Mateus 20

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Nosai no mo; Isiso mo ulai ikoki, “Kumokiso you tolokaino nokotani samukukomo mulu mo noino. Isi kiyo nokota mo posasi yakomai nokoso tokolisano, siyawoiso tani isi mi anononi monoi.
1 Jesus disse:
2 Imo tolukasokaino mo, waliyo na tiyamo, ulo siyani mi ano foli monoi mo kina siyasonuso niko monoi mo. Nosai no totani isiso mi ano monoi na tiko taikiyo.
2 Ele combinou com eles o salário de costume, isto é, uma moeda de prata por dia, e mandou que fossem trabalhar na sua plantação.
3 Nosai no mo; 9 kilo yakomai noko siyai mo ukouniyaikokai na tokoka tumo, afonimaiso siso.
3 Às nove horas, saiu outra vez, foi até a praça do mercado e viu ali alguns homens que não estavam fazendo nada.
4 Na tiko, “Moi mani, yani isi mi na pananowo. Suo mo muwoni niyoikuwomo.”
4 Então disse: “Vão vocês também trabalhar na minha plantação de uvas, e eu pagarei o que for justo.”
5 Na tonu. 12 kilo yakomaiwoi 3 kilo yakomaiwoi ainoso na, noko siyaiso tiko taikiyo.
5 — E eles foram. Ao meio-dia e às três horas da tarde o dono da plantação fez a mesma coisa com outros trabalhadores.
6 Nosai no mo; upimoso 5 kilo yakomai na tokoka tumo, noko siyai mo afonimaiso siso. Na tiko, “Ulo siyoli no afonimaiso hani monoi sinuwo?”
6 Eram quase cinco horas da tarde quando ele voltou à praça. Viu outros homens que ainda estavam ali e perguntou: “Por que vocês estão o dia todo aqui sem fazer nada?”
7 Na tofowano, “Nokoyo mi mo amokowoi muwoi.” Na tiko, “Moi mani, yani isi mi na pananowo.”
7 — “É porque ninguém nos contratou!” — responderam eles.
8 Nosai no mo; amoloki mo, isi kiyo nokotayo mi samukuko nokotaso tima tumo, “Mi ano noko na paliyoniko, muwoni niko monoi. Toku mo 5 kilo yakomai ti nokoso poniko, ainoso 3 kilomai ti nokoso nikoini, 12 kilomai ti nokoso nikoini, 9 kilomai ti nokoso nikoini, topi topima mo posasimai ti nokoso pa niko.”
8 — No fim do dia, ele disse ao administrador: “Chame os trabalhadores e faça o pagamento, começando com os que foram contratados por último e terminando pelos primeiros.”
9 Nosai no mo; 5 kilo yakomai ti noko mo kina siyasonuso tiya tumono.
9 — Os homens que começaram a trabalhar às cinco horas da tarde receberam uma moeda de prata cada um.
10 No monoi no posasimai ti noko mo muwoni tiya tumono mo, na tiyamo, “Koi mo muwoni mo sisiyoli na iyoikimo.” Ulai wiyouwa wiyou, toi mani, kina siyasonuso na tino.
10 Então os primeiros que tinham sido contratados pensaram que iam receber mais; porém eles também receberam uma moeda de prata cada um.
11 Tino mo; isi kiyo nokotaso amuwaso talino, na timono,
11 Pegaram o dinheiro e começaram a resmungar contra o patrão,
12 “Topimo ti noko mo asosasosofa mi ana tumono. Ulai toini muwoni koini muwoni komiyai tino. Ulai koisu mo posasi yakosai mi analo konalo manonoki, wiyou, ulo ta siyoliyo na iyolokomomokomoi.”
12 dizendo: “Estes homens que foram contratados por último trabalharam somente uma hora, mas nós aguentamos o dia todo debaixo deste sol quente. No entanto, o pagamento deles foi igual ao nosso!”
13 Ulai isi kiyo nokota mo siya nokotasoso na timo, “Woli, yo mo pa tokoiyaumonokiso. Moti mo waliyo na yomukaikoni, ulo siyani mi ano foli mo kina siyaso.
13 — Aí o dono disse a um deles: “Escute, amigo! Eu não fui injusto com você. Você não concordou em trabalhar o dia todo por uma moeda de prata?
14 Nonani muwoni mo paso, na pomoi. Muwoni no ninukuwo no, noinoso na, topi topima noko mani, ainoso yasoi na niko.
14 Pegue o seu pagamento e vá embora. Pois eu quero dar a este homem, que foi contratado por último, o mesmo que dei a você.
15 Ni mo yani hani na. Nisu mo asani muwonisu na, asani muluyososo na toninukuwo, tomoso noinoso tiyalonuwo. Ulai hani monoi taliyoluwaimononi, amuwa no? Yosu mo noko niko monoi tiyo.” Aino timo.
15 Por acaso não tenho o direito de fazer o que quero com o meu próprio dinheiro? Ou você está com inveja somente porque fui bom para ele?”
16 No monoi no ya timonukuwo, kumokiso you tolokaino nokotayo samukukomomai mani, noinososu na. Namolisai ti noko mo suo foli mo toku iyoinomo. Toku ti noko, toi mo namolisai na iyoinomo.”
16 E Jesus terminou, dizendo:
17 Nosai no mo; Isiso iyali mo Yolusolimo nokonu siyoliso monoi nuki. Molomai mo siyokutono iyali kwasai koliyonoki, noko molo tiwoiso, na ikoki,
17 Quando Jesus estava subindo para Jerusalém, chamou os discípulos para um lado e falou com eles em particular, enquanto caminhavam. Ele disse:
18 “Na pukwaiwo, konoi mo Yolusolimoso na tonukoni. Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo nokotalo iyalini nainoso kiyomonoinomo. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toini auso na kiyomono taikiyoinomo. Imo na lukaso unumonokaiyoinomo, tukolomono imo monoi mo.
18 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
19 Noko nokonu nokoni nainoso na kiyomonoinomo. Na alisiyoli yoluwaimonoinomo, noko nokonu nokoyo suwoi suwoi moloyo wasomonoinomo, a mokimai na ukou ukou nikomomonoinomo, yau. Amoloki tiwoi mo uwai; ulo siya mo ifou na auwoniyouwoimo.” Isiso mo aino na ikoki.
19 e o entregarão aos não judeus. Estes vão zombar dele, bater nele e crucificá-lo; mas no terceiro dia ele será ressuscitado.
20 Nosai no mo; Sipitini awitono noko tini atino na tumosoki. Awitono noko ti mani, aluwaisiyo tumokino, Isisoni auso. Alokomu losiyaika sisa tumoki, na imoki, “Yani alalo ti na pofasiko.”
20 Então a mãe dos filhos de Zebedeu chegou com os seus filhos perto de Jesus, curvou-se e pediu a ele um favor.
21 Na isoki, “Hani yo uku monoi tiyoni?”
21 — O que é que você quer? — perguntou Jesus. Ela respondeu: — Prometa que, quando o senhor se tornar Rei, estes meus dois filhos sentarão à sua direita e à sua esquerda.
22 Ulai Isiso mo noko tiso na ikoki, “Nonani hani monoi no tutolumomononuwo no, moti mo sai muwoi. Moti mo aluwaimonakinuwomo, iyanoko sisiyoli uwokomoinuwomo, asa komiyai. Moti no waliyo?”
22 Jesus disse aos dois filhos dela: — Podemos! — responderam eles.
23 Na ikoki, “Motu na, iyanoko sisiyoli na uwoyoinuwomo. Ulai yani auso yousi nokota ti muwoko monoi mo yani hani muwoi, nainasai yousikainowoi sokonisai yousikaino monoiwoi. No mo yani hani muwoi. Nonani yousi ti mo yani Apouyo noko ti monoi na foukaitiki.”
23 Então Jesus disse:
24 Nosai no mo; siyokutono iyali noko naino ti, toi mo nonani imoso kwaikino mo, siyokutono noko ti monoi mulu atolokomo ukukino.
24 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, ficaram zangados com os dois irmãos.
25 Ulai Isiso mo aliyonikoki, na ikoki, “Moi mo sai, noko nokonu nokoni noko sisiyoli no tosamukuko manono no, toi mo totamiyoluwaiko manono, toini noko nokolaloso. Nokotalo iyali mani, talotoluwaiko manono, totaini nasu wosuwoimai no tosi no.
25 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
26 Momaisu mo nonani moloso noiyo aluwaiyoiwo. Moi nokota mo siyoli tolo mulu yakimo, to mo moini mi ano fasikomo nokota na tolumo.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
27 Moi nokota mo totawoi nokota tolo mulu yakimo, to mo moini nasu wosuwoimai na tolumo, suomoso monoiso mi ano nokota nali.
27 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de vocês.
28 Noinoso asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo moiyo fasimono monoi pa amukonokiso. Yo mo moi monoiso na fasikoma konokinukuwo, ifou kolisoikuwomo. Afonimaiso kolisowoi muwoi, suo mo na kalo unoikuwomo, no monoi no noko molopoi noko moi soinuwomo, aniyopa poi poi.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
28 Porque até o
29 Nosai no mo; Isiso iyali mo Iyoliko nokonusai utukaimokino. Noko nokolalo molopoi aluwaikiyo fukino.
29 Quando Jesus e os discípulos estavam saindo de Jericó, uma grande multidão seguia Jesus.
30 Molo kau kau noko ti mo molomai na yousikainokino. Isiso tumo imoso no kwaikino mo, siyoliso na imalokino, “Siyoli Nokota, nono mo Toiwini nakosaitono, koti mo na pomulu unumoko, na pofasimoko.”
30 Dois cegos, sentados na beira do caminho, ouviram alguém dizer que ele estava passando e começaram a gritar: — Senhor,
31 Noko nokolaloyosu ikikalokino, “Oi, wosu woso.” Ulai siyoliso amai na imalo manokino, “Siyoli Nokota, nono mo Toiwini nakosaitono, koti mo na pomulu unumoko, na pofasimoko.”
31 A multidão os repreendeu e mandou que calassem a boca, mas eles gritaram ainda mais: — Senhor, Filho de Davi, tenha pena de nós!
32 Nosai no mo; Isiso mo totini imoso no kwaika tumoki mo, na tomokima tumoki, na ikoki, “Moti no ya hani uwokomo monoi tiyonuwo?”
32 Então Jesus parou, chamou os cegos e perguntou:
33 Nosai no mo na fowakino, “Siyoli Nokota, kotini molo ti poposasoulukomomoko, foinaliko monoi.”
33 — Senhor, queremos poder enxergar! — responderam eles.
34 Isiso mo mulu kalo ukuki, nainoyo totini molo tiso na kuloliki. Lolai siyaso toti mo waliyo na tolokino, na foinalikokino, Isisoso na aluwaikino.
34 Jesus teve pena dos cegos e tocou nos olhos deles. No mesmo instante eles puderam ver e então seguiram Jesus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.