Mateus 26
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH
1 Isiso mo nonani imo sopo siyoli lukasiko uwai; nosai no mo; siyokutono iyaliso na ikoki,
1 Quando Jesus acabou de ensinar essas coisas, disse aos discípulos:
2 “Moi mo sai, Pasowa koloni wasi popo mo aumoifaso toi, tinoso. Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo uo nokoni auso na kiyomono taikiyoinomo, a mokimai ukou ukou nikomomonoinomo, yau.”
2 — Vocês sabem que daqui a dois dias vai ser comemorada a
3 Nomai no mo, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Isolilo nokotalo iyaliwoi, toi mo Kaiyofani nu siyoliso ukouniyaiko siki, totawoi lotu samukuko nokota siyolini nuso na.
3 Os chefes dos sacerdotes e os líderes judeus se reuniram no palácio de Caifás, o Grande Sacerdote ,
4 Isiso tukolo imo na lukaso unukino, asuwo wosu woso tukolo monoi komi kau monoi.
4 e fizeram um plano para prender Jesus em segredo e matá-lo.
5 Na iyamoki, “Mi fou fouko ulomai pa yo monoiso. Wonikaluso noko nokolalo mo mulu puwoso puwoso. Uo mulu aiko uwokoi.”
5 Eles diziam: — Não vamos fazer isso durante a festa, para não haver uma revolta no meio do povo.
6 Nosai no mo; Isiso mo Pitano nokonuso toloki mo, Saimo uluoyo uwokaikai nokotani nuso na yousa tiki.
6 — ausente —
7 Amai yousi manoki mo, noni mo tumosoki, tomoki nau itouniyaimo na asiyo tumoki, kou woti iwo itouniyaimowoi, muwoni mo siyoli, wiyou. Nonani woti iwo mo Isisoni komuso na solukimoki, no yousiso.
7 — ausente —
8 Siyokutono iyali mo nonaninoiso kwaisokino mo, mulu atolokomo usokino, na iyamoki, “Ulai afonimaiso no hani monoi solukimo, woi?
8 Ao verem aquilo, os discípulos ficaram zangados e disseram: — Que desperdício!
9 Nonani woti iwo mo suo suomoko nokoso patikoni mo, suo mo muwoni mo siyoliso na ponimokono, ilolu somiso nokoso ponikalokoni.”
9 Esse perfume poderia ter sido vendido por uma fortuna, e o dinheiro, dado aos pobres.
10 Isiso mo sai, toini imo mo, na ikoki, “Uo imo no hani monoi tisonuwo, ninani nukonuso no? Itouniyaimososu na tuwomono.
10 Mas Jesus, sabendo o que eles diziam, disse:
11 Ilolu somiso nokowoi aniyopa poi poi tosi tomasiko manonuwo. Yosu mo aniyopa poi poi pa totolo tomasimonukuwoso.
11 Pois os pobres estarão sempre com vocês, mas eu não.
12 Noniyosu kou woti iwoyo no solukimomono mo, to mo waliyo na tiyo. Yo mo nokoyo amai tukolomonoinomo, yau, no monoi no na louwomono, nokoyo ai unumono monoi.
12 O que ela fez foi perfumar o meu corpo para o meu sepultamento.
13 Motuwa na timonukuwo. Kotoni imo itouniyaimo posasoko liyaiyakinomo, asi asi komaso asiso, ninani monoi aino imo mani, nokoyo na lukasikaloinomo, noniyo ni uwomono no. No monoi no noko nokolaloyo saino usoinomo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
13 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: em qualquer lugar do mundo onde o
14 Nosai no mo; noko molo tiwoi mulumai nokota, tani siyolo mo Yutaso Isokailiyo, to mo lotu samukuko noko sisiyolini auso manoki,
14 Então um dos doze discípulos, chamado Judas Iscariotes, foi falar com os chefes dos sacerdotes.
15 na ikanoki, “Suo no haniyo amonoinuwomo, ya Isiso kiyomo monoi no?” No monoi no mo tomoki muwoni molopoi na akononikino, 30.
15 Ele disse: — Quanto vocês me pagam para eu lhes entregar Jesus? E eles lhe pagaram trinta moedas de prata.
16 Nosai no mulumolokaloki, Yutaso mo, “Yo mo Isiso mo maniwoiso poimo kiyokoi, toini nainoso mo.”
16 E daí em diante Judas ficou procurando uma oportunidade para entregar Jesus.
17 Totawoi mi fou fouko ulo, nonani ulomai sisiyoliko asu somiso tuo no puwasimosikino no, nomai no mo siyokutono iyali mo Isisoso ima tumokino, “Moisoni foukaininanoikimo, Pasowa koloni no monoi no?”
17 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento , os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Onde é que o senhor quer que a gente prepare o jantar da
18 Nosai no mo na ikoki, “Yolusolimo nokonu siyoliso na potiwo. Noko siyaso na pa kiya tiwo, na pa ima tiwo, “Aiyolokomomoko nokota mo na tiyomu taikiyo, “Yo kalomono ulo mo aumoifaso na toi. Nani nuso Pasowa sipo koloni noikimo, yani woli iyaliwoi.”
18 Ele respondeu:
19 Nosai no mo; siyokutono iyali mo Isisoni imososo na aluwaikino, Pasowa koloni foukaiyanokino.
19 Os discípulos fizeram como Jesus havia mandado e prepararam o jantar da Páscoa.
20 Nosai no mo; folosu yasoi; Pasowa koloni wasi nikoki, noko molo tiwoi nokowoi.
20 Quando anoiteceu, Jesus e os doze discípulos sentaram para comer.
21 No no si manoki mo, na ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Moi nokotayo uo nokoni auso na kiyomono taikiyoimo.”
21 Durante o jantar Jesus disse:
22 Wiyouwa wiyou, nonani imoso kwaikino mo, mulu mo na kolikaliki. Siyasonuso imalokino, “Noko Siyoli, noiyo poimo, ya muwoi.”
22 Eles ficaram muito tristes e, um por um, começaram a perguntar: — O senhor não está achando que sou eu; está?
23 Ulai na ikoki, “Noko to ni no, nauso yowoi tomoso ni tukolonalonoki no, nonani nokotayo na kiyomono taikiyoimo, uo nokoni auso.
23 Jesus respondeu:
24 Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo uo nokoyo na uwomonoinomo, ainonani monoi Kotoni puko imoyo tiyomuko. Wiyou, ta fau, uo nokoni auso kiyomono nokota no moloi uwoyoimo, woi? Atinoyo to ki somiso mo, waliyo na potolo, kiyomono foli monoi pa puwoso.”
24 Pois o
25 Nosai no Yutaso, uo nokoni auso kiyoko nokotayo mo na imoki, “Aiyolokomomoko nokota, noiyo poimo, ya muwoi.” Na imoki, “Topokoni, nonosu na.”
25 Então Judas, o traidor, perguntou: — Mestre, o senhor não está achando que sou eu; está? Jesus respondeu:
26 Amai no si manokino mo, Isiso mo paluwa tuo na anoki, Kotoso wafisu imo na imoki, na foloulu nikoki, siyokutono iyaliso. Na ikoki, “Fuo, na ponokowo. Ni mo yani au somu.”
26 Enquanto estavam comendo, Jesus pegou o pão e deu graças a Deus. Depois partiu o pão e o deu aos discípulos, dizendo:
27 Molo wamo ito iwo mani, na woliyonoki. Wafisu imo imoki mo, na woliyotiki, na ikoki, “Fuo, na posikalowo.
27 Em seguida, pegou o cálice de vinho e agradeceu a Deus. Depois passou o cálice aos discípulos, dizendo:
28 Ni mo yani nako na. Noko nokolalo komaso noko moi kwalomai monoi kalo unoikuwomo. Yani nakoyo amukono monoi Kotoyo auwolo ukukaiyoimo, noko nokolalo monoi, molo siya posaso wiyoti monoi. No monoi no molo koiyau monoi imo mo futo.
28 porque isto é o meu sangue, que é derramado em favor de muitos para o perdão dos pecados, o sangue que garante a
29 Ya na timonukuwo, na pukwaiwo. Yo mo molo wamo ito iwo mo ti monoi pa sikoiso, asimai mo. Yani Apou mo asi asi noko nokolaloso samukuka tumakimo, nomai noso na siko niyoikuwomo.” Aino ikoki.
29 Eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até o dia em que beber com vocês um vinho novo no
30 Nosai no mo; si molosikino. Si molosi uwai; Oli yuso na yoki.
30 Então eles cantaram canções de louvor e foram para o monte das Oliveiras.
31 Nosai no mo; Isiso mo molomai na ikoki, “Konoi amoloki mo namoliyo alosimomonoinuwomo. Ulai afonimaiso? Kotoni puko imoyo mo moi monoi noino na tiyomuko,
31 E Jesus disse aos discípulos:
32 Ulai yo ifou auwoniyouwakimo, toku toku manoimo, Kalili asiso, moi foumanoikuwomo.”
32 Mas, depois que eu ressuscitar, irei adiante de vocês para a Galileia.
33 Nosai no mo; Pita mo na imoki, “Ya muwoi. Noko komasoyo namoliyo alosimakinimo, yosu mo namoliyo pa alosimo manoikiso.”
33 Então Pedro disse a Jesus: — Eu nunca abandonarei o senhor, mesmo que todos o abandonem.
34 Ulai na imoki, “Ya motuwa na timonoki, konoi amolokimai kokalo imo yomu somisomai, taumai na yomumosoinimo, “Yo mo Isiso mo sai muwoi.”
34 Mas Jesus lhe disse:
35 Ulai Pitayo na imoki, “Yo mo kalo tomasimakinokimo, namoliyo pa alosimo manoikiso.” Siyokutono iyali komaso mo ainonani imoso na imalokino.
35 Pedro respondeu: — Eu nunca vou dizer que não o conheço, mesmo que eu tenha de morrer com o senhor! E todos os outros discípulos disseram a mesma coisa.
36 Nosai no mo; Isiso iyali mo nuki, Kitosimoniso mo fiyamosiya tumokino. Isi siyolo mo Kitosimoni. Siyokutono iyaliso na ikoki, “Imaino na posiwo. Yo mo Kotowoi imo tolukaso ni tolano, ausoni.”
36 Jesus foi com os discípulos para um lugar chamado Getsêmani e lhes disse:
37 Nosai no mo; tau nokososo koliyonoki, Pitawoi Sipitini alalo tiwoi, toisoso na koliyonoki. Ulai mulu mo na kaloki, mulu mo yau.
37 Então Jesus foi, levando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu. Aí ele começou a sentir uma grande tristeza e aflição
38 Na ikoki, “Yo mo mulu siyoli na tokalomono. Mulu mo yau nali no. Nimai no na posiwo, na pofoinalikumono siwo.”
38 e disse a eles:
39 Nosai no amunofamoki, asiso ukuwoli tana konoki, Kotoso na imoki, “Apou, nono mo waliyo yomakinimo, tukolomono monoi na pa ufiyaiko. Ulai yani muluyoso muwoi, nani muluyosu nali no.”
39 Ele foi um pouco mais adiante, ajoelhou-se, encostou o rosto no chão e orou:
40 Nosai no mo; ifou tumoki, siyokutono iyalini auso. Ulololi siso na koka tumoki. Pitaso lusiki, na imoki, “Moloi monoi, hani monoi ulololi tosinuwo? Yo no koufasofa pa foinalikumononuwoso?
40 Depois voltou e encontrou os três discípulos dormindo. Então disse a Pedro:
41 Ulololi mo noiyo soiwo, Kotowoi imo na polukaso siwo. Wonikaluso Sokolo Nokota Waiyo aiko ainikomo ifoluwaikoma tumoinuwo. Moini muluyosu mo ami ami si monoi louwa fi, ulai auyosu mo ami amiwoi muwoi.”
41 Vigiem e orem para que não sejam tentados. É fácil querer resistir à tentação; o difícil mesmo é conseguir.
42 Nosai no mo; ti monoi no amunofamoki mani, noinososu nali no. Kotoso na imoki, “Apou, tukolomono monoi ufiyaiko wiyou yakinimo, tofolo, waliyo na tukolomonowumo, uo nokoyo. Yo mo nani muluso na aluwaiyoikimo.”
42 Pela segunda vez Jesus foi e orou, dizendo:
43 Ulai ifou tumoki mo, ti monoi ulololi siso na koka tumoki. Wiyou, ulo molo siyoli uwokoki.
43 Ele voltou de novo e encontrou os discípulos dormindo. Eles estavam com sono e não conseguiam ficar com os olhos abertos.
44 No monoi no utukaikoki, ifou tau monoi utolumanoki, Kotoso. Toku no utolumoki no, nonani imo ainoso na utolumanoki.
44 Jesus tornou a sair de perto deles e orou pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Nosai no mo; ifou tumoki, siyokutono iyaliso na ika tumoki, “Ulololi amai na tololiyonokomo si manonuwo. Na pukwaiwo, tukolomono ulo mo aumoifaso na toi, asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo molo koiyauso aluwai nokoni auso na kiyomono taikiyoimo.
45 Então voltou até onde os discípulos estavam e perguntou:
46 Na pauwonouluwo, moi soi, na tonukoni. Uo nokoni auso kiyomono nokota to mo aumoifaso na tokomi kausimona tumo.”
46 Levantem-se, e vamos embora. Vejam! Aí vem chegando o homem que está me traindo!
47 Isiso mo imo amai polukasiko toloki, nomai no mo noko molo tiwoi mulumai nokota Yutaso mo na tumoki. Uo noko molopoiwoi na koliyoniyo tumoki. Muwo sopo sopowoi awoi nainomai na loliyo tumo unukino, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Isolilo nokotalo iyaliwoi, toiyo no iko taikiyokino no, uo noko mo molopoi molopoi.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou Judas, um dos doze discípulos. Vinha com ele uma grande multidão armada com espadas e porretes, que tinha sido mandada pelos chefes dos sacerdotes e pelos líderes judeus.
48 Uo nokoni auso kiyoko nokota, Yutaso, to mo nokoso toku yasoi ikokaiki, Isiso wiyoti monoi, toku yasoi na ikokaiki, “Noko, ya no asisi ifoluwaiyaki no, to mo Isiso. Na pako komi kauwo.”
48 O traidor tinha combinado com eles um sinal. Ele tinha dito: “Prendam o homem que eu beijar, pois é ele.”
49 Yutaso tumoki mo; nosai no Isisoni auso somaiso na amunoki, na imo ifoluwaiki, “Woli, aiyolokomomoko nokota nono kuo.” Na asisi ifoluwaiki.
49 Judas foi até perto de Jesus e disse: — Mestre, que a paz esteja com o senhor! E o beijou.
50 Ulai Isisoyo na imoki, “Woli, hani yo monoi tumakinimo, somaiso nali no na pako yo.” Imoki mo; uo nokoyo imokino ukou, na komikaikino.
50 Jesus respondeu: Então eles chegaram, prenderam Jesus e o amarraram.
51 Nosai no mo; Isisowoi tolo tomasimo nokota, to mo totani muwo sopo kusomoniyouki, nokoni iyoso na tokoso kukiyowaiki, totawoi lotu samukuko nokota siyolini mi ano nokotani iyoso.
51 Mas um dos que estavam ali com Jesus tirou a espada, atacou um empregado do Grande Sacerdote e cortou uma orelha dele.
52 Ulai Isiso mo na imoki, “Muwo sopo mo totani niyouso ifou na panali. Noko komaso noko mo muwo sopo sopoyo tukoluwanakinomo, na uwai uwaimikuwanoinomo.
52 Aí Jesus disse:
53 Ulai nono no sai muwoi? Yo mo Apouso kumoki noko molopoi molopoi kiyokomomono taikiyo monoi utolumakimo, na fasimona konoinomo.
53 Você não sabe que, se eu pedisse ajuda ao meu Pai, ele me mandaria agora mesmo doze exércitos de anjos?
54 Ulai yosu mo aino yakimo, Kotoni puko imo no motu no moloi fiyamosi monoi? Kotoni puko imoyo na tiyomuko, tukolomono imo mo motu nali no tumoimo.”
54 Mas, nesse caso, como poderia se cumprir aquilo que as
55 Nosai no mo; Isiso mo uo noko iyaliso na ikoki, “Hani monoi tokomi kausimona tumonuwo? Muwo sopo sopowoi awoi no hani monoi tololiyo tumo unumononuwo? Ulai uo nokota, yo no? Yo mo uo nokota muwoi, noko pa tukuwolimoiso. Amuwoisai amuwoisai yo mo lotu nu siyoliso noko nokolaloso paiyoloko manoki, ulai pa komi kausimona tumokinuwoso.
55 Depois Jesus disse para aquela gente:
56 Ulai Kotoni mulu lukasiko noko iyalini imo motu tumo monoi ninani hani mo niya tofiyamosimomono.”
56 Mas tudo isso está acontecendo para se cumprir o que os Então todos os discípulos abandonaram Jesus e fugiram.
57 Nosai no mo; Isiso komikai noko iyali mo totawoi lotu samukuko nokota siyolini nu mo kiya tumokino, Kaiyofani auso. Musini imo sai sisiyoli nokowoi nokotalo iyaliwoi, toi mo yasoi na ukouniyaikokaiya tumoki.
57 Os homens que prenderam Jesus o levaram até a casa do Grande Sacerdote Caifás, onde estavam reunidos alguns mestres da Lei e alguns líderes judeus.
58 Pitasu mo aluwaiyaloki, namoli namoli nomasoso na aluwaiyaloki. Totawoi lotu samukuko nokota siyolini nu koki poiso lotiki, polimano noko iyaliwoi yousi tomasika tiki. Molo foinali monoi, moloi tuwono, woi, Isisoso no?
58 Pedro seguiu Jesus de longe até o pátio da casa do Grande Sacerdote. Entrou e sentou-se com os guardas para ver como aquilo ia terminar.
59 — ausente —
59 Os chefes dos sacerdotes e todo o Conselho Superior estavam procurando alguma acusação falsa contra Jesus a fim de o condenar à morte.
60 — ausente —
60 Mas não puderam encontrar nada contra ele, embora muitos se levantassem para dizer mentiras a respeito dele. Afinal dois homens se apresentaram
61 yomukino, “Noko to ni mo noino na yomuki, “Yo mo Kotoni lotu nu siyoli mo waliyo na ulaloimo, ulo tauwoimai ifou na ko uwaimoimo.”
61 e disseram: — Este homem afirmou: “Eu posso destruir o Templo de Deus e construí-lo de novo em três dias.”
62 Nosai no mo; totawoi lotu samukuko nokota siyoli mo tolauki, Isisoso na imoki, “Hani monoi pa fowakoniso? Imo na tokosiyokononini. Totini imo mo motu poimo.”
62 Aí o Grande Sacerdote se levantou e perguntou a Jesus: — Você não vai se defender desta acusação?
63 Ulai imo lukasowoi muwoi.
63 Mas Jesus ficou calado. Então o Grande Sacerdote tornou a perguntar: — Em nome do Deus vivo, eu exijo que você diga para nós: você é o
64 Isiso mo na fowaki, “Nonani imo no tiyomuni mo, motu na. Ulai ya na timonukuwo. Amuwoi tino mo asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo na you kimonoinuwomo. Ami siyoli nokotani nainasai yousiso you kimonoinuwomo. Kumoki kopu molosai amukonoso na kwaimonoinuwomo.”
64 Jesus respondeu:
65 Nosai no mo; ikoki mo; totawoi lotu samukuko nokota siyoli mo uo mulu siyoli atolokomoki, totani tuno na kukoliyaikoki, na yomuki, “Kotoni siyoloso na talisiyoli, woi. Tofolo, tani imo kwaimo noko mo tofolo. Koma na, Kotoni siyoloso yapoli na alisiyoli. A, yasoi tukwaimonuwo?
65 Aí o Grande Sacerdote rasgou as suas próprias roupas e disse: — Ele
66 Moloi tomulumolokonuwo?” Nosai no na imokino, “Tofolo, na kalumo, Kotoso alisiyoli foli monoi na kalumo.”
66 Então, o que resolvem? Eles responderam: — Ele é culpado e deve morrer!
67 Nosai no mo; usuwo amu moloso na aso kolokino, amusai tuwasomo manokino, na waso manokino, nainoyo.
67 Em seguida cuspiram no rosto de Jesus e deram bofetadas nele. E os que batiam nele
68 Na alisiyolikino, “Woli Kolaiso, noiyo wasoni? Na pa imoko. A, Kotoni amimai no nono no sai pakoso? Noiyo wasoni?”
68 diziam: — Ei, Messias, adivinhe para nós quem foi que bateu em você!
69 Nomai no mo; Pita mo asiyofolosai fu tolokainoki. Fu tolokainoki mo, mi ano nukonu mo na ima tumoki, “Siyasu mo nonosu na, Isiso, Kalili nokotawoi tolo tomasimo nokota na.”
69 Pedro estava sentado lá fora no pátio, quando uma das empregadas chegou perto dele e disse: — Você também estava com Jesus da Galileia.
70 Ulai Pita mo na yomuki, noko nokolaloni molo timai, “Ulai yo no sai, nonani imo no tiyomuni no?”
70 Mas ele negou diante de todos, dizendo: — Eu não sei do que é que você está falando.
71 Nosai no kokiko itu loti kwamai tolokaina fuki. Noni siyayo toloso kiki, aumoifaso si noko nokolaloso na ikoki, “Noko to ni mo, Isiso, Nasolito nokotawoi tolo tomasimo nokota na.”
71 Depois foi para a entrada do pátio. Outra empregada o viu e disse às pessoas que estavam ali: — Ele estava com Jesus de Nazaré.
72 Ulai Pita mo siyoliso ti monoi na yomuki, “Molo lou, yo mo nonani nokota mo sai muwoi.”
72 Pedro negou outra vez, respondendo: — Juro que não conheço esse homem!
73 Nosai no mo; namolisaifa aumoifaso si noko, toi mo Pitaso na ima tumokino, “Motu nali no, nono mo Isisoni siyokutono na. Nani imo mo koi mo sai, nono mo Kalili asi nokota na. Nonayo piyomu.”
73 Pouco depois, os que estavam ali chegaram perto de Pedro e disseram: — O seu modo de falar mostra que, de fato, você também é um deles.
74 Ulai nosai no mo Pita mo auwoloki, na yomuki, “Molo lou, motuwa na timonukuwo, yo mo nonani nokota mo sai muwoi. Wiyouwa wiyou. Topoko imo yomakimo, Kotoyo na uwokaimonoimo.” Yomu uwai; lolai siyaso kokalo mo imo na yomuki.
74 Então Pedro disse: — Juro que não conheço esse homem! Que Deus me castigue se não estou dizendo a verdade! Naquele instante o galo cantou,
75 Nosai nosu Pita mo ti monoi na mulumolokoki, nonani imo Isisoyo no imoki no, “Kokalo yomu somisomai, taumai na yomumosoinimo, “Yo mo Isiso mo sai muwoi.” Nosai no Pita mo lofuki, na soni yousa fuki, wiyou, na soni manoki.
75 e Pedro lembrou que Jesus lhe tinha dito: “Antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.” Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.