Mateus 20

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nosai no mo; Isiso mo ulai ikoki, “Kumokiso you tolokaino nokotani samukukomo mulu mo noino. Isi kiyo nokota mo posasi yakomai nokoso tokolisano, siyawoiso tani isi mi anononi monoi.
1 “God nabi’aiwob ana maramaim i boro iti na’atube. Ana veya ta orot masaw matuwan, sabuw afa tobon ana masawamaim bowamih tit na.
2 Imo tolukasokaino mo, waliyo na tiyamo, ulo siyani mi ano foli monoi mo kina siyasonuso niko monoi mo. Nosai no totani isiso mi ano monoi na tiko taikiyo.
2 Bowayah bow naatu veya ta’imon ana baiyan isan bairi hio hibibasit ufunamaim iyafarih hin grape ana masawamaim hibow.
3 Nosai no mo; 9 kilo yakomai noko siyai mo ukouniyaikokai na tokoka tumo, afonimaiso siso.
3 “Nine korok na’atube tit maiye na ahar efanamaim. Orot afa hai bowabow en asir hibatabat itih.
4 Na tiko, “Moi mani, yani isi mi na pananowo. Suo mo muwoni niyoikuwomo.”
4 Basit eo, ‘Igewasin kwa auman boro kwanan au masawamaim kwanabow, naatu kwa a baiyan boro etei anafofonin anit.’ Naatu bowamih hin.
5 Na tonu. 12 kilo yakomaiwoi 3 kilo yakomaiwoi ainoso na, noko siyaiso tiko taikiyo.
5 Auyit naatu three korok hairi tit inan i bowabow ta’imon sinaf sabuw asir hibatabat itih naatu uwih hin ana masaw hibow.
6 Nosai no mo; upimoso 5 kilo yakomai na tokoka tumo, noko siyai mo afonimaiso siso. Na tiko, “Ulo siyoli no afonimaiso hani monoi sinuwo?”
6 Naatu veya re five korok na’atube, orot tit na maiye, ahar efanamaim titit. Sabuw afa’abo hibatabat itih eo, ‘Kwa aisim asir kwabatabat veya re?’
7 Na tofowano, “Nokoyo mi mo amokowoi muwoi.” Na tiko, “Moi mani, yani isi mi na pananowo.”
7 “Hiya’afut hio, ‘Men yait ta tubuni.’
8 Nosai no mo; amoloki mo, isi kiyo nokotayo mi samukuko nokotaso tima tumo, “Mi ano noko na paliyoniko, muwoni niko monoi. Toku mo 5 kilo yakomai ti nokoso poniko, ainoso 3 kilomai ti nokoso nikoini, 12 kilomai ti nokoso nikoini, 9 kilomai ti nokoso nikoini, topi topima mo posasimai ti nokoso pa niko.”
8 “Veya re birabirab auman, masaw matuwan ana orot ukwarin eaf na iu, ‘Sabuw ina’afih hinan hai baiyan initih, uf hinan hai baiyan wan initih naatu wan hinan uf initih,’ basit eafih hina hirun sawar.
9 Nosai no mo; 5 kilo yakomai ti noko mo kina siyasonuso tiya tumono.
9 “Imaibo orot iyab five korok hibusuruf hibowabow, hai baiyan itih, veya ta’imon ana fofonin.
10 No monoi no posasimai ti noko mo muwoni tiya tumono mo, na tiyamo, “Koi mo muwoni mo sisiyoli na iyoikimo.” Ulai wiyouwa wiyou, toi mani, kina siyasonuso na tino.
10 Orot mat hina hibowabow, hai biyan bainamih hinan i hinotanot boro hai baiyan gagamin hitab, baise i auman baiyan ta’imon hibai, veya ta’imon ana fofonin.
11 Tino mo; isi kiyo nokotaso amuwaso talino, na timono,
11 “Hai kabay hibai sawar hitit hibat. Basit higam masaw matuwan hiu,
12 “Topimo ti noko mo asosasosofa mi ana tumono. Ulai toini muwoni koini muwoni komiyai tino. Ulai koisu mo posasi yakosai mi analo konalo manonoki, wiyou, ulo ta siyoliyo na iyolokomomokomoi.”
12 ‘Iti sabuw i veya re’er auman hina men manin hibag, baise aki bairi ai baiyan ta’imon iti. Aki ai baiyan i boro gagamin atab, anayabin aki mar auman ana a bow in veya re.’
13 Ulai isi kiyo nokota mo siya nokotasoso na timo, “Woli, yo mo pa tokoiyaumonokiso. Moti mo waliyo na yomukaikoni, ulo siyani mi ano foli mo kina siyaso.
13 “Masaw matuwan misir orot ta isan eo, ‘Au begon inaso’ob. Ayu men asinaf kakafemih. Anayabin kwa i kwaibasit veya ta’imon ana baiyan isan, imih kwabow in veya re ana fofonin ait.
14 Nonani muwoni mo paso, na pomoi. Muwoni no ninukuwo no, noinoso na, topi topima noko mani, ainoso yasoi na niko.
14 Abisa abit i kwabai a ubar kwan. Iti oro’orot uf hinan i ayu arubinih hina, imih hai kabay abitih i kwa bairi a baiyan ta’imon.
15 Ni mo yani hani na. Nisu mo asani muwonisu na, asani muluyososo na toninukuwo, tomoso noinoso tiyalonuwo. Ulai hani monoi taliyoluwaimononi, amuwa no? Yosu mo noko niko monoi tiyo.” Aino timo.
15 Anayabin ayu au sawar, au kokomaim au kabay mi’itube anim, ayu akisu. Men orot babin ta isan anasisinaf gewas isan ya naso’aramih.’”
16 No monoi no ya timonukuwo, kumokiso you tolokaino nokotayo samukukomomai mani, noinososu na. Namolisai ti noko mo suo foli mo toku iyoinomo. Toku ti noko, toi mo namolisai na iyoinomo.”
16 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am boro maramaim aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”
17 Nosai no mo; Isiso iyali mo Yolusolimo nokonu siyoliso monoi nuki. Molomai mo siyokutono iyali kwasai koliyonoki, noko molo tiwoiso, na ikoki,
17 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hinan efamaim buwih nabin akisihimo hai tur eowen eo,
18 “Na pukwaiwo, konoi mo Yolusolimoso na tonukoni. Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo nokotalo iyalini nainoso kiyomonoinomo. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toini auso na kiyomono taikiyoinomo. Imo na lukaso unumonokaiyoinomo, tukolomono imo monoi mo.
18 “Tanan Jerusalemamaim Orot Natun boro sabuw hinab. Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hinitih rabin asabunin morobomih hinao.
19 Noko nokonu nokoni nainoso na kiyomonoinomo. Na alisiyoli yoluwaimonoinomo, noko nokonu nokoyo suwoi suwoi moloyo wasomonoinomo, a mokimai na ukou ukou nikomomonoinomo, yau. Amoloki tiwoi mo uwai; ulo siya mo ifou na auwoniyouwoimo.” Isiso mo aino na ikoki.
19 Naatu hinab Eteni Sabuw hinitih, hina’u hi’i’iyab hinarab hina’onaf namorob. Baise veya baitonin ufunamaim boro namisir maiye.”
20 Nosai no mo; Sipitini awitono noko tini atino na tumosoki. Awitono noko ti mani, aluwaisiyo tumokino, Isisoni auso. Alokomu losiyaika sisa tumoki, na imoki, “Yani alalo ti na pofasiko.”
20 Imaibo Zebedee aawan natunatun rou’ab bairi Jesu baifefeyanimih hina nanamaim sun yowen natunatun rou’ab isah fefeyan baibaisinamih eo.
21 Na isoki, “Hani yo uku monoi tiyoni?”
21 Jesu ibatiy eo, “Abisa kukokok?” Babin iya’afut eo, “Ayu akokok inao matanu o ina bi’aiwob ana maramaim, ayu natunatu hairi sisib roun roun hinamare bairi kwani’aiwob.”
22 Ulai Isiso mo noko tiso na ikoki, “Nonani hani monoi no tutolumomononuwo no, moti mo sai muwoi. Moti mo aluwaimonakinuwomo, iyanoko sisiyoli uwokomoinuwomo, asa komiyai. Moti no waliyo?”
22 Jesu iya’afut eo, “Kwa men kwaso’ob abisa isan kwafefeyanu. Karam ayu au harew ana tomatom turin boro kwanatom?” Tufuturan hairi hiya’afut hio, “Aki karam.”
23 Na ikoki, “Motu na, iyanoko sisiyoli na uwoyoinuwomo. Ulai yani auso yousi nokota ti muwoko monoi mo yani hani muwoi, nainasai yousikainowoi sokonisai yousikaino monoiwoi. No mo yani hani muwoi. Nonani yousi ti mo yani Apouyo noko ti monoi na foukaitiki.”
23 Jesu iuwih eo, “Ayu harew atomatom boro kwanatom, baise ta au asukwafune mare ta au beyawane mare. Ayu men karam boro anarubin. Nati efan i sabuw iyab ayu Tamai isah bobogaigiwas i hai efan.”
24 Nosai no mo; siyokutono iyali noko naino ti, toi mo nonani imoso kwaikino mo, siyokutono noko ti monoi mulu atolokomo ukukino.
24 Bai’ufununayah etei ten iti tur hinonowar orot tufuturan hairi isan yah so’ar.
25 Ulai Isiso mo aliyonikoki, na ikoki, “Moi mo sai, noko nokonu nokoni noko sisiyoli no tosamukuko manono no, toi mo totamiyoluwaiko manono, toini noko nokolaloso. Nokotalo iyali mani, talotoluwaiko manono, totaini nasu wosuwoimai no tosi no.
25 Baise Jesu etei eaf ayuwih i’uwih eo, “Kwanaso’ob orot iyab Eteni Sabuw tekakaifih i God men tebitumitum, imih i taiyuwih hai fairamaim sabuw tibiruwih fanah tebai tibi’ufununih.
26 Momaisu mo nonani moloso noiyo aluwaiyoiwo. Moi nokota mo siyoli tolo mulu yakimo, to mo moini mi ano fasikomo nokota na tolumo.
26 Baise kwa wanawanamaim men iti na’atube nama’amih. O yait inakok bai’ukwarinamih, basit taituwa isah inabow ini’akir.
27 Moi nokota mo totawoi nokota tolo mulu yakimo, to mo moini nasu wosuwoimai na tolumo, suomoso monoiso mi ano nokota nali.
27 Naatu O yait inakok wan bai’iyon bai’ukwarinamih, basit taituwa isah ini’akir.
28 Noinoso asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo moiyo fasimono monoi pa amukonokiso. Yo mo moi monoiso na fasikoma konokinukuwo, ifou kolisoikuwomo. Afonimaiso kolisowoi muwoi, suo mo na kalo unoikuwomo, no monoi no noko molopoi noko moi soinuwomo, aniyopa poi poi.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
28 Iti na’atube kwanasinaf, anayabin Orot Natun nan i men sabuw isan bowamih namih, baise nabow ana yawas sabuw isah ni’inuw saise i ana yawasamaim sabuw niyawasih.”
29 Nosai no mo; Isiso iyali mo Iyoliko nokonusai utukaimokino. Noko nokolalo molopoi aluwaikiyo fukino.
29 Jesu ana bai’ufununayah bairi tafaram Jericho hitumar hitit, basit sabuw rou’ay gagamin na’in hitit hi’ufunun bairi hin.
30 Molo kau kau noko ti mo molomai na yousikainokino. Isiso tumo imoso no kwaikino mo, siyoliso na imalokino, “Siyoli Nokota, nono mo Toiwini nakosaitono, koti mo na pomulu unumoko, na pofasimoko.”
30 Hinan efamaim orot rou’ab matah fim hima’am Jesu ana tur hinowar, basit hi’af Jesu hifefeyan hio, “David uwan kwiwanbabani.”
31 Noko nokolaloyosu ikikalokino, “Oi, wosu woso.” Ulai siyoliso amai na imalo manokino, “Siyoli Nokota, nono mo Toiwini nakosaitono, koti mo na pomulu unumoko, na pofasimoko.”
31 Sabuw rou’ay gagamin na’in hinan orot rou’ab hikwararih awah fotamih hi’uwih, baise hairi awah aumetawat hi’af hio, “Regah David uwan kwiwanbabani.”
32 Nosai no mo; Isiso mo totini imoso no kwaika tumoki mo, na tomokima tumoki, na ikoki, “Moti no ya hani uwokomo monoi tiyonuwo?”
32 Jesu inan bat naatu hairi eafih hina ibatiyih eo, “Kwakokok abisa isa anasinaf?”
33 Nosai no mo na fowakino, “Siyoli Nokota, kotini molo ti poposasoulukomomoko, foinaliko monoi.”
33 Orot rou’ab hiya’afut hio, “Regah aki akokok matai hinigewasin ananuw.”
34 Isiso mo mulu kalo ukuki, nainoyo totini molo tiso na kuloliki. Lolai siyaso toti mo waliyo na tolokino, na foinalikokino, Isisoso na aluwaikino.
34 Jesu hairi itih iyababan basit matah bobotobonen ana maramaim mar ta’imonamo hairi matah higewasin himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.