Mateus 9
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARIB
1 Nosai no mo; Isiso iyali mo ayouso ti monoi folamuwanoki, ifou nuki, iwo toku ilo ausaimiso, totayo yousimosiso.
1 E entrando Jesus num barco, passou para o outro lado, e chegou à sua própria cidade.
2 Nosai no mo; naino fona nomolikomokai nokota mo molo tokosimai sokuniyo tumokino. Isiso mo toini mulu poiso kokoki, totaso mulumolo luwaiso. No monoi no mo nomolikomokai nokotaso na imoki, “Woli, mulu noiyo kaloi. Yo mo imo mo futo, nani molo koiyau monoi imo mo.”
2 E eis que lhe trouxeram um paralítico deitado num leito. Jesus, pois, vendo-lhes a fé, disse ao paralítico: Tem ânimo, filho; perdoados são os teus pecados.
3 Ulai Musini imo sai sisiyoli noko siyai mo totaini muluyoso mulumolokokino, “Ninani nokota mo Kotoso talisiyoli, woi.”
3 E alguns dos escribas disseram consigo: Este homem blasfema.
4 Toini mulu mo sai, na ikoki, Isiso mo, “Mulu koiyau mulu no hani monoi tomulumolokonuwo?
4 Mas Jesus, conhecendo-lhes os pensamentos, disse: Por que pensais o mal em vossos corações?
5 Yo mo nokoso mulu koiyau afoliwai monoi imo mo, moiyo pimononuwo, “Topokoniwo.” Ulai ya imakimo, “Pauwoniyou, na poliyai,” nosai no moloi imono monoi topokoni?
5 Pois qual é mais fácil? dizer: Perdoados são os teus pecados, ou dizer: Levanta-te e anda?
6 Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo mulu ifolaluwawoi nali, mulu kopokoiyau saloso uwoko ami mo yapoli, yo mo. Ya towiyononinukuwo, moiyo saino monoi.” Ikoki mo; naino fona nomolikomokai nokotaso na imoki, “Na pauwoniyou, nani molo tokosi palomako, nuso na pomoi.” Aino na imoki, tani ami mo noko nokolaloso wiyoti monoi, mulu kopokoiyau saloso uwoko ami mo.
6 Ora, para que saibais que o Filho do homem tem sobre a terra autoridade para perdoar pecados {disse então ao paralítico}: Levanta-te, toma o teu leito, e vai para tua casa.
7 Imoki mo; naino fona nomolikomokai nokota mo na auwoniyouki, nuso na manoki.
7 E este, levantando-se, foi para sua casa.
8 Noko nokolaloyo nonaniso no kwaikino mo, na mulumoloko manokino. Kotoni siyoloso kaluwaiyaloukino. Ulai afonimaiso? Noka noko mo mulu ifolaluwawoi na tolo.
8 E as multidões, vendo isso, temeram, e glorificaram a Deus, que dera tal autoridade aos homens.
9 Nosai no mo; Isiso mo manoki manoki, takiso muwoni i nokotaso na kiya tumoki, takiso nuso yousikainoso. Tani siyolo mo Matiyu. Na imoki, “Kuku, yoso na paluwaimono.” Imoki mo; na amufuki, Isisoso na aluwaiki.
9 Partindo Jesus dali, viu sentado na coletoria um homem chamado Mateus, e disse-lhe: Segue-me. E ele, levantando-se, o seguiu.
10 Aluwai manoki mo, Matiyuni nuso koloni no sanoki. Takiso muwoni i noko kopokoiyau noko molopoiwoi molo koiyauso aluwai noko molopoiwoi, toi mani, no fasika tumokino, Isiso iyaliwoi.
10 Ora, estando ele à mesa em casa, eis que chegaram muitos publicanos e pecadores, e se reclinaram à mesa juntamente com Jesus e seus discípulos.
11 Ulai Falisi moloso aluwai nokoyo no fasikoso kwaika tumokino, totani siyokutono iyaliso na ikokino, “Moini aiyolokomo nokota no hani monoi tono fasiko, takiso muwoni i noko kopokoiyauwoi molo koiyauso aluwai nokowoiso no?”
11 E os fariseus, vendo isso, perguntavam aos discípulos: Por que come o vosso Mestre com publicanos e pecadores?
12 Nosai no mo; Isiso mo nonani imoso kwaikoki mo, na yomuki, “Ai ai somiso noko mo tokotani auso pa tonumoiso. Wiyou. Ai ai noko saso na tonumoi, tani auso mo.
12 Jesus, porém, ouvindo isso, respondeu: Não necessitam de médico os sãos, mas sim os enfermos.
13 Hani monoi pa tosainonuwoso? Kotoni pukoso na pa kokanowo. Noino na tiyomuko,
13 Ide, pois, e aprendei o que significa: Misericórdia quero, e não sacrifícios. Porque eu não vim chamar justos, mas pecadores.
14 Nosai no mo; Iyononi siyokutono iyali mo Isisoso kiya tumokino, na imokino, “Moloi monoi woi? Koiwoi Falisi moloso aluwai nokowoi, koi mo koloni au au na tosimosinoki. Ulai nani siyokuno iyali mo koloni au au pa tosimoiso.”
14 Então vieram ter com ele os discípulos de João, perguntando: Por que é que nós e os fariseus jejuamos, mas os teus discípulos não jejuam?
15 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Toi mo mulu kolikaliwoi muwoi, no monoi no koloni au au pa tosiso. Toi mo noni kauso nokotani siyokutono iyali komiyai. Tolo fasikomaiso, nomai no koloni wasi popo na totoi. Mulu no moloi kolikali monoi? Ulai namolimai mo nonani nokota mo noko siyaiyo komi kausiyakinomo, siyokutono iyalini aumai mo uwofa toloimo, nomai no koloni au au na soimo, mulu na kolikaliyoinomo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
15 Respondeu-lhes Jesus: Podem porventura ficar tristes os convidados às núpcias, enquanto o noivo está com eles? Dias virão, porém, em que lhes será tirado o noivo, e então hão de jejuar.
16 Ti monoi na ikoki, “Tuno tonufuwaso no moloi tokosano monoi, tokumi tunoso moloi topolimo monoi? Aino piyo mo, nonani tuno tokosanofayo tokumi tuno mo popoliyaliyaiko taikiyo, i loluwa siyoli na potoi.
16 Ninguém põe remendo de pano novo em vestido velho; porque semelhante remendo tira parte do vestido, e faz-se maior a rotura.
17 Ninoino mani, nokoyo pa tiyomoiso, molo wamo ito iwo tonofalo mo tokumi koloni tunomai soluki muwoi. Nokoyo ainonani piyo mo, molo wamo ito tonofalo mo tokumi tuno mo na popoliyaliyaikaiyo kono, asiso posolitolomo. Koloni tuno no mani, na popoliyaliyai taikiyo. Noko mo molo wamo ito iwo tonofalo mo koloni tuno tonofalomaiso na tuwolikomoi. Molo wamo ito iwo tonufuwa mo koloni tuno tonofalomai mo itouniyaimoso na totoi.” Aino ikoki, Isiso mo.
17 Nem se deita vinho novo em odres velhos; do contrário se rebentam, derrama-se o vinho, e os odres se perdem; mas deita-se vinho novo em odres novos, e assim ambos se conservam.
18 Isiso mo nonani imo mo amai piko tolo manoki mo, nokotalo mo tani auso alokomu losiyaika tumoki, na imoki, “Yani alu mo lolai na kaloso, woi. Ulai nainoyosu na pokomisa tumo, waliyo na tolosoimo.”
18 Enquanto ainda lhes dizia essas coisas, eis que chegou um chefe da sinagoga e o adorou, dizendo: Minha filha acaba de falecer; mas vem, impõe-lhe a tua mão, e ela viverá.
19 No monoi no Isiso mo na aluwaiki. Siyokutono iyali mani, na aluwaikokino.
19 Levantou-se, pois, Jesus, e o foi seguindo, ele e os seus discípulos.
20 Apitonoso louwa aluwaiki. Louwa aluwaiki mo; nosai no mo noni mo wosu woso tolosa tumoki, totani namolisai, nufaisoyo uwokaisokai nukonu mo. Aisamu mo molo tiwoi mo nonani aiyo puwosokai manoki. Totani namolisai wosu woso na tolosa tumoki, tani tuno soposai na komiki, tuno unusai.
20 E eis que certa mulher, que havia doze anos padecia de uma hemorragia, chegou por detrás dele e tocou-lhe a orla do manto;
21 Totani muluyoso mulumolokoki, “Yo mo tani tunosai komiyakimo, waliyo na toloimo.”
21 porque dizia consigo: Se eu tão-somente tocar-lhe o manto, ficarei sã.
22 Ulai namoli moloso monoi na kwaisoki, Isiso mo, na isoki, “Woli, mulu noiyo kaloi. Waliyo tomulumolo luwaimononi, no monoi no mo waliyo na totoloni.” Lolai siyaso nufaiso ai mo futo, waliyo na tolosoki.
22 Mas Jesus, voltando-se e vendo-a, disse: Tem ânimo, filha, a tua fé te salvou. E desde aquela hora a mulher ficou sã.
23 Nosai no mo; yasoi, alu kaloso nokotani nuso monoi. Nu mo komama tumokino, nokoyo louwo uwoko siso kwaikalo tumokino, sonukuso mo wiyou, siyoliso nali.
23 Quando Jesus chegou à casa daquele chefe, e viu os tocadores de flauta e a multidão em alvoroço,
24 Na ikoki, Isiso mo, “Fuwoi, na pokiyomonowo. Alu mo yau muwoi, ulololi totaso.” Ulai na soluwaikino.
24 disse; Retirai-vos; porque a menina não está morta, mas dorme. E riam-se dele.
25 Noko nokolalo mo sofuwamo uwai; na lotiki, nu poiso. Alu yauni nainosai na komisoki, na auwonisiyouki.
25 Tendo-se feito sair o povo, entrou Jesus, tomou a menina pela mão, e ela se levantou.
26 Alu yausai auwonisiyou aino imo maliyali liyaiki, nokonu nokonuso.
26 E espalhou-se a notícia disso por toda aquela terra.
27 Nosai no mo; Isiso mo nonani nokonuso utukaimoki, na manoki. Molo kau kau nokota ti mo na aluwaikino, siyoliso na imalokino, “Nono mo Toiwini nakosai, moini aniyopa siyolini nakosai. Koti na pomulu unumoko, na pofasimoko.” Aino imalokino.
27 Partindo Jesus dali, seguiram-no dois cegos, que clamavam, dizendo: Tem compaixão de nós, Filho de Davi.
28 Imalo manokino mo, nu poiso lotiki, Isiso mo. Toti mani, na aluwainiyo tikino. Isiso mo na ikoki, “Moti mo yoso mulumolo luwaimonakinuwomo, waliyo na toloinuwomo. Motini mulu no yoso no yapoli tomulumolo luwaimononuwo?” Na fowakino, “Siyoli Nokota, nasu, na tomulumolo luwainoki.”
28 E, tendo ele entrado em casa, os cegos se aproximaram dele; e Jesus perguntou-lhes: Credes que eu posso fazer isto? Responderam-lhe eles: Sim, Senhor.
29 Nosai no mo; totatini molo ti mo nainoyo na ufiyaikoki, na ikoki, “Na tomulumolo luwaimononuwo, no monoi no tuwokomo itouniyaimonukuwo.”
29 Então lhes tocou os olhos, dizendo: Seja-vos feito segundo a vossa fé.
30 Ikoki mo; waliyo na foinalikokino. Na ikikoki, “Atiyaiso, nokoyo ninani monoi aiko sainoino.”
30 E os olhos se lhes abriram. Jesus ordenou-lhes terminantemente, dizendo: Vede que ninguém o saiba.
31 Ulai toti mo asiyofoloso amufukino, Isisoyo totatiso fasiko aino imo monoi lukasikalo manokino, nokonu nokonuso.
31 Eles, porém, saíram, e divulgaram a sua fama por toda aquela terra.
32 Totiyo amufu manokino mo, nokoyo ko lopumokai nokota mo Isisoni auso kiyoma tumokino, popuwayo uwokaikai nokota mo.
32 Enquanto esses se retiravam, eis que lhe trouxeram um homem mudo e endemoninhado.
33 Nosai no mo; Isisoyo popuwaso na amiyaikiyowaiki, no monoi no ko lopumokai nokota mo waliyo na lukasoki. Wiyou, noko nokolaloyo mulumoloko manokino, iyamoki, “Moloi monoi woi? Toku mo ainonani mo kiwoi muwoi, Isolilo asimai mo.”
33 E, expulso o demônio, falou o mudo e as multidões se admiraram, dizendo: Nunca tal se viu em Israel.
34 Ulai Falisi moloso aluwai nokoyo piyamoki, “Popuwa mo tani amiyo pa tamiyaikiyokosowo, popuwa samukuko nokota siyolini amiyo na tamiyaikiyokomoi, Sokolo Nokota Waini amiyo.”
34 Os fariseus, porém, diziam: É pelo príncipe dos demônios que ele expulsa os demônios.
35 Nosai no mo; Isiso mo nokonu nokonuso liyaiyalo manoki. Noko nokolaloso aiyolokalo manoki, totaini lotu nu lolofa poiso. Kotoyo samukuko imo itouniyaimoso lukasikalo manoki. Hani hani ai ai kopokoiyau saloso uwoko manoki mo, ititouniso waliyo na siki.
35 E percorria Jesus todas as cidades e aldeias, ensinando nas sinagogas, pregando o evangelho do reino, e curando toda sorte de doenças e enfermidades.
36 Ukouniyaiko noko nokolaloso kokaloki, mulu na kalo ukuki. Ulai afonimaiso? Toi mo mulu kolikalikai, mulumolokowoi muwoi. Sipo koloni komiyai, samukuko nokota mo uwofa.
36 Vendo ele as multidões, compadeceu-se delas, porque andavam desgarradas e errantes, como ovelhas que não têm pastor.
37 No monoi no mo, siyokutono iyaliso siyokawi imo na ikoki, “Noko nokolalo molopoi mo Kotoso mulumolo luwai monoi louwa, ulai toi mo sai muwoi, toi mo sosoli. Toi mo isini aliyoli molopoi wamokokai komiyai na si, ulai isi mi ano nokota mo iya tumowoi muwoi. Isi mi ano noko mo pounu muwoi, no monoi no. Isi mi ano noko mo Kotoni mi analomano noko nali no, pounu muwoi,
37 Então disse a seus discípulos: Na verdade, a seara é grande, mas os trabalhadores são poucos.
38 no monoi no Koto Siyoliso na pa imalowo, isi kiyo nokotaso, isi mi ano noko iko taikiyumo, isini aliyoli iyanowumo.” Aino ikoki, Isiso mo.
38 Rogai, pois, ao Senhor da seara que mande trabalhadores para a sua seara.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.