaimono.” Imoki mo; na amufuki, Isisoso na aluwaiki.
9 Passando por ali, Jesus viu um homem chamado Mateus, sentado na coletoria, e disse-lhe: "Siga-me". Mateus levantou-se e o seguiu.
10 Aluwai manoki mo, Matiyuni nuso koloni no sanoki. Takiso muwoni i noko kopokoiyau noko molopoiwoi molo koiyauso aluwai noko molopoiwoi, toi mani, no fasika tumokino, Isiso iyaliwoi.
10 Estando Jesus em casa, foram comer com ele e seus discípulos muitos publicanos e "pecadores".
11 Ulai Falisi moloso aluwai nokoyo no fasikoso kwaika tumokino, totani siyokutono iyaliso na ikokino, “Moini aiyolokomo nokota no hani monoi tono fasiko, takiso muwoni i noko kopokoiyauwoi molo koiyauso aluwai nokowoiso no?”
11 Vendo isso, os fariseus perguntaram aos discípulos dele: "Por que o mestre de vocês come com publicanos e ‘pecadores’? "
12 Nosai no mo; Isiso mo nonani imoso kwaikoki mo, na yomuki, “Ai ai somiso noko mo tokotani auso pa tonumoiso. Wiyou. Ai ai noko saso na tonumoi, tani auso mo.
12 Ouvindo isso, Jesus disse: "Não são os que têm saúde que precisam de médico, mas sim os doentes.
13 Hani monoi pa tosainonuwoso? Kotoni pukoso na pa kokanowo. Noino na tiyomuko,
13 Vão aprender o que significa isto: ‘Desejo misericórdia, não sacrifícios’. Pois eu não vim chamar justos, mas pecadores".
14 Nosai no mo; Iyononi siyokutono iyali mo Isisoso kiya tumokino, na imokino, “Moloi monoi woi? Koiwoi Falisi moloso aluwai nokowoi, koi mo koloni au au na tosimosinoki. Ulai nani siyokuno iyali mo koloni au au pa tosimoiso.”
14 Então os discípulos de João vieram perguntar-lhe: "Por que nós e os fariseus jejuamos, mas os teus discípulos não? "
15 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Toi mo mulu kolikaliwoi muwoi, no monoi no koloni au au pa tosiso. Toi mo noni kauso nokotani siyokutono iyali komiyai. Tolo fasikomaiso, nomai no koloni wasi popo na totoi. Mulu no moloi kolikali monoi? Ulai namolimai mo nonani nokota mo noko siyaiyo komi kausiyakinomo, siyokutono iyalini aumai mo uwofa toloimo, nomai no koloni au au na soimo, mulu na kolikaliyoinomo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
15 Jesus respondeu: "Como podem os convidados do noivo ficar de luto enquanto o noivo está com eles? Virão dias quando o noivo lhes será tirado; então jejuarão.
16 Ti monoi na ikoki, “Tuno tonufuwaso no moloi tokosano monoi, tokumi tunoso moloi topolimo monoi? Aino piyo mo, nonani tuno tokosanofayo tokumi tuno mo popoliyaliyaiko taikiyo, i loluwa siyoli na potoi.
16 "Ninguém põe remendo de pano novo em roupa velha, pois o remendo forçará a roupa, tornando pior o rasgo.
17 Ninoino mani, nokoyo pa tiyomoiso, molo wamo ito iwo tonofalo mo tokumi koloni tunomai soluki muwoi. Nokoyo ainonani piyo mo, molo wamo ito tonofalo mo tokumi tuno mo na popoliyaliyaikaiyo kono, asiso posolitolomo. Koloni tuno no mani, na popoliyaliyai taikiyo. Noko mo molo wamo ito iwo tonofalo mo koloni tuno tonofalomaiso na tuwolikomoi. Molo wamo ito iwo tonufuwa mo koloni tuno tonofalomai mo itouniyaimoso na totoi.” Aino ikoki, Isiso mo.
17 Nem se põe vinho novo em vasilhas de couro velhas; se o fizer, as vasilhas se rebentarão, o vinho se derramará e as vasilhas se estragarão. Pelo contrário, põe-se vinho novo em vasilhas de couro novas; e ambos se conservam".
18 Isiso mo nonani imo mo amai piko tolo manoki mo, nokotalo mo tani auso alokomu losiyaika tumoki, na imoki, “Yani alu mo lolai na kaloso, woi. Ulai nainoyosu na pokomisa tumo, waliyo na tolosoimo.”
18 Falava ele ainda quando um dos dirigentes da sinagoga chegou, ajoelhou-se diante dele e disse: "Minha filha acaba de morrer. Vem e impõe a tua mão sobre ela, e ela viverá".
19 No monoi no Isiso mo na aluwaiki. Siyokutono iyali mani, na aluwaikokino.
19 Jesus levantou-se e foi com ele, e também os seus discípulos.
20 Apitonoso louwa aluwaiki. Louwa aluwaiki mo; nosai no mo noni mo wosu woso tolosa tumoki, totani namolisai, nufaisoyo uwokaisokai nukonu mo. Aisamu mo molo tiwoi mo nonani aiyo puwosokai manoki. Totani namolisai wosu woso na tolosa tumoki, tani tuno soposai na komiki, tuno unusai.
20 Nisso uma mulher que havia doze anos vinha sofrendo de uma hemorragia, chegou por trás dele e tocou na borda do seu manto,
21 Totani muluyoso mulumolokoki, “Yo mo tani tunosai komiyakimo, waliyo na toloimo.”
21 pois dizia a si mesma: "Se eu tão-somente tocar em seu manto, ficarei curada".
22 Ulai namoli moloso monoi na kwaisoki, Isiso mo, na isoki, “Woli, mulu noiyo kaloi. Waliyo tomulumolo luwaimononi, no monoi no mo waliyo na totoloni.” Lolai siyaso nufaiso ai mo futo, waliyo na tolosoki.
22 Voltando-se, Jesus a viu e disse: "Ânimo, filha, a sua fé a curou! " E desde aquele instante a mulher ficou curada.
23 Nosai no mo; yasoi, alu kaloso nokotani nuso monoi. Nu mo komama tumokino, nokoyo louwo uwoko siso kwaikalo tumokino, sonukuso mo wiyou, siyoliso nali.
23 Quando ele chegou à casa do dirigente da sinagoga e viu os flautistas e a multidão agitada,
24 Na ikoki, Isiso mo, “Fuwoi, na pokiyomonowo. Alu mo yau muwoi, ulololi totaso.” Ulai na soluwaikino.
24 disse: "Saiam! A menina não está morta, mas dorme". Todos começaram a rir dele.
25 Noko nokolalo mo sofuwamo uwai; na lotiki, nu poiso. Alu yauni nainosai na komisoki, na auwonisiyouki.
25 Depois que a multidão se afastou, ele entrou e tomou a menina pela mão, e ela se levantou.
26 Alu yausai auwonisiyou aino imo maliyali liyaiki, nokonu nokonuso.
26 A notícia deste acontecimento espalhou-se por toda aquela região.
27 Nosai no mo; Isiso mo nonani nokonuso utukaimoki, na manoki. Molo kau kau nokota ti mo na aluwaikino, siyoliso na imalokino, “Nono mo Toiwini nakosai, moini aniyopa siyolini nakosai. Koti na pomulu unumoko, na pofasimoko.” Aino imalokino.
27 Saindo Jesus dali, dois cegos o seguiram, clamando: "Filho de Davi, tem misericórdia de nós! "
28 Imalo manokino mo, nu poiso lotiki, Isiso mo. Toti mani, na aluwainiyo tikino. Isiso mo na ikoki, “Moti mo yoso mulumolo luwaimonakinuwomo, waliyo na toloinuwomo. Motini mulu no yoso no yapoli tomulumolo luwaimononuwo?” Na fowakino, “Siyoli Nokota, nasu, na tomulumolo luwainoki.”
28 Entrando ele em casa, os cegos se aproximaram, e ele lhes perguntou: "Vocês crêem que eu sou capaz de fazer isso? " Eles responderam: "Sim, Senhor! "
29 Nosai no mo; totatini molo ti mo nainoyo na ufiyaikoki, na ikoki, “Na tomulumolo luwaimononuwo, no monoi no tuwokomo itouniyaimonukuwo.”
29 E ele, tocando nos olhos deles, disse: "Que lhes seja feito segundo a fé que vocês têm! "
30 Ikoki mo; waliyo na foinalikokino. Na ikikoki, “Atiyaiso, nokoyo ninani monoi aiko sainoino.”
30 E a visão deles foi restaurada. Então Jesus os advertiu severamente: "Cuidem para que ninguém saiba disso".
31 Ulai toti mo asiyofoloso amufukino, Isisoyo totatiso fasiko aino imo monoi lukasikalo manokino, nokonu nokonuso.
31 Eles, porém, saíram e espalharam a notícia por toda aquela região.
32 Totiyo amufu manokino mo, nokoyo ko lopumokai nokota mo Isisoni auso kiyoma tumokino, popuwayo uwokaikai nokota mo.
32 Enquanto eles se retiravam, foi levado a Jesus um homem endemoninhado que não podia falar.
33 Nosai no mo; Isisoyo popuwaso na amiyaikiyowaiki, no monoi no ko lopumokai nokota mo waliyo na lukasoki. Wiyou, noko nokolaloyo mulumoloko manokino, iyamoki, “Moloi monoi woi? Toku mo ainonani mo kiwoi muwoi, Isolilo asimai mo.”
33 Quando o demônio foi expulso, o mudo começou a falar. A multidão ficou admirada e disse: "Nunca se viu nada parecido em Israel! "
34 Ulai Falisi moloso aluwai nokoyo piyamoki, “Popuwa mo tani amiyo pa tamiyaikiyokosowo, popuwa samukuko nokota siyolini amiyo na tamiyaikiyokomoi, Sokolo Nokota Waini amiyo.”
34 Mas os fariseus diziam: "É pelo príncipe dos demônios que ele expulsa demônios".
35 Nosai no mo; Isiso mo nokonu nokonuso liyaiyalo manoki. Noko nokolaloso aiyolokalo manoki, totaini lotu nu lolofa poiso. Kotoyo samukuko imo itouniyaimoso lukasikalo manoki. Hani hani ai ai kopokoiyau saloso uwoko manoki mo, ititouniso waliyo na siki.
35 Jesus ia passando por todas as cidades e povoados, ensinando nas sinagogas, pregando as boas novas do Reino e curando todas as enfermidades e doenças.
36 Ukouniyaiko noko nokolaloso kokaloki, mulu na kalo ukuki. Ulai afonimaiso? Toi mo mulu kolikalikai, mulumolokowoi muwoi. Sipo koloni komiyai, samukuko nokota mo uwofa.
36 Ao ver as multidões, teve compaixão delas, porque estavam aflitas e desamparadas, como ovelhas sem pastor.
37 No monoi no mo, siyokutono iyaliso siyokawi imo na ikoki, “Noko nokolalo molopoi mo Kotoso mulumolo luwai monoi louwa, ulai toi mo sai muwoi, toi mo sosoli. Toi mo isini aliyoli molopoi wamokokai komiyai na si, ulai isi mi ano nokota mo iya tumowoi muwoi. Isi mi ano noko mo pounu muwoi, no monoi no. Isi mi ano noko mo Kotoni mi analomano noko nali no, pounu muwoi,
37 Então disse aos seus discípulos: "A seara é grande, mas os trabalhadores são poucos.
38 no monoi no Koto Siyoliso na pa imalowo, isi kiyo nokotaso, isi mi ano noko iko taikiyumo, isini aliyoli iyanowumo.” Aino ikoki, Isiso mo.
38 Peçam, pois, ao Senhor da seara que envie trabalhadores para a sua seara".

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.