Mateus 26
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs VC
1 Isiso mo nonani imo sopo siyoli lukasiko uwai; nosai no mo; siyokutono iyaliso na ikoki,
1 — ausente —
2 “Moi mo sai, Pasowa koloni wasi popo mo aumoifaso toi, tinoso. Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo uo nokoni auso na kiyomono taikiyoinomo, a mokimai ukou ukou nikomomonoinomo, yau.”
2 Ye know that after two days the passover takes place, and the Son of man is delivered up to be crucified.
3 Nomai no mo, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Isolilo nokotalo iyaliwoi, toi mo Kaiyofani nu siyoliso ukouniyaiko siki, totawoi lotu samukuko nokota siyolini nuso na.
3 Then the chief priests and the elders of the people were gathered together to the palace of the high priest who was called Caiaphas,
4 Isiso tukolo imo na lukaso unukino, asuwo wosu woso tukolo monoi komi kau monoi.
4 and took counsel together in order that they might seize Jesus by subtlety and kill him;
5 Na iyamoki, “Mi fou fouko ulomai pa yo monoiso. Wonikaluso noko nokolalo mo mulu puwoso puwoso. Uo mulu aiko uwokoi.”
5 but they said, Not in the feast, that there be not a tumult among the people.
6 Nosai no mo; Isiso mo Pitano nokonuso toloki mo, Saimo uluoyo uwokaikai nokotani nuso na yousa tiki.
6 — ausente —
7 Amai yousi manoki mo, noni mo tumosoki, tomoki nau itouniyaimo na asiyo tumoki, kou woti iwo itouniyaimowoi, muwoni mo siyoli, wiyou. Nonani woti iwo mo Isisoni komuso na solukimoki, no yousiso.
7 a woman, having an alabaster flask of very precious ointment, came to him and poured it out upon his head as he lay at table.
8 Siyokutono iyali mo nonaninoiso kwaisokino mo, mulu atolokomo usokino, na iyamoki, “Ulai afonimaiso no hani monoi solukimo, woi?
8 But the disciples seeing it became indignant, saying, To what end {was} this waste?
9 Nonani woti iwo mo suo suomoko nokoso patikoni mo, suo mo muwoni mo siyoliso na ponimokono, ilolu somiso nokoso ponikalokoni.”
9 for this might have been sold for much and been given to the poor.
10 Isiso mo sai, toini imo mo, na ikoki, “Uo imo no hani monoi tisonuwo, ninani nukonuso no? Itouniyaimososu na tuwomono.
10 But Jesus knowing {it} said to them, Why do ye trouble the woman? for she has wrought a good work toward me.
11 Ilolu somiso nokowoi aniyopa poi poi tosi tomasiko manonuwo. Yosu mo aniyopa poi poi pa totolo tomasimonukuwoso.
11 For ye have the poor always with you, but me ye have not always.
12 Noniyosu kou woti iwoyo no solukimomono mo, to mo waliyo na tiyo. Yo mo nokoyo amai tukolomonoinomo, yau, no monoi no na louwomono, nokoyo ai unumono monoi.
12 For in pouring out this ointment on my body, she has done it for my burying.
13 Motuwa na timonukuwo. Kotoni imo itouniyaimo posasoko liyaiyakinomo, asi asi komaso asiso, ninani monoi aino imo mani, nokoyo na lukasikaloinomo, noniyo ni uwomono no. No monoi no noko nokolaloyo saino usoinomo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
13 Verily I say to you, Wheresoever these glad tidings may be preached in the whole world, that also which this {woman} has done shall be spoken of for a memorial of her.
14 Nosai no mo; noko molo tiwoi mulumai nokota, tani siyolo mo Yutaso Isokailiyo, to mo lotu samukuko noko sisiyolini auso manoki,
14 — ausente —
15 na ikanoki, “Suo no haniyo amonoinuwomo, ya Isiso kiyomo monoi no?” No monoi no mo tomoki muwoni molopoi na akononikino, 30.
15 and said, What are ye willing to give me, and *I* will deliver him up to you? And they appointed to him thirty pieces of silver.
16 Nosai no mulumolokaloki, Yutaso mo, “Yo mo Isiso mo maniwoiso poimo kiyokoi, toini nainoso mo.”
16 And from that time he sought a good opportunity that he might deliver him up.
17 Totawoi mi fou fouko ulo, nonani ulomai sisiyoliko asu somiso tuo no puwasimosikino no, nomai no mo siyokutono iyali mo Isisoso ima tumokino, “Moisoni foukaininanoikimo, Pasowa koloni no monoi no?”
17 — ausente —
18 Nosai no mo na ikoki, “Yolusolimo nokonu siyoliso na potiwo. Noko siyaso na pa kiya tiwo, na pa ima tiwo, “Aiyolokomomoko nokota mo na tiyomu taikiyo, “Yo kalomono ulo mo aumoifaso na toi. Nani nuso Pasowa sipo koloni noikimo, yani woli iyaliwoi.”
18 And he said, Go into the city unto such a one, and say to him, The Teacher says, My time is near, I will keep the passover in thy house with my disciples.
19 Nosai no mo; siyokutono iyali mo Isisoni imososo na aluwaikino, Pasowa koloni foukaiyanokino.
19 And the disciples did as Jesus had directed them, and they prepared the passover.
20 Nosai no mo; folosu yasoi; Pasowa koloni wasi nikoki, noko molo tiwoi nokowoi.
20 And when the evening was come he lay down at table with the twelve.
21 No no si manoki mo, na ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Moi nokotayo uo nokoni auso na kiyomono taikiyoimo.”
21 And as they were eating he said, Verily I say to you, that one of you shall deliver me up.
22 Wiyouwa wiyou, nonani imoso kwaikino mo, mulu mo na kolikaliki. Siyasonuso imalokino, “Noko Siyoli, noiyo poimo, ya muwoi.”
22 And being exceedingly grieved they began to say to him, each of them, Is it *I*, Lord?
23 Ulai na ikoki, “Noko to ni no, nauso yowoi tomoso ni tukolonalonoki no, nonani nokotayo na kiyomono taikiyoimo, uo nokoni auso.
23 But he answering said, He that dips his hand with me in the dish, *he* it is who shall deliver me up.
24 Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo uo nokoyo na uwomonoinomo, ainonani monoi Kotoni puko imoyo tiyomuko. Wiyou, ta fau, uo nokoni auso kiyomono nokota no moloi uwoyoimo, woi? Atinoyo to ki somiso mo, waliyo na potolo, kiyomono foli monoi pa puwoso.”
24 The Son of man goes indeed, according as it is written concerning him, but woe to that man by whom the Son of man is delivered up; it were good for that man if he had not been born.
25 Nosai no Yutaso, uo nokoni auso kiyoko nokotayo mo na imoki, “Aiyolokomomoko nokota, noiyo poimo, ya muwoi.” Na imoki, “Topokoni, nonosu na.”
25 And Judas, who delivered him up, answering said, Is it *I*, Rabbi? He says to him, *Thou* hast said.
26 Amai no si manokino mo, Isiso mo paluwa tuo na anoki, Kotoso wafisu imo na imoki, na foloulu nikoki, siyokutono iyaliso. Na ikoki, “Fuo, na ponokowo. Ni mo yani au somu.”
26 — ausente —
27 Molo wamo ito iwo mani, na woliyonoki. Wafisu imo imoki mo, na woliyotiki, na ikoki, “Fuo, na posikalowo.
27 And having taken {the} cup and given thanks, he gave {it} to them, saying, Drink ye all of it.
28 Ni mo yani nako na. Noko nokolalo komaso noko moi kwalomai monoi kalo unoikuwomo. Yani nakoyo amukono monoi Kotoyo auwolo ukukaiyoimo, noko nokolalo monoi, molo siya posaso wiyoti monoi. No monoi no molo koiyau monoi imo mo futo.
28 For this is my blood, that of the {new} covenant, that shed for many for remission of sins.
29 Ya na timonukuwo, na pukwaiwo. Yo mo molo wamo ito iwo mo ti monoi pa sikoiso, asimai mo. Yani Apou mo asi asi noko nokolaloso samukuka tumakimo, nomai noso na siko niyoikuwomo.” Aino ikoki.
29 But I say to you, that I will not at all drink henceforth of this fruit of the vine, until that day when I drink it new with you in the kingdom of my Father.
30 Nosai no mo; si molosikino. Si molosi uwai; Oli yuso na yoki.
30 Depois do canto dos Salmos, dirigiram-se eles para o monte das Oliveiras.
31 Nosai no mo; Isiso mo molomai na ikoki, “Konoi amoloki mo namoliyo alosimomonoinuwomo. Ulai afonimaiso? Kotoni puko imoyo mo moi monoi noino na tiyomuko,
31 Disse-lhes então Jesus: Esta noite serei para todos vós uma ocasião de queda; porque está escrito: Ferirei o pastor, e as ovelhas do rebanho serão dispersadas {Zc 13,7}.
32 Ulai yo ifou auwoniyouwakimo, toku toku manoimo, Kalili asiso, moi foumanoikuwomo.”
32 Mas, depois da minha Ressurreição, eu vos precederei na Galiléia.
33 Nosai no mo; Pita mo na imoki, “Ya muwoi. Noko komasoyo namoliyo alosimakinimo, yosu mo namoliyo pa alosimo manoikiso.”
33 Pedro interveio: Mesmo que sejas para todos uma ocasião de queda, para mim jamais o serás.
34 Ulai na imoki, “Ya motuwa na timonoki, konoi amolokimai kokalo imo yomu somisomai, taumai na yomumosoinimo, “Yo mo Isiso mo sai muwoi.”
34 Disse-lhe Jesus: Em verdade te digo: nesta noite mesma, antes que o galo cante, três vezes me negarás.
35 Ulai Pitayo na imoki, “Yo mo kalo tomasimakinokimo, namoliyo pa alosimo manoikiso.” Siyokutono iyali komaso mo ainonani imoso na imalokino.
35 Respondeu-lhe Pedro: Mesmo que seja necessário morrer contigo, jamais te negarei! E todos os outros discípulos diziam-lhe o mesmo.
36 Nosai no mo; Isiso iyali mo nuki, Kitosimoniso mo fiyamosiya tumokino. Isi siyolo mo Kitosimoni. Siyokutono iyaliso na ikoki, “Imaino na posiwo. Yo mo Kotowoi imo tolukaso ni tolano, ausoni.”
36 Retirou-se Jesus com eles para um lugar chamado Getsêmani e disse-lhes: Assentai-vos aqui, enquanto eu vou ali orar.
37 Nosai no mo; tau nokososo koliyonoki, Pitawoi Sipitini alalo tiwoi, toisoso na koliyonoki. Ulai mulu mo na kaloki, mulu mo yau.
37 E, tomando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu, começou a entristecer-se e a angustiar-se.
38 Na ikoki, “Yo mo mulu siyoli na tokalomono. Mulu mo yau nali no. Nimai no na posiwo, na pofoinalikumono siwo.”
38 Disse-lhes, então: Minha alma está triste até a morte. Ficai aqui e vigiai comigo.
39 Nosai no amunofamoki, asiso ukuwoli tana konoki, Kotoso na imoki, “Apou, nono mo waliyo yomakinimo, tukolomono monoi na pa ufiyaiko. Ulai yani muluyoso muwoi, nani muluyosu nali no.”
39 Adiantou-se um pouco e, prostrando-se com a face por terra, assim rezou: Meu Pai, se é possível, afasta de mim este cálice! Todavia não se faça o que eu quero, mas sim o que tu queres.
40 Nosai no mo; ifou tumoki, siyokutono iyalini auso. Ulololi siso na koka tumoki. Pitaso lusiki, na imoki, “Moloi monoi, hani monoi ulololi tosinuwo? Yo no koufasofa pa foinalikumononuwoso?
40 Foi ter então com os discípulos e os encontrou dormindo. E disse a Pedro: Então não pudestes vigiar uma hora comigo...
41 Ulololi mo noiyo soiwo, Kotowoi imo na polukaso siwo. Wonikaluso Sokolo Nokota Waiyo aiko ainikomo ifoluwaikoma tumoinuwo. Moini muluyosu mo ami ami si monoi louwa fi, ulai auyosu mo ami amiwoi muwoi.”
41 Vigiai e orai para que não entreis em tentação. O espírito está pronto, mas a carne é fraca.
42 Nosai no mo; ti monoi no amunofamoki mani, noinososu nali no. Kotoso na imoki, “Apou, tukolomono monoi ufiyaiko wiyou yakinimo, tofolo, waliyo na tukolomonowumo, uo nokoyo. Yo mo nani muluso na aluwaiyoikimo.”
42 Afastou-se pela segunda vez e orou, dizendo: Meu Pai, se não é possível que este cálice passe sem que eu o beba, faça-se a tua vontade!
43 Ulai ifou tumoki mo, ti monoi ulololi siso na koka tumoki. Wiyou, ulo molo siyoli uwokoki.
43 Voltou ainda e os encontrou novamente dormindo, porque seus olhos estavam pesados.
44 No monoi no utukaikoki, ifou tau monoi utolumanoki, Kotoso. Toku no utolumoki no, nonani imo ainoso na utolumanoki.
44 Deixou-os e foi orar pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Nosai no mo; ifou tumoki, siyokutono iyaliso na ika tumoki, “Ulololi amai na tololiyonokomo si manonuwo. Na pukwaiwo, tukolomono ulo mo aumoifaso na toi, asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo molo koiyauso aluwai nokoni auso na kiyomono taikiyoimo.
45 Voltou então para os seus discípulos e disse-lhes: Dormi agora e repousai! Chegou a hora: o Filho do Homem vai ser entregue nas mãos dos pecadores...
46 Na pauwonouluwo, moi soi, na tonukoni. Uo nokoni auso kiyomono nokota to mo aumoifaso na tokomi kausimona tumo.”
46 Levantai-vos, vamos! Aquele que me trai está perto daqui.
47 Isiso mo imo amai polukasiko toloki, nomai no mo noko molo tiwoi mulumai nokota Yutaso mo na tumoki. Uo noko molopoiwoi na koliyoniyo tumoki. Muwo sopo sopowoi awoi nainomai na loliyo tumo unukino, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Isolilo nokotalo iyaliwoi, toiyo no iko taikiyokino no, uo noko mo molopoi molopoi.
47 Jesus ainda falava, quando veio Judas, um dos Doze, e com ele uma multidão de gente armada de espadas e cacetes, enviada pelos príncipes dos sacerdotes e pelos anciãos do povo.
48 Uo nokoni auso kiyoko nokota, Yutaso, to mo nokoso toku yasoi ikokaiki, Isiso wiyoti monoi, toku yasoi na ikokaiki, “Noko, ya no asisi ifoluwaiyaki no, to mo Isiso. Na pako komi kauwo.”
48 O traidor combinara com eles este sinal: Aquele que eu beijar, é ele. Prendei-o!
49 Yutaso tumoki mo; nosai no Isisoni auso somaiso na amunoki, na imo ifoluwaiki, “Woli, aiyolokomomoko nokota nono kuo.” Na asisi ifoluwaiki.
49 Aproximou-se imediatamente de Jesus e disse: Salve, Mestre. E beijou-o.
50 Ulai Isisoyo na imoki, “Woli, hani yo monoi tumakinimo, somaiso nali no na pako yo.” Imoki mo; uo nokoyo imokino ukou, na komikaikino.
50 Disse-lhe Jesus: É, então, para isso que vens aqui? Em seguida, adiantaram-se eles e lançaram mão em Jesus para prendê-lo.
51 Nosai no mo; Isisowoi tolo tomasimo nokota, to mo totani muwo sopo kusomoniyouki, nokoni iyoso na tokoso kukiyowaiki, totawoi lotu samukuko nokota siyolini mi ano nokotani iyoso.
51 Mas um dos companheiros de Jesus desembainhou a espada e feriu um servo do sumo sacerdote, decepando-lhe a orelha.
52 Ulai Isiso mo na imoki, “Muwo sopo mo totani niyouso ifou na panali. Noko komaso noko mo muwo sopo sopoyo tukoluwanakinomo, na uwai uwaimikuwanoinomo.
52 Jesus, no entanto, lhe disse: Embainha tua espada, porque todos aqueles que usarem da espada, pela espada morrerão.
53 Ulai nono no sai muwoi? Yo mo Apouso kumoki noko molopoi molopoi kiyokomomono taikiyo monoi utolumakimo, na fasimona konoinomo.
53 Crês tu que não posso invocar meu Pai e ele não me enviaria imediatamente mais de doze legiões de anjos?
54 Ulai yosu mo aino yakimo, Kotoni puko imo no motu no moloi fiyamosi monoi? Kotoni puko imoyo na tiyomuko, tukolomono imo mo motu nali no tumoimo.”
54 Mas como se cumpririam então as Escrituras, segundo as quais é preciso que seja assim?
55 Nosai no mo; Isiso mo uo noko iyaliso na ikoki, “Hani monoi tokomi kausimona tumonuwo? Muwo sopo sopowoi awoi no hani monoi tololiyo tumo unumononuwo? Ulai uo nokota, yo no? Yo mo uo nokota muwoi, noko pa tukuwolimoiso. Amuwoisai amuwoisai yo mo lotu nu siyoliso noko nokolaloso paiyoloko manoki, ulai pa komi kausimona tumokinuwoso.
55 Depois, voltando-se para a turba, falou: Saístes armados de espadas e porretes para prender-me, como se eu fosse um malfeitor. Entretanto, todos os dias estava eu sentado entre vós ensinando no templo e não me prendestes.
56 Ulai Kotoni mulu lukasiko noko iyalini imo motu tumo monoi ninani hani mo niya tofiyamosimomono.”
56 Mas tudo isto aconteceu porque era necessário que se cumprissem os oráculos dos profetas. Então os discípulos o abandonaram e fugiram.
57 Nosai no mo; Isiso komikai noko iyali mo totawoi lotu samukuko nokota siyolini nu mo kiya tumokino, Kaiyofani auso. Musini imo sai sisiyoli nokowoi nokotalo iyaliwoi, toi mo yasoi na ukouniyaikokaiya tumoki.
57 Os que haviam prendido Jesus levaram-no à casa do sumo sacerdote Caifás, onde estavam reunidos os escribas e os anciãos do povo.
58 Pitasu mo aluwaiyaloki, namoli namoli nomasoso na aluwaiyaloki. Totawoi lotu samukuko nokota siyolini nu koki poiso lotiki, polimano noko iyaliwoi yousi tomasika tiki. Molo foinali monoi, moloi tuwono, woi, Isisoso no?
58 Pedro seguia-o de longe, até o pátio do sumo sacerdote. Entrou e sentou-se junto aos criados para ver como terminaria aquilo.
59 — ausente —
59 Enquanto isso, os príncipes dos sacerdotes e todo o conselho procuravam um falso testemunho contra Jesus, a fim de o levarem à morte.
60 — ausente —
60 Mas não o conseguiram, embora se apresentassem muitas falsas testemunhas.
61 yomukino, “Noko to ni mo noino na yomuki, “Yo mo Kotoni lotu nu siyoli mo waliyo na ulaloimo, ulo tauwoimai ifou na ko uwaimoimo.”
61 Por fim, apresentaram-se duas testemunhas, que disseram: Este homem disse: Posso destruir o templo de Deus e reedificá-lo em três dias.
62 Nosai no mo; totawoi lotu samukuko nokota siyoli mo tolauki, Isisoso na imoki, “Hani monoi pa fowakoniso? Imo na tokosiyokononini. Totini imo mo motu poimo.”
62 Levantou-se o sumo sacerdote e lhe perguntou: Nada tens a responder ao que essa gente depõe contra ti?
63 Ulai imo lukasowoi muwoi.
63 Jesus, no entanto, permanecia calado. Disse-lhe o sumo sacerdote: Por Deus vivo, conjuro-te que nos digas se és o Cristo, o Filho de Deus?
64 Isiso mo na fowaki, “Nonani imo no tiyomuni mo, motu na. Ulai ya na timonukuwo. Amuwoi tino mo asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo na you kimonoinuwomo. Ami siyoli nokotani nainasai yousiso you kimonoinuwomo. Kumoki kopu molosai amukonoso na kwaimonoinuwomo.”
64 Jesus respondeu: Sim. Além disso, eu vos declaro que vereis doravante o Filho do Homem sentar-se à direita do Todo-poderoso, e voltar sobre as nuvens do céu.
65 Nosai no mo; ikoki mo; totawoi lotu samukuko nokota siyoli mo uo mulu siyoli atolokomoki, totani tuno na kukoliyaikoki, na yomuki, “Kotoni siyoloso na talisiyoli, woi. Tofolo, tani imo kwaimo noko mo tofolo. Koma na, Kotoni siyoloso yapoli na alisiyoli. A, yasoi tukwaimonuwo?
65 A estas palavras, o sumo sacerdote rasgou suas vestes, exclamando: Que necessidade temos ainda de testemunhas? Acabastes de ouvir a blasfêmia!
66 Moloi tomulumolokonuwo?” Nosai no na imokino, “Tofolo, na kalumo, Kotoso alisiyoli foli monoi na kalumo.”
66 Qual o vosso parecer? Eles responderam: Merece a morte!
67 Nosai no mo; usuwo amu moloso na aso kolokino, amusai tuwasomo manokino, na waso manokino, nainoyo.
67 Cuspiram-lhe então na face, bateram-lhe com os punhos e deram-lhe tapas,
68 Na alisiyolikino, “Woli Kolaiso, noiyo wasoni? Na pa imoko. A, Kotoni amimai no nono no sai pakoso? Noiyo wasoni?”
68 dizendo: Adivinha, ó Cristo: quem te bateu?
69 Nomai no mo; Pita mo asiyofolosai fu tolokainoki. Fu tolokainoki mo, mi ano nukonu mo na ima tumoki, “Siyasu mo nonosu na, Isiso, Kalili nokotawoi tolo tomasimo nokota na.”
69 Enquanto isso, Pedro estava sentado no pátio. Aproximou-se dele uma das servas, dizendo: Também tu estavas com Jesus, o Galileu.
70 Ulai Pita mo na yomuki, noko nokolaloni molo timai, “Ulai yo no sai, nonani imo no tiyomuni no?”
70 Mas ele negou publicamente, nestes termos: Não sei o que dizes.
71 Nosai no kokiko itu loti kwamai tolokaina fuki. Noni siyayo toloso kiki, aumoifaso si noko nokolaloso na ikoki, “Noko to ni mo, Isiso, Nasolito nokotawoi tolo tomasimo nokota na.”
71 Dirigia-se ele para a porta, a fim de sair, quando outra criada o viu e disse aos que lá estavam: Este homem também estava com Jesus de Nazaré.
72 Ulai Pita mo siyoliso ti monoi na yomuki, “Molo lou, yo mo nonani nokota mo sai muwoi.”
72 Pedro, pela segunda vez, negou com juramento: Eu nem conheço tal homem.
73 Nosai no mo; namolisaifa aumoifaso si noko, toi mo Pitaso na ima tumokino, “Motu nali no, nono mo Isisoni siyokutono na. Nani imo mo koi mo sai, nono mo Kalili asi nokota na. Nonayo piyomu.”
73 Pouco depois, os que ali estavam aproximaram-se de Pedro e disseram: Sim, tu és daqueles; teu modo de falar te dá a conhecer.
74 Ulai nosai no mo Pita mo auwoloki, na yomuki, “Molo lou, motuwa na timonukuwo, yo mo nonani nokota mo sai muwoi. Wiyouwa wiyou. Topoko imo yomakimo, Kotoyo na uwokaimonoimo.” Yomu uwai; lolai siyaso kokalo mo imo na yomuki.
74 Pedro então começou a fazer imprecações, jurando que nem sequer conhecia tal homem. E, neste momento, cantou o galo.
75 Nosai nosu Pita mo ti monoi na mulumolokoki, nonani imo Isisoyo no imoki no, “Kokalo yomu somisomai, taumai na yomumosoinimo, “Yo mo Isiso mo sai muwoi.” Nosai no Pita mo lofuki, na soni yousa fuki, wiyou, na soni manoki.
75 Pedro recordou-se do que Jesus lhe dissera: Antes que o galo cante, negar-me-ás três vezes. E saindo, chorou amargamente.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.