Mateus 25

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Nosai no mo; Isiso mo siyokutono iyaliso na ikoki, “Yo ifou tumomai mo kumokiso you tolokaino nokotayo noko samukuko mo noino. Noni tonofalo kauso nokota mo molomai totumo. Nokolalo nuko naino ti uwai, toi mo lamu tawoi na tofalo kausiyanono, totani nonini auso kawiyo tumo monoi.
1 — Então o Reino dos Céus será semelhante a dez virgens que, pegando as suas lamparinas, saíram a encontrar-se com o noivo.
2 Naino siyai nokolalo mo muluwoi muwoi. Naino siyai mo muluwoi nali no.
2 Cinco delas eram imprudentes, e cinco, prudentes.
3 Mulu somiso nokolalo mo lamu ta saso tiyo tumono. Ta iwowoi woliyo tumowoi muwoi.
3 As imprudentes, ao pegar as suas lamparinas, não levaram óleo consigo,
4 Muluwoi nokolalosu mo lamuwoi nau iwowoi na tiyo tumono.
4 mas as prudentes, além das lamparinas, levaram óleo nas vasilhas.
5 Noni tonofalo kauso nokota mo somaiso tumowoi muwoi. No monoi no mo ulo molo tuwoko, molomai na tosi, ulololi.
5 E, como o noivo estava demorando, todas ficaram sonolentas e adormeceram.
6 Nosai no mo; amoloki siyolimai mo imo mo tokoloma tumo, “Noni tonofalo kauso nokota mo na totumo. Molomai pofoumanowo.”
6 Mas, à meia-noite, ouviu-se um grito: “Eis o noivo! Saiam ao encontro dele!”
7 Nosai no mo; nokolalo nuko komaso mo tauwonoulu, lamu ta na tofalosokono.
7 — Então todas aquelas virgens se levantaram e prepararam as suas lamparinas.
8 Ulai mulu somiso nokolalo mo muluwoi nokolaloso na tikono, “Ta iwo waloto lolofa na puwololumomokowo. Koini lamu ta mo konoi mo aumoifaso na sopokumaloti liyai.”
8 E as imprudentes disseram às prudentes: “Deem a nós um pouco do óleo que vocês trouxeram, porque as nossas lamparinas estão se apagando.”
9 Ulai muluwoi nokolaloyo mo na tofowakono, “Wiyou tiyamonoki. Koini ta iwo mo sisiyoli muwoi, pa tuwololu komonukuwoso. Ulai momai folo na pa suo suomokanowo, situwaso.”
9 Mas as prudentes responderam: “Não! Porque então vai faltar tanto para nós como para vocês! Vão aos que o vendem e comprem óleo para vocês.”
10 No monoi no yasoi.
10 E, saindo elas para comprar, chegou o noivo, e as que estavam preparadas entraram com ele para a festa do casamento. E fechou-se a porta.
11 Namolisai nokolalo nuko siyai mo na toti, mulu somiso nokolalo mo itu lotisai tofu sa tumo, siyoliso na timalono, “Noko siyoli, noko siyoli, itu na pokolali unumoko.”
11 Mais tarde, chegaram as virgens imprudentes, dizendo: “Senhor, senhor, abra a porta para nós!”
12 Ulai na tiko, “Ya motuwa na timonukuwo. Yo mo moi monoi mo sai muwoi.” Aino na tiko.
12 Mas o noivo respondeu: “Em verdade lhes digo que não as conheço.”
13 No monoi no moi mo atiyaiso na pa siwo. Ulai moi no sai, yo amukono no? Moi mo sai muwoi.” Aino ikoki, siyokutono iyaliso.
13 Portanto, vigiem, porque vocês não sabem o dia nem a hora.
14 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo siya na ikoki, “Kumokiso you tolokaino nokotayo noko samukuko mo noino. Noko siya mo asi aluwaso mano monoi tiyo. Toku mo totani mi anononi nokoso taliyoniko, na tiko, “Yani muwoni na posamukukomonowo.”
14 — Pois será como um homem que, ausentando-se do país, chamou os seus servos e lhes confiou os seus bens.
15 Mi ano nokoni mulu folo folo monoi na tomulumolokoki. No monoi no noko siya mo muwoni molopoi molopoi 5000 kina na takononi. Siya nokotaso mo noino takononi, 2000 kina. Siyaso mo noino na takononi, 1000 kina. Na tutukaiko, yasoi.
15 A um deu cinco talentos, a outro deu dois e a outro deu um, de acordo com a capacidade de cada um deles; e então partiu.
16 Mano uwai; 5000 kina akononi nokota mo lolai siyaso suo suomoko mi tanano, na tanomoi. Nonani mi ano foli monoi mo 5000 kina siya na tako.
16 O servo que tinha recebido cinco talentos saiu imediatamente a negociar com eles e ganhou outros cinco.
17 Wolitono, 2000 kina akononi nokota mani, suo suomoko mi tanano. Nonani mi ano foli monoi mo 2000 kina siya na tako.
17 Do mesmo modo, o que tinha recebido dois ganhou outros dois.
18 Ulai 1000 kina akononi nokota mo asi na taikaiyano, siyoli nokotani muwoni tanukokaikano, asi iso.
18 Mas o servo que tinha recebido um talento, saindo, fez um buraco na terra e escondeu o dinheiro do seu senhor.
19 Amu amu poi poi uwai; totaini siyoli nokota mo ifou na tokoka tumo, muwoni niko imo monoi fou fouko monoi.
19 — Depois de muito tempo, o senhor daqueles servos voltou e fez um ajuste de contas com eles.
20 Nosai no mo; 5000 kina nokota mo na totumo. 5000 kina siya mani, na takiyo tumo, na timo, totani noko siyoliso, “Noko siyoli, 5000 kina na akomonokini. Na pokoko, yo mo suo suomoko mi na pano manoki, no monoi no mo 5000 kina siyawoi na tako.”
20 Aproximando-se o que tinha recebido cinco talentos, entregou outros cinco, dizendo: “O senhor me confiou cinco talentos; eis aqui outros cinco que ganhei.”
21 Totani siyoli nokotayo na timo, “Nono mo yani mi anomono nokota itouniyaimo. Mi atiyaisosu na tanomono manoni. Hani koufa monoi atiyaiso tiyo manoni, no monoi no mo yo mo tiyomukai, hani hani sisiyoli mo na samukukomonoinimo. Yani auso potumo, moti na tasisikuwano tolokoni.”
21 O senhor disse: “Muito bem, servo bom e fiel; você foi fiel no pouco, sobre o muito o colocarei; venha participar da alegria do seu senhor.”
22 Nosai no mo; 2000 kina nokota mani, totumo, na tima tumo, “Noko siyoli, 2000 kina na akomonokini. Na pokoko, yo mo suo suomoko mi na pano manoki, no monoi no mo 2000 kina siyawoi na tako.”
22 — E, aproximando-se também o que tinha recebido dois talentos, disse: “O senhor me confiou dois talentos; eis aqui outros dois que ganhei.”
23 Totani siyoli nokotayo na timo, “Nono mo yani mi anomono nokota itouniyaimo. Mi atiyaisoso na tanomono manoni. Hani koufa monoi atiyaiso tiyo manoni, no monoi no mo yo mo tiyomukai, hani hani sisiyoli mo na samukukomonoinimo. Yani auso potumo, moti na tasisikuwano tolokoni.”
23 Então o senhor disse: “Muito bem, servo bom e fiel; você foi fiel no pouco, sobre o muito o colocarei; venha participar da alegria do seu senhor.”
24 Nosai no mo; 1000 kina akononi nokota mani, na tima tumo, “Noko siyoli, yo mo sai, itotolo nokota, nono mo. Noko mulu uku nokota muwoi. Wiyou, mi siyoli tanononi manonoki, mulu mo folokomomokokai. Ulai mi ano foli monoi mo nonayosu ti manoni. Koi monoi mo pa tomulu unumoko manoniso.
24 — Chegando, por fim, o que tinha recebido um talento, disse: “Sabendo que o senhor é um homem severo, que colhe onde não plantou e ajunta onde não espalhou,
25 No monoi no yo mo kokolomomono, nani muwoni 1000 kina anukokaiko noninanokinoki, asi iso. Nani muwoni mo niyasu.”
25 fiquei com medo e escondi o seu talento na terra; aqui está o que é seu.”
26 Ulai totani siyoli nokotayo mo na timo, “Nono mo yani mi anomono nokota itouniyaimo muwoi, koiyau. Mi ano ufolo nokota nali. A, yo no noko mulu uku nokota muwoi? A, moi no mi siyoli no tanomono manonuwo? A, mulu no folokomokainuwo? A, mi ano foli monoi no asasoso no timoi? A, moi monoi no pa tomulu unu manonukuwoso?
26 Mas o senhor respondeu: “Servo mau e preguiçoso! Você sabia que eu colho onde não plantei e ajunto onde não espalhei?
27 Motu na tiyomuni. Ulai hani monoi yani muwoni no muwoni suo suomoko nokoni nainomai pa akaikokiniso? Aino piyoni mo, yo mo muwoni siyaiwoi piya tumo, toini nainosai.”
27 Então você devia ter entregado o meu dinheiro aos banqueiros, e eu, ao voltar, receberia com juros o que é meu.”
28 Nosai no mo; noko siyaiso na tiko, “1000 kina na pakowaiwo, 10000 kina nokotaso monoi pakononiwo.
28 — “Portanto, tirem dele o talento e deem ao que tem dez.
29 Ulai afonimaiso? Afonimaiso muwoi. Hani hani molopoiwoi noko mo no monoi no, yo mo hani hani niko manoimo. Wiyou, na tokiko taikiyoimo. Nokosu mo hani hani mo uwofawo, koufasosu mo yapoli, nonani koufa hani mo ya uwokoimo.
29 Porque a todo o que tem, mais será dado, e terá em abundância; mas ao que não tem, até o que tem lhe será tirado.
30 Ninani mi ano koiyau nokota mo folosuso monoi na pafoliyo fuwo. Wiyou, na soni toloimo, iwoi sisikomo toloimo.” Aino ikoki.
30 Quanto ao servo inútil, lancem-no para fora, nas trevas. Ali haverá choro e ranger de dentes.”
31 Ti monoi na ikoki, Isiso mo, “Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota ya amukonakimo, yo mo ami siyoliwoi na toloimo. Kumokini amiyo na samukukoimo, noko nokolalo mo. Asasoso pa amukonoiso, asani kumoki nokowoi na aluwaimoniyo konoinomo.
31 — Quando o Filho do Homem vier na sua majestade e todos os anjos com ele, então se assentará no trono da sua glória.
32 Asi asi komaso noko nokolalo mo ukouniyaika tumo liyaiyoimo, yani molo timai. Na wauwoimo, molo tiwoi. Nukutai koloni samukuko nokota komiyai mulumai na tokosiyaikoimo, sipo uo mo iso monoi na toimo, mimi uo mo auso monoi na nuwoimo.
32 Todas as nações serão reunidas em sua presença, e ele separará uns dos outros, como o pastor separa as ovelhas dos cabritos:
33 Sipo koloni mo nainasai soimo. Mimi koloni mo sokonisai soimo.
33 porá as ovelhas à sua direita e os cabritos, à sua esquerda.
34 Nosai no mo; samukuko nokota siyoli mo totani nainasai si noko nokolaloso na ikoimo, “Yani Apouyo na tofasinuwo. Tani nukutaiso na potiwo, samukukomo monoi mo. Yasoi na foukainonikinuwo. Kumoki asi asi fonanikomomai yasoi foukainonikinuwo.
34 — Então o Rei dirá aos que estiverem à sua direita: “Venham, benditos de meu Pai! Venham herdar o Reino que está preparado para vocês desde a fundação do mundo.
35 Ulai afonimaiso? Toku mo tiya kalomonoki mo, moi mo koloni na nimonokinuwo. Iwo nukuwa uwomonoki mo, ulai moi mo iwo woliyomonokinuwo. Asi siya nokota yo mo tumoki mo, na imonokinuwo, “Nu poiso na poloti.”
35 Porque tive fome, e vocês me deram de comer; tive sede, e vocês me deram de beber; eu era forasteiro, e vocês me hospedaram;
36 Yo mo tuno somiso toloki mo, tuno na amonokinuwo. Ai uwomonoki mo, na yoisuwamonokinuwo. Kalopulo nuso tolomai mani, na kimona tumokinuwo.”
36 eu estava nu, e vocês me vestiram; enfermo, e me visitaram; preso, e foram me ver.”
37 No monoi no mo, mulu ititouni noko mo na fowayoinomo, “Siyoli Nokota, tiya uwo no hanimai kwaikinoki, hanimai koloni nikinoki? Iwo nukuwa uwo no hanimai kwaikinoki, hanimai woliyononikinoki?
37 — Então os justos perguntarão: “Quando foi que vimos o senhor com fome e lhe demos de comer? Ou com sede e lhe demos de beber?
38 Haninoimai asi siya nokota nono tumoso na kwaikinoki, haninoimai imokinoki, “Nu poiso na poloti.” Haninoimai tuno somiso tolokini, haninoimai tuno na anonikinoki?
38 E quando foi que vimos o senhor como forasteiro e o hospedamos? Ou nu e o vestimos?
39 Haninoimai nono ai uwoso kiyanokinoki? Haninoimai nono kalopulo nuso toloso kiyanokinoki?”
39 E quando foi que vimos o senhor enfermo ou preso e fomos visitá-lo?”
40 Samukuko nokota siyoliyo mo na fowakoimo, “Motuwa na timonukuwo. Yani auwa iyali lolofa ni si mo, toiso no fasiko manokinuwo mo, yoso mani, na fasimonokinuwo.”
40 — O Rei, respondendo, lhes dirá: “Em verdade lhes digo que, sempre que o fizeram a um destes meus pequeninos irmãos, foi a mim que o fizeram.”
41 Nosai no mo; sokonisai si nokoso na ikoimo, “Molo koiyau aluwai foli na uwokaikomoinuwomo. Na pokiyomonowo, Sokolo Nokota Waini sopokumono somiso ta siyoliso na ponuwo. Nonani ta mo yani Apouyo na yolikaitiki, Sokolo Nokota Wai iyali sakolouko monoi.
41 — Então o Rei dirá também aos que estiverem à sua esquerda: “Afastem-se de mim, malditos, para o fogo eterno, preparado para o diabo e seus anjos.
42 Ulai afonimaiso? Toku mo tiya kalomonoki mo, moi mo koloni pa nimonokinuwoso. Iwo nukuwa uwomonoki mo, ulai moi mo iwo pa woliyomonokinuwoso.
42 Porque tive fome, e vocês não me deram de comer; tive sede, e vocês não me deram de beber;
43 Asi siya nokota yo mo tumoki mo, pa imonokinuwoso, “Nu poiso na poloti.” Yo mo tuno somiso toloki mo, tuno pa amonokinuwoso. Ai uwomonoki mo, pa yoisuwamonokinuwoso. Kalopulo nuso tolomai mani, pa kimona tumokinuwoso.”
43 sendo forasteiro, vocês não me hospedaram; estando nu, vocês não me vestiram; achando-me enfermo e preso, vocês não foram me ver.”
44 No monoi no mo, molo koiyauso aluwai noko mo na fowayoinomo, “Siyoli Nokota, tiya uwo no hanimai kwaikinoki? Iwo nukuwa uwo no hanimai kwaikinoki? Haninoimai asi siya nokota nono tumoso na kwaikinoki? Haninoimai tuno somiso toloso kwaikinoki? Haninoimai ai uwoso kwaikinoki? Haninoimai kalopulo nuso toloso kwaikinoki? Haninoimai pa fasikinokiso?” Aino ikoimo.
44 — E eles lhe perguntarão: “Quando foi que vimos o senhor com fome, com sede, forasteiro, nu, enfermo ou preso e não o socorremos?”
45 Samukuko nokota siyoliyo mo na fowakoimo, “Motuwa na timonukuwo. Afonimai noko ni si mo, toiso no fasiko somiso mo, yoso mani, pa fasimonokinuwoso.” Aino ikoimo.
45 — Então o Rei responderá: “Em verdade lhes digo que, sempre que o deixaram de fazer a um destes mais pequeninos, foi a mim que o deixaram de fazer.”
46 No monoi no mo, nonani noko iyali mo yasoi, molo koiyau foli monoi na uwoko manoimo, aniyopa poi poi. Mulu ititouni noko saso aniyopa poi poi na sinono itouniyaimo manoimo.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
46 E estes irão para o castigo eterno, porém os justos irão para a vida eterna.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.